Naujausios
Byla – teismų maratone
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti R. Žemaitei palankų Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 dienos nutarimą, kuriuo ji buvo išteisinta, ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 dienos nutarimą, pagal kurį ji buvo nubausta 90 eurų bauda.
Regina Žemaitė 2019 metų rugsėjo 26 dieną Vilniaus gatvės bulvare prisirišo prie liepos, turėdama lūkestį bent laikinai sustabdyti prasidėjusią medžių pjūtį, kol bus išsiaiškinta, ar teisėtas Savivaldybės leidimas šalinti bulvaro medžius.
Policija įžvelgė jos kaltę, kad nevykdė pareigūnų reikalavimo atsirišti nuo medžio, o esą aiškintis situaciją su Savivaldybe medžių gynėjai turėję pakankamai laiko, bet neva nieko nedarę.
Pirmos instancijos teismas medžių gynėjai skyrė baudą, bet apeliacinės instancijos teismas ją panaikino ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. Žemaitei, neįžvelgdamas jos veiksmuose kaltės ir nusižengimo.
Želdynų įstatyme yra įteisinta pilietinė pareiga užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams, dėl kurių medžiai gali būti sunaikinti ir padaryta žala. Nepaisant to, Šiaulių policija siekė bylos proceso atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija liepos 8 dieną priėmė nutartį palikti galioti Šiaulių apygardos teismo nutarimą nepakeistą.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog „nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Žemaitės veikoje nėra kaltės, jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė.“
„Savo veiką R. Žemaitė suprato kaip vykdomą pareigą, įtvirtintą Želdynų jstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, – pabrėžė AT teisėjų kolegija. – Suinteresuotos visuomenės atstovų veiksmai, siekiant atkreipti valstybės institucijų dėmesį į galimai pažeidžiamas jos teises, šių institucijų įsitraukimas į šio klausimo sprendimą suteikė R. Žemaitei pagrindą manyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nors ir pavėluotai, atsižvelgs į suinteresuotos visuomenės pastabas dėl miesto Želdinių tvarkymo ir priims reikalingus sprendimus Vilniaus g. bulvare Šiauliuose esantiems medžiams išsaugoti.“
Medžių gynėjai dar 2019 metų kovo mėnesį kreipėsi į miesto Savivaldybę, prašydami atlikti medžių būklės ekspertizę ir išsaugoti sveikus bulvaro medžius. Miesto valdžios reakcijos nesulaukę prašė Vyriausybės, Seimo ir Prezidento stabdyti masinį brandžių medžių naikinimą Šiauliuose ir visoje Lietuvoje. Valstybės institucijos buvo paraginusios Šiaulių miesto savivaldybę reaguoti į visuomenės prašymą, bet vietoj to buvo pradėta masinė miesto medžių pjūtis.
Nė viena politinė jėga, kurios atstovai yra išrinkti į miesto Tarybą, į tai nesureagavo. Nė viena partija dėl masiškai miesto centre pjaunamų medžių savo pozicijos nepareiškė. Tarp jų – „valstiečiai–žalieji“, deklaruojantys darnų sambūvį su gamta.
Teisingumas pasiektas, bet medžių nebėra
Regina Žemaitė „Šiaulių kraštui“ yra teigusi, jog masinį brandžių medžių naikinimą mieste laiko „aukščiausiu cinizmo laipsniu“. Prisirišdama prie liepos, kad išgelbėtų nuo pjūklo, tikėjosi, kad visuomenės atstovų balso negirdinčią, į raštus nereaguojančią miesto valdžią paveiks bent akivaizdus veiksmas.
„Aš esu nustebusi, kad dėl mano baudos buvo nueita iki Aukščiausiojo Teismo, – sakė ji dabar, reaguodama į AT sprendimą. – Visada galvojau, kad mano veiksmai buvo teisėti. Džiaugiuosi, kad baudos istorija pasibaigė. Bet medžių istorija pasibaigė liūdnai – jų neliko.“
Advokatas Saulius Dambrauskas gynė R. Žemaitę šioje byloje.
Policijos pademonstruotą siekį atnaujinti procesą advokatas apibūdina „sunkiai suvokiamu“. Jis neatmeta, jog šioje byloje „dalyvavo ir vietos valdžios valia“, nors įrodymų neturi.
„Be jokios abejonės, Savivaldybės interesas buvo, kad ši byla būtų išspręsta žmogui nepalankiai, manau, nesunku nuspėti, kas buvo iniciatorius“, – dalijosi svarstymais advokatas.
„Skaudžiausia šioje byloje, kad valdžios institucijos kovojo prieš visuomenę, – sakė S. Dambrauskas. – O džiugina, kad teismas išliko nuoseklus. Pripažino, jog tai nėra pavojinga veika, dėl kurios galėtų būti vykdomas asmens teisinis persekiojimas. Kad visuomenė turi teisę į informaciją ir kad gali atitinkamai reaguoti, kai jos trūksta. Tai yra viena iš visuomenės veiklos laisvių – kaip žodžio laisvė, susirinkimų laisvė. Lygiai taip pat žmogus turi teisę reikšti savo nepasitenkinimą, Gal forma keistoka, bet ką daryti, jeigu valdžia nesišneka ir negali gauti atsakymo į užduotus klausimus, kaip šiuo atveju.“
Ne vienoje byloje medžių gynėjams atstovaujantis advokatas pastebi, jog savivaldybės formaliai pristato viešųjų erdvių projektus, kad pasakytų, jog „viskas teisėta“.
„Konfliktai kyla iš nesiskaitymo su visuomenės nuomone ir dėl nepagarbos žmogui, kai jauti, jog tavo nuomonė niekam nesvarbi – kažkas vykdys projektą pinigams „įsisavinti“, o kad jis būtų brangesnis, tai viską griauna ir daro naujai. Tai didžiausia tų su europine parama įgyvendinamų projektų problema, – teigė S. Dambrauskas. – Ta byla verčia dėl daug ko susimąstyti. O teismas išlaikė egzaminą, kuris jam Konstitucijos yra užduotas – teisingumo vykdymo priedermę. Tai buvo išlaikyta ir tai ne taip dažnai įvyksta viešo intereso bylose.“
Tik Kaštonų alėja apginta
Šiauliečiams pavyko apginti tik Kaštonų alėją. Pasiekta rekonstrukcijos projekto koregavimo ir dauguma kaštonų yra išsaugoti.
Alėjos gynimą inicijavęs Alfredas Daulius, iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ vadovas, šiandien pabrėžia, jog alėja po rekonstrukcijos yra pavyzdys, kaip dera šalia ir seni, ir jauni medžiai. Jo žodžiais, „darna, kaip gyvenime, šalia jauno – senas“.
„Žmonės eina pasižiūrėti ir džiaugiasi. Šiuo atveju gali džiaugtis ir trinkelėmis, ir darbininkų gražiu darbu. Šiandien akivaizdu, kad mes buvome teisūs, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Daulius. – Tai rodo ir atėję karščiai, nuo kurių miesto centre nebėra kur pasislėpti – plynos erdvės žmonių netraukia, o į Kaštonų alėją eina. Tada buvo surastas kompromisas su valdžia, su miesto Taryba, kuri dirbo praeitą kadenciją. Tada visuomenės balsas dar turėjo svertą, o šią kadenciją viskas buldozeriu daroma.“
Nors nepavyko bulvaro liepų išsaugoti, jo žodžiais, „pagarba Reginai, kuri vykdė pilietinę konstitucinę pareigą.“
„Regina buvo ne vienintelė. Pirmasis pačią pirmą bulvaro liepų kirtimo dieną prie medžio prisirišo jaunas vaikinas Kristupas, tik policija į jį taip nesureagavo, – prisiminė A. Daulius. – Pagarba jiems abiem, kad aukojosi ir nepabijojo išeiti iš savo komforto zonos, jog nebūtų niokojamas miesto žalias rūbas, ir apgynė Šiaulių garbę.“
„Stebiuosi, kad Reginos byloje taip aukštai nueita, – sakė jis. – Juk mes visi plikom rankom ėjom ginti miesto turto. Medžiai mūsų visų turtas, o jie savanaudiškai buvo iškirsti, dėl pinigų „įsisavinimo“. Gaila, kad pinigai nulėmė miesto žalio rūbo likimą. Šiandien galime tik pasižiūrėti, koks kontrastas yra tarp išsaugotos Kaštonų alėjos ir tų rekonstruotų erdvių, kuriose neliko brandžių medžių.“
