
Naujausios
Lobį pavyko sugrąžinti
Akmenės rajono Kruopių miestelio centre rastas lobis – prieškario laikų kelios dešimtys vienetų įvairaus nominalo litų. Juos radėjai buvo pradėję dalintis, bet galiausiai sugrąžino.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Sublizgėjo litų sidabras
Šalia Kruopių seniūnijos administracinio pastato ruošiamos automobilio pastogės statybą pradėję darbininkai pirmiausia po velėna aptiko molio keramines šukes. Įžiūrėjo, kad nešiuolaikinės, o senoviškos. Ėmė svarstyti: gal tai likučiai sudužusios puodynės, kurioje slėptas lobis?
Darbininkai nusprendė pavarpyti žemę, nors pagal darbų užduotį nebereikėjo kasti.
Gylyje maždaug per kastuvą subarškėjo pirmosios monetos. Neblizgėjo, būdamos lyg apaugusios žemėmis. Sukibusios ir po kelias.
Pavalius pirmiausia pavyko įžiūrėti Vyčio ženklus. Tapo aišku, kad tai smetoninės Lietuvos pinigai.
Vyrai sidabrines monetas dėjosi į kišenes.
Neįprastą sujudimą pro kabineto langą iš antrojo aukšto pastebėjusi Kruopių seniūnė Rasa Statkuvienė suskubo įsikišti.
„Griežtai pasakiau, kad atiduotų ką radę – ir vyrai sudėjo krūvelę“, – „Šiaulių kraštui“ teigė R. Statkuvienė.
Suskaičiavo 26 monetas.
Seniūnė apie radinį pirmiausia pranešė Akmenės rajono Savivaldybės administracijai. Paskambino policijai.
Pasklido gandai
Apie lobį valstybės institucijos neinformavo visuomenės, nepateikė pranešimo spaudai.
Tuo tarpu žinia sklido iš lūpų į lūpas. Žmonės kalbėjo, kad parduotuvėje kruopiškiai klausę, ką galėtų įsigyti už istorines monetas. Kaip anekdotą pasakojama: vyrai iškasė lobį, o seniūnė kiekvienam padalino po saują.
„Pati išgirdau klausimą telefonu: „Kodėl dalinate lobį, kaip drįsote?“ – sakė R. Statkuvienė. – Tada visiškai supykau ir pasakiau darbininkams: „Kad viskas parkeliautų atgal“.
Seniūnė ketino kreiptis į policiją.
„Bet pasidarė neramu, kad tokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kruopiškiams gresia baudžiamoji byla“, – sakė R. Statkuvienė.
Todėl su kiekvienu darbininku dar kalbėjosi asmeniškai, įtikinėjo ištaisyti klaidą.
Per kelias dienas monetų padaugėjo keliolika. Žmonės teisinosi, paprasčiausiai norėję turėti atminimą.
Ne pirmas lobis
Kalbama, kad kelių šimtmečių istoriją turinčiuose Kruopiuose bei apylinkėse ir anksčiau rasta lobių. Vietiniai ne kartą matė laukuose nepažįstamus žmones su metalo detektoriais.
Tačiau policija iki šiol nebuvo gavusi pranešimų apie rastus lobius.
Pamenamos keistenybės parke. Vietiniams atrodė, kad prie vieno storo medžio blyksi ugnelės. Tikėjo, kad jos pasirodančios, kur užkastas lobis.
Pernai audra tą medį išvertė. Po nakties šalimais atsirado duobė, iškasta rankomis.
„Duobės dugne voliojosi tokios pat molio keraminės šukės, kaip dabar radome, – galėjo būti lobį talpinusios puodynės liekanos“, – sakė R. Statkuvienė.
Įtikinamo motyvo pranešti policijai nebuvo. Duobė skubiai išlyginta, nes galėjo kas nors įkristi. Šukės liko žemėje.
Karas vertė slėpti
Apie Kruopių miestelį ir vietinę mokyklą po knygą parašiusi buvusi mokytoja Stefanija Dimavičienė nesistebi radiniu.
Jos teigimu, smetoninėje Lietuvoje pinigų sukaupę kruopiškiai per karo audras jas paprasčiausiai pasidėdavo kuo saugiau – kasė į žemę prie kokio nors nekilnojamo objekto, pavyzdžiui, pastato, riedulio, medžio.
Artėjant rusų kariuomenei nuo mūšių Kruopių gyventojai ne vienai savaitei evakavosi už keliolikos ir daugiau kilometrų. Frontas laikėsi apie du mėnesius, miestelyje siautė gaisrai. Vėliau pargrįžę kai kurie kruopiškiai vietoj namų rado griuvėsius ar nuodėgulius.
Kruopiuose gimusi dabar 84 metų S. Dimavičienė mena, kai jos tėvas, miestelyje turėjęs restoraną, 1944 metais vertybes irgi buvo užkasęs į žemę. Kai nudundėjus frontui sugrįžo – nieko neberado. Toje vietoje žiojėjo duobės nuo sprogimų.
Pasak S. Dimavičienės, prie seniūnijos rasti litai galėjo priklausyti šioje vietoje stovėjusios audinių parduotuvės savininkei Bronislavai Liuberskaitei. Pastatas per karą sudegė. Moteris šeimos nebuvo sukūrusi, mirė prieš kelias dešimtis metų. Ar tikrai jai priklausė pinigai – lieka neaišku.
Keliaus į muziejų
R. Statkuvienė domėjosi apie prieškario litų vertę. Skelbiama, kad kainos – nuo penkių iki penkiolikos eurų už monetą, jei ji nėra oficialiai įteisinta kaip radinys. Tai padarius vertė pakyla kelis kartus.
„Pinigine prasme Kruopiams tai nėra itin svarbu, o šimtą kartų brangesnė istorija – kad lobis rastas štai tame kieme“, – sakė R. Statkuvienė.
Ji ketina pasirūpinti, kad bent dalis lobio monetų sugrįžtų į Kruopius ir būtų eksponuojama kaip kraštotyros įdomybė.
Savivaldybės specialistas pranešė, kad lobio paimti atvyks Kultūros paveldo departamento atstovai iš Vilniaus. Vėliau patikslinta žinia: pateks į Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Galiausiai nurodyta Kruopių seniūnijai kreiptis į Akmenės krašto muziejų ir ten perduoti lobį.
Įstatymai reglamentuoja
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys teigė, kad lobis netampa jo radėjų nuosavybe.
„Apie lobį privaloma pranešti valstybės institucijoms, – sakė A. Skaistys. – Sudaryta komisija nustato lobio vertę. Radėjui tenka 25 procentai lobio vertės pagal rinkos kainas“.
Pasak A. Skaisčio, tokia tvarka galioja tik privatiems asmenims. Jei valstybės įstaiga randa lobį, jai nieko nemokama.
Autoriaus nuotr.
Kruopiuose rastas lobis – prieškario Lietuvos pinigai.
Žemėje greta senovinių litų išsilaikė ir tų laikų piniginė.
Tarp Kruopių seniūnijos administracinio pastato ir malkinės aptiktas žemės paviršiuje gulėjo lobis.
Kruopių seniūnė Rasa Statkuvienė kelias savaites laukia kol muziejininkai perims lobį.
Iš Kruopių kilusi ir nuolat čia gyvenanti buvusi mokytoja pensininkė Stefanija Dimavičienė mano, kad senoviniai litai galėjo priklausyti prieškaryje veikusios audinių parduotuvės šeimininkei.