Medikai rodo pavyzdį – važinėja dviračiu

Medikai rodo pavyzdį – važinėja dviračiu

Me­di­kai ro­do pa­vyz­dį – va­ži­nė­ja dvi­ra­čiu

Da­lis Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­kų ir ki­tų dar­buo­to­jų į dar­bą šią va­sa­rą va­žiuo­ja dvi­ra­čiais. Min­tis pa­ska­tin­ti ko­le­gas min­ti dvi­ra­tį ir ro­dy­ti pa­vyz­dį vi­siems ki­lo Kar­dio­lo­gi­jos rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jui And­riui Bub­liaus­kui. Me­di­kai fi­zi­nį krū­vį re­ko­men­duo­ja ir sa­vo pa­cien­tams.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Pa­vyz­dys – skan­di­na­vai

A. Bub­liaus­kas ne­se­niai sta­ža­vo­si Šve­di­jo­je, ten dvi­ra­tis – ypač po­pu­lia­ri ne tik spor­to, bet ir su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė. Pa­sak gy­dy­to­jo, šve­dai va­ži­nė­ja bet ko­kiu oru: ir pu­čiant stip­riam vė­jui, ir ly­jant, ir net snin­gant.

Gį­žęs į Lie­tu­vą A. Bub­liaus­kas nu­spren­dė, kad į dar­bą va­ži­nės dvi­ra­čiu. Pa­sak gy­dy­to­jo, inf­rast­ruk­tū­ra dvi­ra­čiams Šiau­liuo­se pu­sė­ti­na, dar daug ką rei­kė­tų to­bu­lin­ti, ta­čiau daug di­des­nė pro­ble­ma bu­vo, kur pa­lik­ti dvi­ra­tį at­va­žia­vus į li­go­ni­nę.

Gy­dy­to­jas krei­pė­si į li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ją ir ne­tru­kus bu­vo su­ras­tas san­dė­liu­kas, ku­ria­me įreng­tas dvi­ra­čių sto­vas. Pa­tal­pa ra­ki­na­ma ir su sig­na­li­za­ci­ja, tad dvi­ra­čius jo­je pa­lik­ti sau­gu.

Pa­sak A. Bub­liaus­ko, kar­tais pa­tal­po­je sto­vi vos po­ra dvi­ra­čių, bet bū­na ir dau­giau kaip de­šimt, ypač kai ge­ras oras. Pa­tal­pa ne­di­du­kė, bet A. Bub­liaus­kas vi­lia­si, kad at­si­ra­dus dau­giau dvi­ra­ti­nin­kų, at­si­ras ir di­des­nės pa­tal­pos. Svar­biau­sia – ge­ra pra­džia.

A. Bub­liaus­kui nuo na­mų iki dar­bo – 4 ki­lo­met­rai. Ki­ti ko­le­gos va­žiuo­ja ir 10 ki­lo­met­rų. Ne vi­są tra­są ga­li­ma įveik­ti dvi­ra­čių ta­kais, ki­tur ten­ka va­žiuo­ti ša­li­gat­viais, ku­rie ne­re­tai yra iš­tru­pė­ju­sio­mis ply­te­lė­mis ir aukš­tais bor­te­liais, ten­ka min­ti gat­ve. O ja va­žiuo­ti ne vi­sur sau­gu, ypač ne­jau­ku ten, kur di­des­nis au­to­mo­bi­lių srau­tas, pa­vyz­džiui, įvei­kiant at­kar­pą nuo cent­ri­nio tur­gaus iki li­go­ni­nės Auš­ros alė­ja.

Me­di­kai su­pran­ta, kaip svar­bu sau­go­ti sa­ve, tad net va­žiuo­da­mi ne­di­de­lius at­stu­mus dė­vi šal­mus ir švie­są at­spin­din­čias lie­me­nes, tai ra­gi­na da­ry­ti ir vi­sus ki­tus.

Be­veik kas­dien dvi­ra­čiu į dar­bą va­ži­nė­ja ir Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos-en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Gi­ta­na Acu­tė. Kar­tu su bend­ra­min­čiais gy­dy­to­ja į dar­bą min­da­vo ir prieš ke­le­rius me­tus. Tik pro­ble­ma bū­da­vo, kur pa­lik­ti dvi­ra­tį. „No­rė­da­vo­si ne tik at­min­ti į dar­bą, bet ir par­min­ti na­mo“, – šyp­so­si gy­dy­to­ja.

G. Acu­tė džiau­gia­si, kad ini­cia­ty­va at­gi­mė.

Gy­dy­to­ja yra di­de­lė dvi­ra­čių tu­riz­mo en­tu­zias­tė. Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį vie­ną kas­me­ti­nių ato­sto­gų da­lį vi­sa­da pa­ski­ria ke­lio­nėms dvi­ra­čiu. Dvi­ra­čiu yra ke­lia­vu­si ne tik po Eu­ro­pą, bet ir po Pie­tų Ame­ri­kos ša­lis ke­pi­nant 40 laips­nių karš­čiui.

„Dvi­ra­čių ak­ty­vu­mas di­dė­ja. Ir vai­ruo­to­jai tam­pa ati­des­ni dvi­ra­ti­nin­kams“, – pa­ste­bi gy­dy­to­ja.

Ju­dė­ti – bent 30 mi­nu­čių per die­ną

A. Bub­liaus­ko ini­cia­ty­vą va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais ypač pa­lai­ko Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė, kar­dio­lo­gė No­ra Kups­ty­tė: „Mū­sų, kaip kar­dio­lo­gų, pa­rei­ga – ska­tin­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Žmo­nėms, ku­rie sa­ko, kad ne­tu­ri lai­ko spor­tuo­ti, šiuo pa­vyz­džiu no­ri­me pa­ro­dy­ti, kad ga­li­ma spor­tuo­ti vyks­tant ir par­vyks­tant iš dar­bo.“

Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­ja yra iš­lei­du­si fi­zi­nio ak­ty­vu­mo re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios skir­tos ne tik li­go­niams, bet vi­siems žmo­nėms.

„Jo­se yra sa­ko­ma, kad bet ko­kio am­žiaus suau­gu­sie­ji tu­rė­tų bent 150 mi­nu­čių per sa­vai­tę skir­ti vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­niam krū­viui ar­ba 75 mi­nu­tes per sa­vai­tę in­ten­sy­vioms tre­ni­ruo­tėms ir komp­lek­si­niams už­siė­mi­mams. Ta­čiau vi­sai ne­se­niai pa­si­ro­dęs moks­li­nis ty­ri­mas pa­ro­dė, kad ne­tgi sa­vait­ga­li­nis pa­spor­ta­vi­mas, šioks toks fi­zi­nis krū­vis taip pat tu­ri nau­dą svei­ka­tai“, – sa­ko kar­dio­lo­gė.

N. Kups­ty­tė pa­sa­ko­ja, jog va­sa­ros pra­džio­je vy­ko te­ra­pi­nio pro­fi­lio gy­dy­to­jų kar­dio­lo­gų su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me bu­vo kal­bė­ta apie tai, kad la­bai svar­bu pa­cien­tams teik­ti ži­nias ne tik apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą, bet ir re­ko­men­da­ci­jas apie svei­ką gy­ven­se­ną – apie mi­ty­bą, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.

„Sa­vo li­go­niams, ku­rie ser­ga šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, mes su­si­ta­rė­me re­ko­men­duo­ti po 30 mi­nu­čių vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­nio krū­vio pen­kis kar­tus per sa­vai­tę ar­ba po 50 mi­nu­čių tris kar­tus per sa­vai­tę. Pap­ras­čiau­sia, ką ga­li­me nu­ro­dy­ti pa­cien­tams – grei­tas vaikš­čio­ji­mas. O dar ge­riau in­ter­va­li­nis: tris mi­nu­tes grei­tu žings­niu, tris – lė­tes­niu ir taip pu­sę va­lan­dos. Tu­ri pa­daž­nė­ti pul­sas, žmo­gus tu­ri su­pra­kai­tuo­ti, fi­zi­nio krū­vio pa­bai­go­je tu­ri jaus­tis šiek tiek pa­var­gęs. Tai duo­da nau­dą ne tik šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mai, bet ir vi­sam or­ga­niz­mui“, – sa­ko kar­dio­lo­gė.

Fi­zi­nis ak­ty­vy­mas, pa­sak N. Kups­ty­tės, treč­da­liu su­ma­ži­na se­rga­mu­mą šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­go­mis, taip pat įro­dy­ta, kad ga­li ap­sau­go­ti ar­ba su­ma­žin­ti ri­zi­ką su­si­rgti dau­giau nei 25 lė­ti­nė­mis li­go­mis.

„Kal­bant apie ar­te­ri­nę hi­per­ten­zi­ją yra įro­dy­ta, kad su­ma­žė­ja krau­jos­pū­dis, ir tiems pa­cien­tams, ku­rie pra­de­da spor­tuo­ti, ten­ka su­ma­žin­ti vais­tų do­zes, o kai ku­riems, ypač jau­niems pa­cien­tams, ir vi­sai vais­tų ne­be­rei­kia“, – pa­vyz­dį pa­tei­kia kar­dio­lo­gė.

Ser­gan­tiems šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu kar­dio­lo­gai re­ko­men­duo­ja vaikš­čio­ti iki leng­vo du­su­lio ir nuo­var­gio. Da­ro­mas 6 mi­nu­čių ėji­mo tes­tas. Pa­cien­tai, ku­rie pra­de­da spor­tuo­ti, po ku­rio lai­ko per tas še­šias mi­nu­tes įvei­kia žy­miai di­des­nį at­stu­mą ne­gu iš pra­džių.

Pa­sak kar­dio­lo­gės, vaikš­čio­ti ar va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu yra vie­ni pa­pras­čiau­sių ir la­biau­siai priei­na­mų ju­dė­ji­mo bū­dų.

N. Kups­ty­tė yra kau­nie­tė, Šiau­liuo­se dir­ba ne­se­niai ir sa­ko dar ne­spė­ju­si čia įsi­gy­ti dvi­ra­čio, bet rim­tai ža­da tai pa­da­ry­ti, nes mėgs­ta min­ti pe­da­lus.

„Šiau­lių mies­tas ma­ne su­ža­vė­jo tuo, kad bū­da­mas mies­to cent­re ga­li grei­tai at­si­du­ri gam­to­je, čia yra daug vie­tų pa­si­vaikš­čio­ti, yra van­dens tel­ki­nys, yra žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­tų. Šiau­liuo­se tik­rai kiek­vie­nas žmo­gus ga­li bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­vus, tai pa­pras­ta“, – įsi­ti­ki­nu­si kar­dio­lo­gė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šią va­sa­rą vis dau­giau Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­kų ir ki­tų dar­buo­to­jų ke­lio­nei į dar­bą ren­ka­si dvi­ra­tį, li­go­ni­nės te­ri­to­ri­jo­je at­si­ra­do vie­ta, kur ga­li­ma juos sau­giai lai­ky­ti.

Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė, kar­dio­lo­gė No­ra Kups­ty­tė žmo­nėms, ku­rie tei­si­na­si, kad ne­tu­ri lai­ko spor­tuo­ti, re­ko­men­duo­ja į dar­bą vaikš­čio­ti pės­čio­mis ar­ba va­žiuo­ti dvi­ra­čiu. Tai svei­ka ne tik šir­džiai, bet vi­sam or­ga­niz­mui.

„Ir aš į dar­bą va­ži­nė­siu dvi­ra­čiu“, – to­kia min­tis Kar­dio­lo­gi­jos rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jui And­riui Bub­liaus­kui ki­lo po sta­žuo­tės Šve­di­jo­je.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­kai ti­ki­si, kad jų pa­vyz­dys už­krės ir ki­tus šiau­lie­čius.