Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šiaulių filialas šventė 35-metį

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Renginio pradžioje sugiedotas Lietuvos himnas.

Lapkričio 22 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šiaulių filialo 35-mečiui. Susitikime paminėti ir 1951 metų rudens masiniai trėmimai „Osen“ („Ruduo“), prisiminta Pagyvenusių žmonių diena.

Renginį vedęs Šiaulių filialo atstovas Valentinas Kemėšis dalyviams perdavė filialo vadovės Valerijos Jokubauskienės, kuri negalėjo dalyvauti dėl ligos, linkėjimus.

Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai su Šiaulių kultūros centro choru „Tremtinys“, vadovaujamu Romaldo Pečeliūno, sugiedojo Lietuvos himną. Tylos minute pagerbti amžinojo poilsio atgulusieji Sibire ir Lietuvoje. Ilgaamžiams nuskambėjo „Ilgiausių metų linkime“.

Choras „Tremtinys“ 1951 metų tremtiniams skyrė dainą „Ir pravirko žemė“, o 35-metį mininčiai organizacijai – „Odę Lietuvai“. Choras kiek jaunesnis už Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šiaulių filialą – 35-metį minės kitąmet. Nors „Tremtinys“ susikūrė pavasarį, jubiliejinis koncertas numatytas kitų metų spalio 12 dieną.

Pasveikinti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šiaulių filialo narių atvyko Seimo narė Angelė Jakavonytė, pristačiusi filmą apie savo tėvą partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą (1925–2021).

A. Jakavonytė Seimo padėkas įteikė filialo nariams Klemensui Arlingevičiui, Valentinui Kemėšiui, Algiui Jaraminui, Onai Čepienei, Marijai Juozapaitytei, Eugenijai Buitvydienei, Eduardui Manovui. Chorui „Tremtinys“ A. Jakavonytė dovanojo Lietuvos vėliavą, o V. Jokubauskienei perdavė J. Jakavonio-Tigro knygą „Šalia mirties“ – padėka filialo vadovei jau buvo įteikta sąskrydyje Ariogaloje.

Į susitikimą A. Jakavonytė atsivežė lagaminą, su kuriuo J. Jakavonis grįžo iš kalėjimo. Lagamine – pogrindžio spauda, maldaknygės, knygos, kryželis, sodyboje atkurtos vadavietės maketas, pistoleto, kurį J. Jakavoniui padovanojo Vanagas, modelis – kiekvienas daiktas su atskira istorija.

Kryželį iš Amerikos, Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinės, parsivežė A. Jakavonytės promočiutė. Juo A. Jakavonytės seneliai, Juozo Jakavonio tėvai, Vanagą pašventino, kai šis ėjo į Nedzingę „šliūbo“.

Maža žaliais viršeliais knygutė – maldos ir apmąstymai „Rūpintojėlis“, išleisti Žemaičių apygardos 1953 metais.

Maldaknygės keliavo į Krasnojarską ir atgalios. Maironio knygas atsiųsti į Sibirą itin rizikuodamas buvo paprašęs J. Jakavonis – apie tai dukra perskaitė tėčio užrašuose jau po jo mirties. Tėčio užrašų knygutę irgi rado po mirties.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2023-ieji yra paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais.