Mažosios Luisos senelis nebeturi iliuzijų

Mažosios Luisos senelis nebeturi iliuzijų

Mažosios Luisos Rinau perdavimo į Vokietiją istorijoje praėjusią savaitę įvyko naujas posūkis. Mergaitės tėvas Michaelis Rinau teismo paprašė panaikinti dukrai suteiktą Lietuvos pilietybę. Šiauliuose gyvenantis Luisos motinos Ingos Rinau tėvas Edmundas Vaitieka skaudžiai išgyvena šią istoriją. Ir kaip tėvas, ir kaip senelis.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

„Tik į naudą kvailoms panelėms“

„Treji metai košmaro, istorija klaiki,“ — sako E. Vaitieka, kuris su “Šiaulių kraštu“ sutiko kalbėti pasitaręs su žmona.

Buvusiam žentui prisipažįsta niekada nejautęs palankumo. Siena iškilusi nuo pirmųjų pažinties akimirkų. Nė pats negali paaiškinti tos vidinės nuostatos, nors sako, jog ketvirtį amžiaus dirbęs su studentais, moka prie jauno žmogaus prieiti, bendrauti, suprasti.

M. Rinau apibūdina trumpai: „Gražus vokietis — ir tiek“. Dukros pažintį su juo vadina “atostogų romanu“. Buvo išvykusi į turistinę kelionę į Čekiją. Ten “ant to paties kalno abu užlipo“.

„Sakiau dukrai, jog tokie susipažinimai nerimti, — sako tėvas, — bet užsidegė meile. Kai tau aštuoniolika metų, tai dar suprantama, o kai per trisdešimt, reikia galvoti, ką darai. Išvažiavo į Vokietiją, viską metė — geriausią darbą, gerą atlyginimą, butą.“

Kad dabar dukros istorija viešinama, pasak E. Vaitiekos, tik į naudą „kvailoms panelėms“. Pamoka susimąstyti apie mentalitetų skirtumus į svetimus kraštus nutekančioms moterims.

„Nors tik tada, kai pats gauni per galvą ar kitą vietą, pradedi mąstyti“, — sako tėvas.

E. Vaitieka vienintelis šeimoje buvo prieš Ingos ir Michaelio vestuves, į jas nė nevažiavo. Nors iki vestuvių būsimasis žentas į Lietuvą metus važinėjo, Ingos tėvas nuomonės apie jį nepakeitė.

„Mačiau, kad iš to nieko gero nebus, skirtingi mentalitetai, požiūriai, ir dabar jau žinau, kad pirmas įspūdis buvo teisingas, nesuklydau, — sako šiaulietis. — Ypač dabar, kai jis pareikalavo atimti iš Luisos Lietuvos pilietybę. Kodėl jam to prireikė? Ar yra koks racionalus paaiškinimas? Aš to žmogaus nesupratau ir nesuprantu.“

Nepritapo sūnus

Į Vokietiją Inga išvažiavo su sūnumi iš kitos santuokos. Berniukas negalėjo ten prisitaikyti, priprasti prie patėvio. Susirgo, du mėnesius buvo gydomas ligoninėje. Gydymas užsibaigė tuo, kad vaikas visiškai nustojo valgyti. Į mokyklą eidavo, nenueidavo. Teko jį parvežti į Lietuvą.

„Išsigandome pamatę, kaip jis atrodo, — prisimena E. Vaiteika. — Anūkas buvo visiškai sukūdęs, visko bijojo, net išeiti iš kambario. Tik po mėnesio pradėjo taisytis, bet psichologiškai iki šiol yra palūžęs. Jokios kalbos negalėjo būti, kad grįžtų į Vokietiją.“

E. Vaitiekos teigimu, palikti Vokietiją dukra apsisprendė dėl sergančio Lietuvoje likusio sūnaus. Bet to, kai Inga pagimdė Luisą, Michaelis po dviejų savaičių jas paliko. Metus dukra su anūkėle dar gyveno Vokietijoje. Neneigia, kad per tą laiką ir buvęs žentas pasiimdavęs Luisą prižiūrėti, pagloboti.

Kai Inga pasakė, kad atostogų grįš į Lietuvą, buvęs vyras neprieštaravęs, jog važiuotų su dukra.

„Tik po pusmečio jam sukilo jausmai, — sako E. Vaitieka, — pradėjo reikalauti, jog Inga grįžtų.“

Teismai

Luisos senelis mano, kad M. Rinau pasiekė visko, ko norėjo. Jam priteista dukros globa, mažoji Luisa, kuriai dar tik treji su puse metų, turi būti grąžinta į Vokietiją, į savo kilmės šalį.

„Taip, privalome teismų sprendimus vykdyti, — sako E. Vaitieka. — Bet yra du dalykai: teisė ir teisingumas. Yra Europos teisė. Ką mano dukra padarė pagal tą teisę? Didžiulę nepataisomą žalą savo vaikui — vienerių metų mergytei, kad ją išsivežė iš Vokietijos į Lietuvą. Ir ta nesąmonė buvo pakartota per visus teismus ir Lietuvoje, išskyrus vieną — pirmąjį, įvykusį Klaipėdoje. Vienintelis argumentas — kad išsivežė iš Vokietijos vokietaitę. Ir dėl to jai buvo padaryta nepataisoma žala, ir dėl to ją reikia grąžinti. Ne tik grąžinti, bet ir atimti iš motinos.“

Šiaulietis tokio teisingumo negali priimti nei širdimi, nei protu: „Maniau, kad teisingumo daugiau yra“.

Jis neigia dukrai mestus kaltinimus esą ji nevažiavo į teismus Vokietijoje.

„Ji nevažiavo tik į pirmuosius teismus, kurie turėjo nagrinėti skundą dėl pagrobimo, nes policijos būtų suimta, — sako E. Vaitieka. — Bet Michaelis skundą atsiėmė, prasidėjo teismai dėl globos, ji važiavo į Apeliacinį teismą. Tačiau jai skirti dukros globą nebuvo nė minties. Vienintelis argumentas — Vokietijos pilietė ir turi gyventi Vokietijoje. Štai tau ir Europos Sąjunga, Šengeno erdvė, laisvas piliečių judėjimas.

Iš tos istorijos pajutau — mes toje Europos Sąjungoje esame labai maži. Jeigu tai būtų prancūzė ar anglė, nebūtų nė kalbos, kad iš motinos galima atimti vaiką. Niekada nei anglai, nei prancūzai nebūtų su tuo sutikę. O mūsų teismai sudėjo ginklus.„

E. Vaitieka sako suvokęs vieną tiesą — svarbiausia yra įstatymas, reglamentas. Nusižengei, padarei klaidą, teismų sistemos būsi sutraiškytas, neatsižvelgiant į jokius žmogiškuosius faktorius.

Šiaulietis sako nebeturįs jokių iliuzijų, net kad Luisą motinai dar gali išgelbėti Lietuvos pilietybė.

„Per tuos metus nuėjom iki Aukščiausiojo Teismo. Bet kai šis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo paklausė, ką daryti, ir gavo atsakymą, kad tik vykdyti Vokietijos teismų sprendimus, supratau, taškas padėtas. Briuselis pasakė ir viskas. Turime klausyti. Tas pats, kas su Ignalinos atomine. Esu elektronikos specialistas, žinau. Antrasis blokas gerai pastatytas ir sutvarkytas. Gali saugiai dirbti iki 2014 metų. Bet kas mūsų klauso? Gali daužyti galva į sieną, Europai tai neturi jokios reikšmės. Svarbiausia — principo reikalas. Tos mažos mergytės istorijoje principai — taip pat svarbiausi.“

Principai

E. Vaitieka pripažįsta, jog ir Luisos tėvų ambicijos ir principai taip pat vaidina ne antraeilį vaidmenį. Nė vienas iš jų nebegali nusileisti ir žengti žingsnio taikos link. O Luisos gyvenimas, pasak jos senelio, jau sulaužytas.

„Nors ji dar nieko nesuvokia, kaip nesuvokia ir to, kad visam laikui bus išvežta į Vokietiją. Ji sako, kad “tik nuvažiuos pas tėtuką, nes jis labai to nori, ir sugrįš“, — sako E. Vaitieka.

Kiek laiko Luisa dar bus Lietuvoje, lems psichologų žodis. Laukiama jų išvados, kada mergaitė bus pasirengusi išvažiuoti, kada pripras prie tėvo. Luisos tėvas dabar yra atvykęs į Klaipėdą ir su dukra kasdien bendrauja po kelias valandas.

Šiaulietis neatmeta, kad jo buvęs žentas gali būti ir finansiškai suinteresuotas susigrąžinti dukrą, nes kaip vienišas tėvas gautų ženklią valstybės paramą.

Jono TAMULIO nuotr.

AMBICIJOS: Edmundas Vaitieka pripažįsta, kad ir Luisos tėvų ambicijos neleidžia rasti taikios išeities: „Nė vienas nebegali žengti žingsnio taikos link“.