Naujausios
„Maisto bankas“ ne tuštėja, o pilnėja
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ intensyviai ieško tinkamų patalpų Šiauliuose, kad galėtų įkurti fondo atstovybę. Iki šiol Šiauliai net ir maisto labdaros srityje buvo priskirti Panevėžio regionui. Nors atstovybės kol kas nėra, šiauliečiai šiemet aukų skaičiumi aplenkė panevėžiečius. Kiekvieną savaitę parama maistu Lietuvoje suteikiama apie 26 tūkstančiams žmonių. Pernai tokių buvo 18 tūkstančių.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ieško patalpų
Socialinio tinklo paskyroje „Maisto banko“ Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius jau buvo įdėjęs nuotrauką iš vienos ištuštėjusios Šiaulių mokyklos pastato su džiaugsmingu prierašu, kad patalpos pagaliau rastos. Tačiau paaiškėjo, kad jos netinkamos. Apžiūrėta ir daugiau tuščių patalpų, tačiau tinkamų kol kas nėra. Atrodytų, ko čia ypatingo reikia?
„Tektų įdėti nemažai lėšų, kad patalpose galima būtų saugiai laikyti maisto produktus. Sunkiasvoriam transportui būtų sunku prie rampos privažiuoti. Juk prekybos centro ar ūkininko atsiųsta mašina negali ilgai laukti, kol rankomis bus iškrauti didžiuliai kiekiai maisto, todėl rampa yra būtina“, – subtilybes pasakojo V. Ilgius.
„Maisto banko“ žmonės vis tiek tikisi, kad Šiauliuose bus pasiūlytos tinkamos patalpos ir sausį mieste prasidės visavertis darbas. Labiausiai tiktų komercinės patalpos, kur būtų rampa, pakankamai vietos privažiuoti krovininiams automobiliams, netoli nuo visuomeninio transporto stotelių, lengvai pasiekiamų pėsčiomis.
Laukiamas ir koordinatorius, ir savanoriai
Iki šiol „Maisto banko“ artimiausia atstovybė – Panevėžyje. Ten yra sandėliai, dirba komanda, aptarnaujanti ir Šiaulių regioną.
„Prašydami Šiaulių miesto savivaldybės patalpų mes atkreipėme dėmesį, kad ten, kur „Maisto bankas“ turi stacionarias maisto surinkimo ir išdavimo patalpas, parama vyksta daug intensyviau. Nauda yra žymiai didesnė“, – pasakojo V. Ilgius.
Patalpoms išlaikyti reikia nemažų išteklių, todėl labdaros organizacija labai apsidžiaugė Šiaulių miesto savivaldybės pasiūlymu skirti paramą už suteiktas socialines paslaugas.
„Savivaldybės skiriamos lėšos leis padengti dalį patalpų išlaikymo, transporto išlaidų. Patalpas reikės šildyti, apdrausti, reikės išlaikyti darbuotojus“, – skaičiavo V. Ilgius.
Šiauliuose ieškomas nuolatinis darbuotojas, galėsiantis dirbti koordinatoriumi. Šiaulių padaliniui bus skirtas ir specialus transportas.
Komunikacijos ir plėtros vadovas iš patirties žino, kad be samdomų darbuotojų žymiai sunkiau ir lėčiau vyksta darbas. Nors savanoriai taip pat labai laukiami.
„Neretai stebimasi, kad labdaros organizacijų darbuotojai gauna atlyginimą. Tyrimai rodo, kad neigiamą nusistatymą labdaros organizacijų atžvilgiu dažniausiai turi tie, kurie patys neturi jokio santykio su labdaros organizacijomis – nei aukojo, nei savanoriavo. „Maisto banke“ bet kas gali pamatyti, kaip vyksta darbas. Mes privalome pasakoti visuomenei, kaip mes tai darome, kitaip mumis nepasitikės“, – sakė V. Ilgius.
Trys keliai
„Maisto bankas“ paramą maistu gauna ir dalija trimis būdais.
Visuomenei labiausiai yra atpažįstami vežimėliai prekybos centruose, į kuriuos gali įdėti nupirktų produktų. Tokios akcijos pradėtos vykdyti 2003 metais. Dabar jos vyksta jau 73-uose šalies miestuose, tarp jų ir Šiauliuose bei Šiaulių regiono prekybos centruose.
Kitas paramos maistu kelias yra savivaldybių socialinės paramos centrai, seniūnijos, Raudonasis Kryžius. „Caritas“ iš šios grandies pasitraukė. Šiemet maistas buvo dalijamas 19-oje savivaldybių, o kitąmet – jau 23-ose.
Trečias, svarbiausias paramos šaltinis – pačių prekybos centrų, parduotuvių, logistikos bendrovių, ūkininkų, maisto gamintojų aukojamas maistas.
„Mes priimame tinkamą vartoti maistą, bet dėl kokių nors priežasčių neparduodamą. Kartais tai būna prastesnė išvaizda, kartais tai eksperimentiniai gaminiai“, – paaiškino V. Ilgius.
Ten, kur „Maisto bankas“ turi savo padalinius, maistą surenka patys, o kituose tai vyksta sudarius sutartis su socialinėmis organizacijomis, kurios „Maisto banko“ vardu surenka paramą maisto produktais ir išdalija jį skurstantiems žmonėms.
Aukotojų daugėja
Paramos prašytojų, V. Ilgiaus teigimu, antri metai yra panašus skaičius.
„Šiauliai tikrai nėra ypač nusmurgęs didmiestis, palyginti su kitais didmiesčiais, kaip kai kas nori jį vaizduoti. Šiemet šiauliečiai aukojimo kiekiais jau aplenkė panevėžiečius“, – sakė „Maisto banko“ atstovas.
Tikimasi, kad, Šiauliuose įsteigus atstovybę, sumažės bendrovių, kurios dar neįprato dalytis atliekamu maistu.
V. Ilgius cituoja statistiką: daugiau nei pusė gyventojų šiuo metu gyvenimą vertina kaip prastėjantį, ateities perspektyvas mato labiau neigiamas nei teigiamas.
„Tačiau kiti šaltiniai rodo, kad nemažai Lietuvos gyventojų turi atliekamų pinigų, negyvena nuo algos iki algos, nors Europos Sąjungos kontekste esame prie „biednesnių“ šalių. Bet, jeigu lygintume su Rytų šalimis, – nereikėtų Dievo vyti į medį“, – skaičiavo V. Ilgius.
Tyrimai apie aukojimą, savanorystę rodo, kad per pakankamai trumpą laiką iš atsiliekančios šalies Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra per vidurį.
„Jeigu du trečdaliai Lietuvos žmonių bent kartą per metus paaukoja, tai jau yra tikrai nemažai, nes ankstesniais metais tokių žmonių būdavo tik apie penkiolika procentų“, – sakė „Maisto banko“ darbuotojas.
Vis daugėja ir aukojančių įmonių, nes Lietuvoje egzistuoja gana dosni mokesčių sistema. Tačiau tose šalyse, kuriose aukojimas skatinamas kelis šimtus metų, aukojimo mastai yra nepalyginamai didesni nei Lietuvoje ir žmonių, tą darančių, – žymiai daugiau.
„Lietuvoje mes tik atkuriame aukojimo tradiciją. Juk sovietiniais laikais priverstinai aukodavome tik nario mokestį visokioms komjaunimo organizacijoms ir kažkokioms sukarintoms draugijoms, taikos fondams. Tai ir po daugelio metų daliai žmonių kelia alergiją, nors mes jau kitaip gyvename“, – sako V. Ilgius.
20 eurų klausimas
V. Ilgiaus socialinio tinklo paskyroje papasakota istorija apie rastus 20 eurų sukėlė įvairiapusę diskusiją. „Maisto banko“ darbuotojas vienos Vilniaus mokyklos teritorijoje rado 20 eurų banknotą. Vieną eurą buvo paaukojęs valkataujančiam alkoholikui. Ar vargšui alkoholikui duoti ir tuos 20 eurų? „Maisto banko“ darbuotojas pasirinko oficialią auką – pinigus įmetė į vienos labdaros organizacijos aukų dėžutę.
„Elgetavimas tikrai nėra siejamas su aukojimu. Tai dažnai nusikalstama veikla, kai susigraudinę žmonės meta pinigus žaizdotam vargetai, o jo draugai laukia už kampo. Tie žmonės, kuriems labai reikia paramos, dažnai nedrįsta atsistoti ir prašyti gatvėje paramos. Todėl nereikėtų savęs apgaudinėti, kad būtent mėlyna nosimi žmogelis yra labiausiai gyvenimo nuskriaustas ir reikalingas paramos“, – mano V. Ilgius.
„Maisto banko“ darbuotojas nepraeina ir pro elgetaujantį alkoholiką be dėmesio: paklausia, kodėl žmogus elgetauja, o ne kreipiasi į socialines įstaigas, kur suteiks ir valgio, ir pastogę.
„Duoti elgetoms pinigų – tas pats, kas lesinti balandžius. Balandžius lesinti reiškia didinti balandžių populiaciją“, – palygino V. Ilgius.
„Maisto banko“ darbuotojas nustebo paklaustas, ar pats aukoja?
„Aš ne tik pats aukoju, bet ir savanoriauju, ir ne tik labdaros organizacijose, bet ir savo kaimynei“, – atsakė V. Ilgius.
„MAISTO BANKO“ SKAIČIAI
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ apskaičiavo, kad per dešimt šių metų mėnesių išdalyta 5 016 tonų maisto, kurio vertė – 5,7 milijono eurų.
Pernai buvo surinkta ir išdalyta 4 657 tonos 3,9 milijono eurų vertės maisto.
Skaičiuojant 0,5 kilogramo maisto porcijomis, „Maisto bankas“ šiais metais suformavo ir nepasiturintiems maitinti paskirstė daugiau nei 10 milijonų porcijų (praeitais metais per šį laikotarpį išdalijome 5,9 milijono porcijų). Vienos porcijos vertė – 0,57 euro.
Šiemet iki lapkričio 1 dienos paramą maistu gavo 271 006 asmenys.
Kiekvieną savaitę parama maistu suteikiama apie 26 tūkstančiams žmonių (praeitais metais tokių buvo 18 tūkstančių).
Redakcijos archyvo nuotr.
AUKOJIMAS: „Maisto bankui“ aukoti galima prekybos centruose.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PRASMĖ: „Maisto banko“ Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius džiaugiasi, kad lietuviai mato prasmę aukoti ne tik prieš šventes, bet ir kasdien.
