
Naujausios
Joniškis 09 29
Medvilionių žydų gelbėtojo apdovanojimą atsiėmė proanūkė
Rugsėjo 27 dieną Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi Prezidentūroje po mirties apdovanotas Medvilionių dvare (Joniškio rajonas) Antrojo pasaulinio karo metais žydų tautybės matininką Jokūbą Barilką gelbėjęs Feliksas Daugėla ir jo žmona Ona Gravrogkaitė–Daugėlienė. Apdovanojimą atsiėmė proanūkė Jurgita Igumnovienė. Prieš metus jau buvo apdovanoti dar dviejų šeimų, organizavusių minėto žydų tautybės asmens gelbėjimą, palikuonys.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Apdovanojimas Onai ir Feliskui Daugėloms
Garbingus apdovanojimus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Onos ir Felikso Daugėlų proanūkei, Vilniuje gyvenančiai Jurgitai Igumnovienei.
Antrojo pasaulinio karo metais žydų tautybės matininką Jokūbą Barilką Medvilionyse gelbėjo trys šeimos. Tai – Feliksas Daugėla, kuris buvo vedęs bajorų Stanislovo ir Teresės Goesų sesers Viktorijos Goesaitės–Gravrogkienės dukrą Oną, Antanas ir Stefanija Gravrogkai, Jonas ir Teodora Poliakai. Visiems šiems asmenims po mirties skirti apdovanojimai.
Praėjusiais metais juos atsiėmė gelbėtojų sūnus, joniškietis Adolfas Poliakas ir anūkas Antonas Gravrogkas iš Kauno rajono. Tačiau tąkart nesurinkus visų duomenų liko neįteiktas apdovanojimas Felikso ir Onos Daugėlų palikuonims. Šį kartą juos atsiėmė proanūkė.
Feliksas Daugėla (1887–1967) – Lietuvos geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų, agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Dėl lietuviškos veiklos, Kriukų mokykloje įsteigtos lietuviškų knygų ir laikraščių bibliotekos neteko mokytojo darbo ir išvyko į Petrapilį studijuoti žemėtvarkininko amato. Iš ten buvo paimtas į rusų kariuomenę.
F. Daugėla vedė Onutę Gravrogkaitę, susipažinęs su ja Medvilionių dvare.
Buvo įrengtos trys slėptuvės
Jokūbą Barilką Antrojo pasaulinio karo metais iš Šiaulių į Medvilionis paslėpę vežime pargabeno Jonas Poliakas ir Feliksas Daugėla. Pastarasis ir A. Gravrogkas pasirūpino, kad Kriukų valsčiaus viršaitis žydui išrašytų fiktyvų dokumentą, pagal kurį jis tapo lenku.
Buvo įrengtos kelios slėptuvės: viena – daržinėje po šienu, kita Daugėlų tvarte, kur laikyti arkliai, trečia – po klėtimi, į kurią vedusi landa būdavo uždengiama šuns būda.
Slepiamo žydo žmonai, likusiai Šiauliuose, Gravrogkai siuntė maisto per Kriukų paštą.
Kartą į Medvilionių dvarelį užsuko vokiečių kariai. J. Barilka iššoko pro langą ir nubėgo link miško. Kareiviai norėjo šauti, bet Antanas Gravrogkas sumelavo, kad ten laksto kaime gerai žinomas nepavojingas kvailelis. Kitą sykį vokiečiams užsukus slepiamas žmogus nespėjo į slėptuvę įlįsti, tad palindo po stalu su staltiese, nutįsusia iki žemės.
Po Daugėlų, Gravrogkų sodybas Barilka vaikščiojo laisvai, nes aplink plytėjo laukai, iš kitos pusės dengė miškas. Medvilioniuose išdavikų nebuvo, o gretimų kaimų gyventojai apie slepiamą žydą nieko nežinojo.
Jokūbas Barilka buvo slapstomas, kol į Lietuvą grįžo sovietų armija. Tada susitiko su žmona Šiauliuose. Plačiau apie šią gelbėjimo istoriją „Šiaulių krašte“ jau rašyta („Medvilionių dvaras nuskambėjo ir žydų gelbėjimo istorijoje“, 2016 10 06).
Minimas ir kitoje gelbėjimo istorijoje
Žmonių pasakojimuose minima, kad Medvilioniuose buvo slepiama ir maždaug 5–6 metų žydaitė, kuri vėliau perkelta ir slapstyta Žeimelyje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2001 metais išleistame leidinyje „Išgelbėję pasaulį: žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941–1944)“ minima, kad Feliksas Daugėla iš geto atvežė ir dar du žydų vaikus, kuriuos Kriukų valsčiuje Baravykų vienkiemyje globojo St. Jaloveckas. Vaikai išgyveno ir po karo buvo atiduoti tolimiems jų giminaičiams, nes tėvai buvo sušaudyti.
Pauliaus RAČIŪNO nuotr.
Apdovanojimus, po mirties skirtus Onai ir Feliksui Daugėloms už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais, iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų vykusioje ceremonijoje atsiėmė proanūkė Jurgita Ugumnovienė.
Ernesto VASILIAUSKO archyvo nuotr.
Žydų tautybės Jokūbo Barilkos gelbėtojai – Ona ir Feliksas Daugėlos su dukra 1933 metais.