Maisto atliekų rūšiavimas kelia šiauliečiams daug klausimų

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiauliuose šalia pusiau požeminių konteinerių atsirado visai kitokie maisto atliekų konteineriai, į kuriuos šiauliečiai turi mestai atskirai rūšiuojamas maisto ir virtuvės atliekas.
Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje pradėta atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Į redakciją kreipėsi šiauliečiai, kurie skundėsi neturį jokios informacijos, kaip jas rūšiuoti. Kreipėmės į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC) paaiškinimo. ŠRATC praėjusių metų viduryje pradėjo statyti maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo įrenginį, kurio statybą baigti laiku nespėta. Šiaulių apskrities savivaldybėms gali tekti gelbėti projektą savo lėšomis.

Negavusiems kibirėlių, jais teks pasirūpinti patiems

Pasiteiravus, kodėl gyventojams trūksta informacijos apie maisto atliekų rūšiavimą, ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė paaiškino, kad apie atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą Šiauliuose buvo skelbiama Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapiuose, transliuoti reportažai per vietinę televiziją ir portalus, tekstai skelbti socialiniame tinkle, siųsti pranešimai seniūnams, daugiabučių namų pirmininkams bei administratoriams, dalyti lankstinukai, vestos edukacijos ugdymo įstaigose.

Gyventojai, kuriems kyla klausimų dėl atskiro maisto atliekų surinkimo, gali kreiptis ir į ŠRATC specialistus.

ŠRATC buvo paskelbęs kibirėlių maisto atliekoms rūšiuoti dalijimo akciją. Jų negavę žmonės klausė, iš kur tokius kibirėlius reikia gauti.

R. Gelžinytė paaiškino, kad maisto atliekų surinkimo kibirėlių skaičius buvo ribotas.

„Jie buvo nupirkti iš viešinimui skirtų lėšų ir nebuvo tikslo aprūpinti kibirėliais visų gyventojų. Tai taip pat buvo viena iš viešinimo priemonių. Kibirėlių dalinimo akcijos metu siekėme paskatinti gyventojus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, paaiškinant, ir kaip teisingai tai daryti, todėl, paskelbus apie akciją Šiaulių mieste, pirmiesiems suskubusiems daugiabučių namų pirmininkams ir administratoriams buvo išdalinti visi 10 000 kibirėlių. Pažymime, kad maisto atliekas gyventojai gali mesti ne tik į atskirus kibirėlius, bet kaupti ir maišeliuose ar į kitas jiems priimtinas talpyklas. Svarbiausia, kad tokios atliekos po jų atskyrimo būtų išpiltos į tam skirtus atskirus konteinerius“, – aiškino specialistė.

Šiauliečiai, nugirdę, kad Vilniuje gyventojams dalijami specialūs oranžiniai polietileniniai maišeliai, teiravosi, kada tokius gaus ir Šiaulių miesto gyventojai.

Anot R. Gelžinytės, kiekviena savivaldybė rinkosi savo maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo būdus pagal tai, kiek spėjo tam pasiruošti, todėl atskirose savivaldybėse, o juo labiau regionuose skiriasi rūšiavimo bei surinkimo būdai. Šiauliuose pasirinktas tokių atliekų perdirbimo į žaliavą energijai ir kompostui išgauti ir atskiro jų surinkimo modelis specialiais konteineriais. Į juos atliekos gali būti metamos tiesiai iš kibirėlio, tai yra be jokio maišelio ar su bet kokiu kitu maišeliu, kurį kiekvienas turi savo namų ūkyje.

Vilniuje atliekos bus surenkamos atskiros spalvos maišeliuose, tačiau bendrame atliekų sraute. Jokia kita Europos Sąjungos šalis tokio būdo netaiko. Žadama, kad ir sostinėje toks būdas laikinas.

Individualių namų gyventojai žiemą maisto atliekų nerūšiuos?

ŠRATC skelbė, kad Šiauliuose individualių namų gyventojai maisto atliekas rūšiuos į žaliųjų atliekų konteinerius, tačiau šie konteineriai nuo gruodžio vidurio iki balandžio mėnesio nėra tuštinami. Ar tai reiškia, kad individualių namų gyventojai šaltuoju metų laiku nerūšiuos maisto atliekų?

Atsakymas į tokį klausimą buvo trumpas: „Atkreipiame dėmesį, kad individualių valdų gyventojai turi atskirti tik augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekas, o kitas atliekas kol kas jie privalo mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.“

Kadangi į šiuos konteinerius metamos tik augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekos, tai šios atliekos turi būti metamos be maišelių. Tačiau kaip tai daryti žiemos sezono metu, kai žaliųjų atliekų konteineriai nėra išvežami, o ir tokias atliekos prišaltų prie konteinerio sienelių, paaiškinimo negavome.

Neaišku, kaip pavyks baigti maisto atliekų perdirbimo gamyklą

Šiuo metu atostogaujantis viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis metų viduryje kalbėjo apie labai komplikuotą ir rizikingą maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo gamyklos statybą. Pastatyti pastatą ir sumontuoti įrengimus buvo likę mažai laiko, nes šių metų pradžioje projektas turėtų baigtis.

R. Gelžinytė patvirtino, kad projekto „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, kurio apimtyje yra statomas pastatas ir maisto bei virtuvės atliekų tvarkymui skirti įrenginiai, įgyvendinimas dar nėra pasibaigęs. Šiuo metu su Aplinkos projektų valdymo agentūra yra derinamas klausimas dėl įgyvendinimo termino pratęsimo iki liepos 31 dienos.

„Kaip ir minėjo direktorius, jis (projektas – aut. past.) tikrai yra komplikuotas ir 100 procentų Europos Sąjungos skirto finansavimo, deja, nebus spėta panaudoti, kas buvo tikėtina ir su dalininkais aptarta dar prieš pasirašant sutartis su rangovais“, – komentavo specialistė.

Projekto vertė yra beveik 3,5 milijono eurų, iš kurių beveik 3 milijonai – numatytos Europos Sąjungos paramos lėšos.

G. Gelžinytė informavo, kad statybos yra jau gerokai daugiau nei įpusėjusios ir šiuo metu darbai sparčiai vyksta, įrenginiai nupirkti ir jau pristatyti ŠRATC, tačiau jų montavimas ir išbandymas dar nėra atlikti. Bandymų atlikti nepavyksta dėl statybos technologinių dalykų – grindų betono stingimo terminų. Rizikuoti pažeisti grindų dangas būtų buvę neatsakinga ir tokių pažeidimų tvarkymas ateityje ŠRATC būtų kainavęs dar brangiau, nes statytojas būtų nebeturėjęs pareigos suteikti grindims garantijos. Tinkamomis finansuoti ES lėšomis yra pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra patirtos iki 2023 metų pabaigos.

„Vėliau patirtas išlaidas, siekiant įgyvendinti projektą visa apimtimi, bus reikalinga apmokėti projekto vykdytojui ir partneriams (projekte dalyvaujančioms regiono savivaldybėms), jei Aplinkos ministerija neras būdų, kaip tas lėšas būtų galima išsaugoti“, – tvirtino R. Gelžinytė.

Jos teigimu, šiandien dar neįmanoma įvardyti, kiek konkrečiai kiekvienai savivaldybei reikės prisidėti prie projekto užbaigimo, kol dar nėra visiškai aišku, kokia apimtimi projektas bus užbaigtas įgyvendinti. Tik pateikus mokėjimo prašymą ir po įvertinimo gavę APVA sprendimą dėl išlaidų neapmokėjimo arba apmokėjimo kompensavimo būdu, bus tiksliau aišku, koks finansavimas bus gautas ir koks yra būtinas papildomas prisidėjimas, siekiant projektą visiškai baigti iki šių metų liepos 1 dienos.