Naujausios
Marš, mokykla, į naują egzaminų reformą
Šiaulių miesto ir kitose šalies mokyklose vėl sumaištis. Ugdymo planai sudaryti, o tik dabar atėjo žinia, kad universitetai nuo 2014 metų kelia aukštyn egzaminų kartelę. Po tiek metų vykdytų švietimo reformų vieną dieną atsipeikėta, kad reikia ugdyti visapusiškesnį abiturientą. O mokyklų vadovams vėl tenka „gesinti gaisrus.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@ skrastas.lt
Piramidei apversti
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo salygos 2014 metams paskelbtos jau mokslo metams prasidėjus.
Dabartiniams vienuoliktokams, kurie 2014 metais sieks universitetinių valstybės finansuojamų studijų, bus būtina išlaikyti penkis valstybinius brandos egzaminus. Atsiranda užsienio kalbos slenkstis, kurio neįveikus durys į universitetus neatsivers.
Šiaulių miesto mokyklų vadovai, mokytojai, moksleivių atstovai praėjusią savaitę naujos tvarkos argumentus išgirdo iš švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, ministerijos specialistės Jurgos Zacharskienės.
Vienas svarbiausių argumentų – reikia plėsti „siaurus rėmus“, į kuriuos profiliavimu yra „įstatyti“ abiturientai. Reikia ugdyti „platesnių kompetencijų“ abiturientus. Taip jiems atsivers ir didesnis pasirinkimas.
Dabar nepatekę į vieną studijų programą ar pritrūkę balų valstybės finansuojamai vietai, negali rinktis kitos srities studijų, trūksta mokomų dalykų.
Anot V. Bacio, šiemet į valstybės finansuojamas vietas neįstojo abiturientai su 19 balų (medicinos studijų programose), o įstojo ir su 5 balais.
Viceministro teigimu, yra studijų programų, kuriose nubyra 40 procentų įstojusių: „Tai gal nereikia nė atverti tų durų, kad paskui nereikėtų studentų išprašyti“.
Jis neslėpė, jog aukštesniais mokslų slenksčiais tikimasi „apversti piramidę“. Dabar „visi eina į universitetus“, ir kratosi profesinių mokyklų.
„Vien su teisininkais, ekonomistais ir vadybininkais gerovės valstybės nesukursime, – teigė V. Bacys. – Reikia ir reikės dailidžių, ir autoremontininkų. Danijoje aukštasis mokslas nemokamas, nes ten pati prestižiškiausia profesija – kirpėjo. Todėl danai ir ieško studentų svetur.“
Viceministras pabrėžė, jog brandos atestatui gauti, kaip iki šiol, užtenka dviejų valstybinių brandos egzaminų. Naujoji tvarka liečia tik pretenduojančius į valstybės finansuojamas universitetines bakalauro studijas.
Lituanistai grįš prie fizikos?
Vienuoliktokai jau yra pasirinkę. Mokyklos individualius ugdymo planus sudarė, dabar juos ne vienam moksleiviui reikės keisti.
Be to, humanitarams dėl konkursinio balo prireiks matematikos, fizikos ar technologijų, gamtos mokslus kremtantiems – humanitarinių dalykų ar menų, o menų – technologijų ar gamtos mokslų.
Pretenduodami į valstybės finansuojamas studijų vietas abiturientai turės išlaikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Įvedamas privalomas užsienio kalbos slenkstis reiškia, jog reikės laikyti ir penktąjį – užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą.
Nuo 2014 metų universitetai priims tik tokius abiturientus, kurie užsienio kalbos valstybinį egzaminą išlaikys ne žemesniu, kaip B2 lygiu (reikės gauti daugiau nei 40 balų iš 100). B1 lygis – 16–40 balų išlaikytas užsienio kalbos egzaminas atvers tik kolegijų duris.
Užsienio kalbos slenkstis argumentuojamas vėlgi platesnėmis studijų galimybėmis – dėl mainų programų, dėl atvykstančių į Lietuvą užsienio dėstytojų.
Pagrindinis konkursinio balo dalykas bus nustatomas universalus visai studijų sričiai (socialiniams mokslams, technologijos mokslams ir t. t.), antrasis dalykas siejamas su studijų kryptimi ar šaka, trečiasis dalykas yra lietuvių kalba ir literatūra, o ketvirtasis dalykas vadinamas bendruoju ir stojantysis jį galės pasirinkti iš kelių dalykų sąrašo.
2014 metais, anot V. Bacio, ketvirtasis dalykas gal dar bus iš pasirinktos studijuoti srities. Bet nuo 2015 metų bus reikalaujama tik kitos srities dalyko.
„Mes negalime paleisti gamtos ir technologijų mokslų, – tikino viceministras. – Dabar fizikos egzaminą per visą Lietuvą laiko vos 2–3 tūkstančiai abiturientų.“
O užsienio kalbos, išskyrus anglų, iš viso nyksta iš mokyklų. Prancūzų kalbos valstybinį egzaminą šiemet laikė vos 67 abiturientai, vokiečių – 369.
Madas diktuoja universitetai
Pedagogai abejojo, ar daugiau dalykų mokydamiesi ir daugiau egzaminų laikydami moksleiviai ims rinktis nepopuliarias, bet reikalingas profesijas.
Mokinių atstovė vienuoliktokė stebėjosi, kam tada iš viso reikia rinktis mokomuosius dalykus, jeigu visko reikia mokytis.
Mokyklų vadovai klausė, kodėl vėl jiems tenka „gesinti gaisrus“. Kur anksčiau buvo visa ministerija su reformos inciatoriais? Kodėl negalima atidėti reformos 2015 metams?
V. Bacys gynėsi, jog prieš auditoriją turėtų ne jis stovėti, o universitetų atstovai. Ministerija esą niekuo dėta. Suprantąs, kad bus sumaišties, žino pats, ką reiškia ugdymo planus pertvarkyti.
„Pats apie naują tvarką sužinojau tik rugpjūtį, – tvirtino viceministras. – Siūliau atidėti, bet universitetų atstovai teigė, jog patys ją įves ir turi tokią teisę – pagal universitetų autonomiją.“
Madas diktuoja Vilniaus universitetas, Sveikatos universitetas. Jau šiemet Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas įsivedė slenksčius – nepriėmė studentų, nesurinkusių universiteto nustatyto minimalaus konkursinio balo.
„Šiaulių kraštui“ V. Bacys neneigė, jog tvarkos aprašą tvirtina ministras Gintaras Steponavičius. Bet esą jis tik parašą gali padėti po tuo, ką nusprendžia universitetai.
Viceministro nuomone, moksleiviams nereikia baimintis penkių valstybinių brandos egzaminų, nes esą „Lietuvoje neįmanoma egzamino neišlaikyti“. Be to, jau pirmojoje sesijoje universitete jiems teks laikyti šešis egzaminus.
Dabar statistika yra tokia: galėdami pasirinkti laikyti šešis valstybinius brandos egzaminus, abiturientai šiemet vidutiniškai laikė 3,14 egzamino.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TVARKELĖ: Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys (kairėje) tik dabar aiškina, egzaminų sistemos pasikeitimus, o Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas ( dešinėje) klausia: „Kodėl vėl turime gesinti gaisrus?“
NUOMONĖ: Viceministras Vaidas Bacys teigia: „Vien su teisininkais, ekonomistais ir vadybininkais gerovės valstybės nesukursime.“
Komentarai
Sumaištis ir jokio aiškumo
„Saulėtekio“ gimnazijos direktorė Jūratė KAŠČIUŠKIENĖ:
– Sukelta didžiulė sumaištis. Vėl visą pusmetį dirbsime su kiekvienu vaiku, turėsime peržiūrėti individualius ugdymo planus.
Tas tvarkos aprašas dėl vidurinio ugdymo geriausiųjų eilės sudarymo ministro G. Steponavičiaus patvirtintas rugpjūčio 31 dieną. Aš pati apie tai sužinojau rugsėjo 6 dieną, atsivertusi „Valstybės žinias“. Niekas mūsų nei informavo, nei nuomonės klausė. Labai abejoju, ar čia kokią įtaką turėjo aukštosios mokyklos.
Ką reiškia tas privalomas užsienio kalbos egzaminas? Rašoma tik tiek, jog nustatoma būtina sąlyga – anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos mokėjimas. Stojantiems į universitetines studijas – B2 lygiu, o kolegijų – B1 lygiu. Nematau, kad reikėtų vaikui laikyti dar kažkokį papildomą užsienio kalbos egzaminą. Gal dar nauji dokumentai rengiami, apie kuriuos mes vėl nieko nežinome?
Tų pačių biologų ir chemikų galime netekti, nes ne vienam gabiam šiuose moksluose vaikui bus sunku įveikti užsienio kalbos kartelę. Tai ką rengiame – jau nebe specialistus, o universalus?
Skaudžiausia, kad nukenčia vaikai. Rinkosi dalykus mokytis tam tikru lygiu, dabar iš naujo turi persiorientuoti.
Pasirenkamųjų dalykų – psichologijos, ekonomikos – gal iš viso nebereikės. Ką darysime su pedagogais? Atleidinėsime? Kaip darbo krūvius išlaikysime? Apie pasikeitimus mokytojus iš anksto privaloma įspėti.
Žodžių trūksta apsakyti, ką reiškia pamatyti tokį dokumentą rugsėjo pradžioje. Jis neapgalvotas, o jau išleistas į viešumą. Prie naujos sistemos reikia pereiti etapais, o geriausia – nuo 2015 metų.
Ko garsiai nedrįstama pasakyti
Stasys TUMĖNAS, Šiaulių universiteto docentas:
– Nežinomybė ir nuolatinės reformos – tokie yra švietimo sistemos palydovai nuo pat 1990-ųjų metų. Abiturientai kone kasmet išgyvena baisingą krizę.
Kaip lituanistas matau, kas darosi. Po 1990 metų atėjo iš Amerikos testai, o Vakarų edukacinėje erdvėje jau kilo diskusijos, kad testai ugdo trafaretinį mąstymą, neskatina kūrybiškumo.
Bet pas mus prasidėjo interpretacijų rašymas. Gali improvizuoti knygos nė neskaitęs. Ir tai vaikus atpratino nuo literatūros, nuo knygos skaitymo.
Dabar garsiai nekalbama, bet grįžtama iš esmės prie senojo literatūrinio rašinio. Mokytojai skambina, klausia, koks jis bus? Nedrįsta niekas pasakyti, jog tai bus tradicinis rašinys, kokį kažkada rašėme. Mokytojai lituanistai jau traukia iš rūsių savo mokinių geriausius literatūrinius rašinius.
Grįžtama prie graikško tipo žmogaus. Vakarų pasaulyje einama į gylį, o pas mus buvo nuostata, kad nereikia mokytis, ko nereikės universitete.
Dabar gali būti beraštis kokioje nors srityje, bet įstosi į universitetą. Per patrankos šūvį nebūdavo prileidžiami prie universiteto tokie žmonės, kurie dabar įstoja su ketvertais. Tai ir universitetų menkinimas.
Todėl tos naujos tvarkos yra dvi pusės. Labiau išprusę žmonės ateis į universitetą. Aš už tai. Juk universitetas ugdo inteligentą. Universitetas nemoko, o išmoko mokytis.
Bet yra pavojus. Mokyklų programos jau ir taip perkrautos, abiturientai gyvena stresinėje situacijoje, o vis daugiau mokiniui kraunama, ištisai su mokiniu eksperimentuojama. Po to stebimės, ko tie mokiniai įsitempę, pikti. Stresinė situacija – ir mokytojams. Jie rugsėjo 1-ąją eidami į darbą nori žinoti, kas ir kaip bus, bet iki paskutinės minutės – nežinomybė.
