
Naujausios
Mariupolio kryptimi: bendradarbiavimo galimybės (1)
Bemaž visą praėjusią savaitę truko Akmenės rajono savivaldybės delegacijos kelionė Ukrainoje. Ieškant oficialių kontaktų ir juos įforminant su Mariupolio savivaldybe. Prie Azovo jūros išaugusio miesto, kuris Rusijos ir Ukrainos konflikte atsidūrė netoli fronto linijos, skiriančios prorusišką Donecko liaudies respubliką (DNR) nuo likusios Ukrainos.
Kartu keliavo ir „Šiaulių krašto“ žurnalistas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Kodėl vos per dvidešimties tūkstančių gyventojų Akmenės kraštas panoro draugauti su dešimtimis kartų didesniu pusmilijoniu Mariupoliu? Eiti tokiais pat takais, kurie pirmiausia numinti į Vokietijos Bocholtą, Lenkijos Koniną, vėliau ir į Latvijos, Gruzijos, Rusijos bei kitų valstybių miestus. Dažniausiai plėtojant meno, kultūros, sporto mainus, organizuojant gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo keliones, dalijantis įvairiapusės veiklos patirtimi.
Būtent tai organizuoja tarptautinio palaikymo bendrija „Kelias į svajonę“, registruota Naujojoje Akmenėje. Treti metai šiame mūsų krašto mieste gyvena nuo karo pasitraukusi Inga Svendikh. Ji ir tapo viena šios asociacijos aktyvisčių.
Apie pusšimtį panašaus likimo ukrainiečių yra pasukę į Akmenės kraštą. Tokių tautiečių konsultavimu, pagalba sprendžiant problemas užsiima „Kelias į svajonę“. Sulaukiama ir Akmenės rajono savivaldybės paramos.
Savivaldybės delegacijos nariai pokalbiuose Ukrainoje su valdžios atstovais pabrėždavo Naujosios Akmenės išskirtinumą Lietuvoje – geranoriškumu rusakalbiams užsieniečiams. Minėtas išskirtinumas susiklostė, kai miestas kūrėsi kartu cemento gamykla. Tada į Naująją Akmenę atvyko šimtai rusakalbių specialistų. Todėl, kaip reta kuriame iš vidutinių miestų, veikė atskira rusų mokykla.
„Tų laikų integracijos tradicijos išlikusios“, – akcentavo meras Vitalijus Mitrofanovas.
Pirmasis oficialus akmeniškių susitikimas įvyko Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje. Užsienio ukrainiečių ir etnokonfesinių mažumų valdybos viršininkė Larisa Dir detaliai domėjosi, kokį ekonominį statusą turi į Lietuvą pasitraukę ukrainiečiai, ar jiems lengva įsidarbinti.
V. Mitrofanovo tikinimu, pastaruoju metu valstybė keičia įstatyminę bazę dėl užsieniečių legalaus darbo. Tačiau tai dar netobula.
Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje rengiamasi priimti Akmenės rajono savivaldybės parengtą pasiūlymų paketą. Pavyzdžiui, siūloma keisti tvarką, kad nuo karo pasitraukusi šeima nebūtų ardoma Lietuvoje, nes vaikai joje turi teisę pasilikti, o tėvai privalo po kelių mėnesių išvažiuoti bent dienai, paskui gali grįžti.
„Mūsų asociacija „Kelias į svajonę“ veikia visos Ukrainos vardu ne tik Akmenės rajone, dar labai aktyviai ir Joniškio rajone, ketiname labiau plėsti geografjią“, – sakė šios organizacijos sekretorė I. Svendikh.
Ji dar stebėjosi: „Tačiau keista, kad į Lietuvą atvykstama pristatyti Ukrainos meno, o finansuoja ne Ukraina, o Lietuvos savivaldybės.“
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė L. Dir siūlė būti supratingesniems, nes dėl karo patirtų nuostolių ne visada pakanka lėšų išgyventi, tad kelionės į užsienį nėra prioritetas.
Tačiau reziumavo: iš valstybės biudžeto įmanoma finansuoti kai kuriuos projektus, pavyzdžiui, kad į Akmenę nuvyktų vasaros poilsio vaikai, gyvenantys Ukrainos karo zonoje.
Lietuvos ambasadoje surengtame priėmime ambasadorius Marius Janukonis sakė, kad visus skatina aplankyti Rytų Ukrainos pakraščius.
„Juk pabuvęs vien Kijeve, nepatirsi Ukrainos realybės“, – sakė ambasadorius.
Jis ketina atvykti į Akmenės rajoną. Susidomėjo, kad per pastaruosius porą metų priimta kelios dešimtys ukrainiečių.
Mariupolio savivaldybėje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl partneriško bendradarbiavimo su Akmenės rajono savivaldybe.
Ceremonijoje Mariupolio miesto savivaldybės meras Vadimas Boičenko apibrėžė, kokios naudos tikisi: „Kadangi Lietuva toliau pažengusi vystymosi kelyje, o Ukraina per ilgai miegojo, tai Mariupolio savivaldybė pirmiausia nori pasimokyti iš partnerių klaidų, kad patys kuo mažiau jų darytume.“
Autoriaus nuotr.
Mariupolio miesto savivaldybės meras Vadimas Boičenko (dešinėje) po iškilmingos ceremonijos priėmė iš Akmenės atvežtą Lietuvos valstybės vėliavą ir juodos duonos kepalą.
Lietuvos ambasadoje Ukrainoje ambasadorius Marius Janukonis surengė priėmimą Akmenės rajono savivaldybės atstovams.
Į Ukrainą vyko Akmenės rajono savivaldybės atstovai Inga Svendikh (iš kairės), Edgaras Silvaško, Vitalijus Mitrofanovas, Apolinaras Nicius, Andrius Almanis.
Akmenės rajono savivaldybės vardu jos meras Vitalijus Mitrofanovas pasirašė sutartį su Mariupolio savivaldybe.
Į pirmąjį oficialų priėmimą Ukrainoje, Užsienio reikalų ministerijoje, ir Akmenės rajono meras buvo atidžiai patikrintas kariškių.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje Akmenės rajono savivaldybės dovanų įteikta prie ministerijos veikiančios valdybos užsienio ukrainiečių ir etnokonfesinių mažumų dialogų klausimais viršininkei Larisai Dir.