Me­rai ta­po rin­ki­mų pa­puo­ša­lais

Me­rai ta­po rin­ki­mų pa­puo­ša­lais

Merai tapo rinkimų papuošalais

Partijų kandidatų  į Seimą sąrašuose pilna merų ir vicemerų, nors jie yra įsipareigoję savivaldybių rinkėjams. Iš septynių apskrities savivaldybių merų net keturi „eina į Seimą“. Politologas Alvidas Lukošaitis teigia, jog rinkėjai to neturėtų toleruoti.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Ir pagal sąrašą, ir atskirai

Visa Šiaulių miesto valdžios viršūnėlė dalyvaus Seimo rinkimuose – socialdemokratas meras Justinas Sartauskas, jo pavaduotojos „tvarkietė“ Daiva Matonienė ir „darbietė“ Danguolė Martinkienė.

Abi vicemerės keliamos kandidatėmis ir vienmandatėje apygardoje. Meras kandidatuos tik pagal Socialdemokratų partijos sąrašą, įrašytas 129.

Iš kitų apskrities merų Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše yra dar Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė (65), Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius (100), o Liberalų sąjūdžio sąraše – Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis.

Liberalai galutinio sąrašo dar nepatvirtino, bet, anot G. Čepulio, jis bus „kažkur gale“.

Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis įrašytas į Socialdemokratų partijos kandidatų sąrašą. Akmenės rajono vicemerė Julija Juškienė, Šiaulių rajono vicemeras Antanas Bezaras prisipažįsta, jog bus įrašyti į Valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatų sąrašą.

Dėl „solidumo“ įrašyti

Politikai „Šiaulių kraštui“ vieningai aiškino, jog savo rinkėjų neapgaudinėja, gale įrašyti ir nesitiki patekti į Seimą.

Kodėl tuomet kandidatuoja? Kaip sąrašo puošmenos?

„Merai – ne puošmena, – neigia J. Sartauskas. – Partija tiesiog parodo, kad turi rimtų, patyrusių žmonių, o rinkėjai partijų sąrašus skaito. Supranta, jog iš 129 vietos nerealu būti išrinktam. Be to, tikrai neičiau į Seimą, nes kaip meras esu davęs priesaiką ir turiu įsipareigojimų.“

Tikina sutikęs būti sąraše ir dėl to, kad rinkėjai jį tapatintų su partija: „Gal ne visi ir žino, kad esu socialdemokratas.“

Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis panašiai argumentuoja: „Sutikau būti bendrame sąraše, nes partijai reikia žmonių. Vieni balsuoja už partijos pavadinimą, kiti žiūri, kas yra sąraše. Bet į Seimą nesirengiu.“

Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė taip pat tikina parlamentare nebūsianti, net sėkmės atveju. Svarstys, ar iš viso neišsibraukti iš sąrašo, nes, kai sutiko būti įrašyta, dar dirbo Savivaldybės administracijos direktore.

Akmenės rajono vicemerė Julija Juškienė vienintelė neabejoja: jeigu išrinktų į Seimą, eitų ten dirbti.

„Duok Dieve, kad būčiau išrinkta, ačiū rinkėjams pasakyčiau, – teigia J. Juškienė. – Visur – ir savivaldybėje – nepakeičiamų nėra, čia ateitų kiti. Bet mes pirmais numeriais į Seimą siūlome jaunus žmones, o vyresni esame gale.“

Aktualu yra tesėti žodį

Politologas Alvidas Lukošaitis:

– Visoms partijoms trūksta žymesnių žmonių, ir visos tą žaidimą puikiai žaidžia – įtraukia į sąrašus ryškesnes figūras. Kad partijos neturi asmenybių, nėra iš piršto laužta. Ypač stinga žmonių su tam tikru socialiniu kapitalu, autoritetu bendruomenėje.

Bet pirmiausia reikėtų žiūrėti, kiek kas kam yra įsipareigojęs: partija – merui, meras – partijai, partija ir meras – rinkėjams. Žmonėms turėtų būti aktualu žodžio davimas ir žodžio tesėjimas. Bet tai priklauso nuo žmonių pilietiškumo.

Pilietiškas rinkėjas turėtų reikalauti atsakomybės ir tesėti įsipareigojimus nuo A iki Ž, o ne nuo A – iki K. Ne iki kažkokio viduriuko, o iki galo.

Dabar pirmoje vietoje yra asmenybės, o paskui partijų programos, rinkimų kampanijos spalvingumas. Todėl žaidžia asmenybės, o ne partijų struktūros.

Viena problema – institucinė, kad įstatymai leidžia tokius dalykus. Kita – politinės kultūros. Ir partijų narių, kurie sudarinėja tuos sąrašus, ir pačių merų, ir visuomenės.

Rinkėjams linkėčiau netoleruoti tokių dalykų. Vienas iš argumentų – taip nupiginama, devalvuojama demokratijos idėja.

ELTA nuotr.