Naujausios
Lietuvoje vyksta regioninių skatinimo priemonių planavimas viešajam sektoriui. Šiaulių regiono plėtros taryba taip pat aktyviai dalyvauja kūrybiniame planavimo procese. Kolegija – politinis valdymo organas – priiminėja politinius, finansinius planavimo sprendimus, atliepdama Šiaulių regiono savivaldybių žmonių problemų lūkesčius.
Projektams – milijonai eurų
– Kalbėdami apie regioninę politiką visada turime minty pinigus, socialinę atskirtį, tolygaus vystymosi problemas. Aišku, yra įvairių spalvų. Kokios tos regioninės politikos realijos?
– Pradėsiu nuo pozityvo. Pirmiausia, už 2014–2022 metų laikotarpį papildomai suplanuota apie 7,8 mln. eurų ES lėšų papildomai finansuoti projektus (iš sutaupytų/nepanaudotų ES lėšų, iš išfiltruotų nepanaudotų likučių ir pagal PFSA papildomai gautų lėšų). Administracija operatyviai reaguoja į visas galimas, numanomas galimybes “neišleisti” lėšų iš regiono, taip pat esant galimybėms teikiami papildomi dokumentai gauti trūkstamų lėšų. Šaunu, kad Regiono plėtros tarybos kolegija labai operatyviai priima sprendimus.
Antra. Tarybos kolegija 2023 02 08 d. sprendimu patvirtino Šiaulių regiono 2022–2030 m. plėtros planą, kuriame yra pirmoji pažangos priemonė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos modernizavimas“.
Trečia. Operatyviai dalyvaujame teikdami pastabas, siūlymus bei idėjas, tobulinant regioninės politikos veiklą reglamentuojančius dokumentus. Vyksta ir daug kitų, rutininių darbų, kurie yra dalis didelės sistemos sudėtinės dalys, ir kartais pamatai, kad mechanizmas stringa. Todėl tenka ir pasipykti, ir kreiptis į aukštesnius pareigūnus. Vyksta atsakingas, normalus kasdienis darbas.
– Kokios regioninės pažangos priemonės planuojamos?
– (LT026-03-03-01) Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos modernizavimas, skirta 17,8 mln. eurų. ( Jau su CPVA suderintas kvietimų planas).
(LT026-02-01-02) Darnaus judumo skatinimas. Pirma veikla – Šiaulių miesto darnaus miesto judumo plano įgyvendinimas, skirta 21,5 mln. eurų. Planas jau parengtas, suderintas su keliomis ministerijomis, artimiausiame Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje turi būti patvirtintas.
(LT026-02-01-02) Darnaus judumo skatinimas. Antra veikla – Šiaulių miesto, Šiaulių raj. ir Radviliškio raj. darnaus judumo plano įgyvendinimas. Skirta 6,5 mln. eurų.
(LT026-03-01-03) Socialinių paslaugų ir jų infrastruktūros plėtra. Pirma veikla – socialinio būsto plėtra. Skirta 14 mln. eurų.
(LT026-02-02-04) Vandentvarkos paslaugų prieinamumo didinimas. Skirta 16,3 mln. eurų.
(LT026-03-02-05) Sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra. Pirma veikla – didinti visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą. Skirta 2 mln. eurų.
(LT026-03-01-06) Šiaulių miesto integruota plėtra. Skirta 33,4 mln. eurų. Planuojamas strategijos derinimas su Vidaus reikalų ministerija rugpjūčio mėn.
(LT026-02-01-07) Žaliosios infrastruktūros plėtra ir užterštų teritorijų sutvarkymas. Pirma veikla – užterštų teritorijų sutvarkymas. Skirta 2 mln. eurų. Laukiama tyrimų rezultato dėl užterštos teritorijos Joniškio raj.
Tokie planuojami 2023 metų darbai. Suprantama, kai tik bus patvirtintos pažangos priemonių gairės, ir kitos priemonės bus derinamos.
Vilnius „geriausiai mato“
– Daug metų teigiama, kad ES regioninei politikai skirtų lėšų tikslas – mažinti skirtumus tarp regionų valstybių viduje. Ar parama pasiteisina? Kokia realybė?
– Tiek 2007–2013, tiek 2014–2020 metų finansinių periodų ES regioninė parama buvo skirta mažinti skirtumus tarp regionų valstybių viduje. Deja, rodo duomenys, skirtumai dar padidėjo. Gaila, bet rezultato nėra. Stipresni regionai ir toliau tolsta nuo mažesniųjų.
– Kodėl?
– Nėra realios regioninės politikos nei verslo, nei finansų, nei švietimo, nei institucinio stiprinimo, nei sprendimo galių suteikimo, nei perkamosios galios stiprinimo prasme. Yra tik fragmentai: gavau pinigų – išleidau ten, kur įgaliotos institucijos „geriausiai mato“. Žvilgsnis iš Vilniaus lieka paskutinis ir svarbiausias. Ir baisiausia, kad tai daro visos valdžios, nepriklausomai nei nuo spalvos, nei nuo ideologijos.
Regiono planas patvirtintas
– Daug kur buvo rašoma, kad naujasis paramos periodas apima 2021–2027 m., bet dabar jau pereita prie 2022–2030 m., o kai kur 2023–2030 m. Kaip nepasiklysti tarp tų datų?
– Europos Komisija tik 2022 metų balandžio 22 d. patvirtino pagrindinį 2021–2027 m. programavimo laikotarpio strateginį dokumentą – Partnerystės sutartį Lietuvai, pagal kurią numatoma investuoti beveik 6,4 mlrd. eurų. ES fondų investicijų programa pasirašyta 2022 metų rugpjūčio 3 d., o Strateginio valdymo metodikos pakeitimas – 2022 m. gruodžio 20 d. Kaip matome pagrindiniai dokumentai buvo patvirtinti tik 2022 metais. Nepilna ir ES fondų finansavimo teisinė bazė, nes dar rengiamos 5 regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės. Planuojamas ES investicijų programos priedas (virškontraktavimo galimybės ir sąlygos).
Visa tai lemia, kad truputi vėluojama. Tačiau tai tik formalumai, svarbiausia – parama, išreikšta milijonais eurų.
– Grįžkime prie konkrečių dalykų. Kaip sekėsi ruošti Šiaulių regiono 2021–2027 metų regiono plėtros planą?
– Tikrai buvo labai darbinga aplinka. Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegija 2021 m. balandžio 29 d. sudarė Šiaulių regiono plėtros plano rengimo darbo grupę. Dėkoju regiono savivaldybių merams bei jų komandoms, nes plano rašymo, planavimo, analizavimo procese dalyvavo 52 institucijos, 85 dalyviai iš visų 7 savivaldybių teritorijų. Buvo suformuoti 9 pogrupiai pagal socialines sritis. Atsirado institucijų, kurios pasisiūlė pačios, nes informacija buvo viešinama tiek per socialinius tinklus, tiek per TV, tiek per radijo stotį. Buvo keletas redakcijų ir po konsultacijų su VRM specialistais. 2023 m. vasario 8 d. Kolegija patvirtino Šiaulių regiono 2022–2030 metų plėtros planą.
Skirtumai tarp regionų
– Kas lemia, kiek kuris regionas gauna paramos?
– Kiekvienas regionas gavo savo „krepšelį“ ir jame turi tilpti. Todėl, lenktyniavimo tarp regionų nėra. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už regioninę politiką, todėl įvertindama 19 skirtingų rodiklių paskirstė regioninei politikai įgyvendinti skirtas ES lėšas.
Regionų plėtros planų rengimo situacija tokia:
Patvirtinta 9 iš 10 regionų plėtros planų bent su viena pažangos priemone.
Tauragės regionas – 4 priemonės (40,5 mln.)
Klaipėdos regionas – 1 priemonė (21,9 mln.)
Utenos regionas – 3 priemonės (19,5 mln.)
Alytaus regionas – 2 priemonės (18,4 mln.)
Šiaulių regionas – 1 priemonė (17,8 mln.)+1 priemonė (21,5 mln.) Iš viso –39,3 mln.
Vilniaus regionas – 1 priemonė (16 mln.)
Kauno regionas – 1 priemonė (12,8 mln.)
Marijampolės regionas – 1 priemonė (8 mln.)
Telšių regionas – 1 priemonė (4,8 mln.)
Panevėžio regionas 2022– 2030 metų Regiono plėtros plano dar neturi.
– Akivaizdūs skirtumai. Kaip jie atsiranda?
– Kaip matome situacija turi skirtumų. Kai kurie regionai turi susikūrę viešąsias įstaigas arba asociacijas, kurios talkina savivaldybėms ruošiant įvairius projektus, bendradarbiaujant regiono lygmeniu. O Tauragės regionas turi išskirtinias sąlygas, nes 2014–2020 metų finansiniame periode sukūrė regioninę funkcinę zoną (eksperimento tvarka), kurios pagrindu turėjo atsirasti dokumentų paketai, kurie būtų pagrindas 2021–2027 metų periodui.
Savivaldybės investavo 10 mln. eurų ir valstybė pridėjo 10 mln. eurų, CPVA nuolat ir sistemingai kelerius metus ruošė, konsultavo. Todėl kol kas vieninteliai ir turi funkcinę zonos pažangos priemonę, nes pažangos priemonės gairės buvo patvirtintos tik 2023 balandžio mėnesį. Visi kiti regionai dabar įtemptai dirba, o Tauragė su “senu” įdirbiu turi galimybę būti priekyje. Bet čia ne “socialistinis – komunistinis” lenktyniavimas, todėl yra suplanuotos regioninės pažangos priemonės ir, atsiradus jų gairėms, regionai formuoja dokumentų paketus ir realizuos savivaldybių suplanuotus projektus.
Svarbiausia – profesonalus ir nuoširdus darbas
– Kuo ypatingas 2022–2030 metų finansinis laikotarpis?
– Tikriausiai didžiausias iššūkis – rasti bendras veiklas, bendrus interesus, gebėti suderinti kokybiškų viešųjų paslaugų integralumą.Tam planuojama apie 30 procentų regionui skirtų lėšų (funkcinė zona). Todėl nuolat ir sistemingai dirbame tiek su ministerijomis, tiek su CPVA, tiek su savivaldybėmis.
Tikrai yra toli pažengta, bet kartais rankos nusileidžia kai tenka CPVA ir ministerijų ekspertams, specialistams įrodinėti dėl kai kurių projektų tinkamumo, atitikimo planuojamoms veikloms. Tačiau ausys kaista ir dėl mūsų specialistų kompetencijų. Pavyzdžiui, atvyksta specialistai iš Vilniaus į susitikimus su savivaldybių atstovais, klausia – kokie argumentai?, ir išgirsti kad ir tokį atsakymą: – aš nežinau, čia politikų išsigalvojimai. Tada ir klausi savęs – kas ta.? Žioplumas, nenoras ar dar kažkas?
– Suprantu, kad ir savuose kiemuose reikia geros šluotos...
– Taip, reikėtų. Dirbant visko atsitinka: ir nesusikalbi, ir balsas būna pakeltas, ir tenka apeiti “mažesnius” viršininkus ir spręsti “aukštesniame” lygyje. Tokia kasdienybė. Dėl bendro reikalo.
Prisimenu, ryte, 7.20 val. skambina vienas iš iškiliausių visų laikų merų ir šaukia ( tikrai šaukia): “Tu, Simulikai, pavogei 3000 eurų iš mano savivaldybės…” Bandau kreiptis vardu, nuraminti, bet išgirstu: “aš tau ne..., bet esu MERAS…”
Jis – meras, bet nei Simulikas, nei mūsų administracija pinigų nedalina, neatima, nes mes atliekame viešojo administravimo funkcijas: deriname, klausiame, siunčiame, ieškome sprendimo variantų tarp valdžios institucijų ir savivaldybių… Atsakiau tam MERUI, kad išsiaškinsim… Surinkus dokumentus pasirodė, kad tos pačios savivaldybės bei kitos savivaldybės administracijų žmonės padarė techninę klaidą. Ar atsiprašė? Žinoma, kad ne.
Tačiau tai gal vienintelis toks atsitikimas. O šiaip džiaugiuosi steigėjų tolerantiškumu, dalykiškumu, jų komandų darbštumu, o klaidų, nesusipratimų visur būna, tik svarbiausia, tai nepriimti asmeniškai.
Džiaugiuosi, kad sutikau labai daug gerų, nuoširdžių, kompetetingų žmonių, kurie nuoširdžiai ir profesionaliai dirba regiono labui. Ačiū Jiems už tai!
