Naujausios
Blokuoja net humanitarinę pagalbą
V. Movsesjan žodžius apie sudėtingą kritinę situaciją Kalnų Karabache iliustruoja „Youtube“ kanale prieš porą savaičių įdėtas „Euronews“ reportažas.
Jame nufilmuota situacija Lačino koridoriuje, kuriame Azerbaidžanas yra įrengęs kontrolės postą. Iš Armėnijos pusės įvažiavimo į Kalnų Karabachą laukia ilga vilkstinė humanitarinės pagalbos vilkikų. Rodomos visiškai tuščios lentynos prekybos centre.
V. Movsesjan teigimu, daugiau nei savaitę humanitarinės pagalbos 18 vilkikų vilkstinė stovi prie sienos. Jo žodžiais, tai Armėnijos vyriausybės siunčiama 400 tonų parama Kalnų Karabachui, kuriame stinga ne tik maisto, bet ir vaistų.
„Komentaruose ciniškai dalijamasi, pasižiūrėkite, kaip jie apsisuks, nes apsisukti nėra kaip siaurame kalnų kelyje, džiūgauja, kad kaip atvažiavote, taip ir išvažiuosite – tik atbulomis“, – piktinasi armėnas piktavališka reakcija į „Euronews“ reportažą.
„Situacija yra tiesiog katastrofiška, – sako jis. – Dešimtas mėnuo, kai Azerbaidžanas blokuoja tą vienintelį kelią su Armėnija, pastatė čia kontrolės postą, nors po ugnies nutraukimo 2020 metais pagal sudarytą paliaubų sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo susitarta, jog šį kelią turi kontroliuoti Rusijos taikdariai“, – pabrėžia V. Movsesjan.
Rusijos taikdarių vaidmuo praktiškai dabar yra nulinis.
„Problema, kad jie neturi Jungtinių Tautų mandato“, – sako armėnas.
Blokados pradžia – dar pernai
V. Movsesjan pasakoja, jog Lačino koridoriaus blokada atsirado dar pernai gruodį.
„Kelią iš pradžių blokavo neva gamtosaugos aktyvistai, esą Kalnų Karabache aukso kasyklų eksploatavimas neatitinka gamtosaugos reikalavimų. Tos kasyklos seniai uždarytos, o kai buvo pasiūlyta pasikviesti tarptautinius ekspertus, aktyvistai buvo patraukti, – prisimena blokados pradžią V. Movsesjan. – Tada Azerbaidžanas pastatė čia pasienio kontrolės postą ir pradėjo neįleisti iš Armėnijos nieko, net Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus humanitarinės paramos – nutrūko kontaktai šimtu procentu.“
„Vienintelį dalyką, kurį leidžia – kartais išvežti Raudonojo Kryžiaus mašinomis sunkius ligonius iš Kalnų Karabacho į Armėniją. Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas ciniškai įtikinėja pasaulį, jog kelias atviras, esą tegu važiuoja, o Kalnų Karabacho žmonės sako, jog realiai jis uždarytas. Vasario mėnesį Tarptautinis Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad Azerbaidžanas privalo išlaikyti atvirą Lačino koridorių, bet į tai nusispjauta, – piktinasi V. Movsesjan. – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ragino – privalote atidaryti, tai ragino daryti ir Jungtinių Tautų Saugumo taryba, bet kelias toliau blokuojamas. Dabar Armėnija prašo dar sykį sukviesti Jungtinių Tautų Saugumo tarybą Karabacho klausimu.“
„Dujų ir elektros tiekimas yra nutrauktas, – teigia V. Movsesjan. – Elektros linijos ir dujotiekis iš Armėnijos į Kalnų Karabachą eina per nedidelę 7 km Azerbaidžano teritorijos dalį ir tuo pasinaudojo, užsuko sklendes – nėra nei elektros, nei dujų. Tarp kitko, anksčiau tame dujų vamzdyne sklendžių nebuvo, nupjovė vamzdį ir įdėjo sklendę.“
„Suprantu, kad karas Ukrainoje yra prikaustęs pasaulio dėmesį, bet tarptautinė bendruomenė, Jungtinės Tautos turėtų atkreipti dėmesį ir į Kalnų Karabacho problemą. Ten 120 tūkstančių žmonių, iš jų 30 tūkstančių vaikų, yra tapę blokados įkaitais, vienodai turėtume ginti ir jų teises,“ – mano armėnas.
„Stalino padėtos ilgo veikimo minos dabar sprogsta, – sako jis, primindamas, kad sovietmečiu Kalnų Karabachas, kurį Armėnija laiko savo istorine teritorija ir kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, buvo priskirtas Azerbaidžanui, įkuriant autonominę sritį.
Karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho buvo įsižiebęs dar 1988–1994 metais, o vėliau buvo atsinaujinęs 2020 metais.
„Prieš šešerius metus buvau Kalnų Karabache, visą apvažiavau, tada ten buvo normalus gyvenimas, – prisimena V. Movsesjan. – Kaip nepriklausoma valstybė – Kalnų Karabacho respublika – realiai susiformavo. Turi savo parlamentą, savo vyriausybę, savo kariuomenę, bet nėra pripažinta tarptautiniu mastu (pagal tarptautinę teisę Kalnų Karabachas pripažįstamas Azerbaidžano dalimi – red. past.). „
„Po antro karo 70 procentų Kalnų Karabacho teritorijos atsidūrė Azerbaidžano rankose, – įvardija armėnas. – Dabar I. Alijevas skelbia, jog nė jokios autonomijos nebus. Tik Kalnų Karabacho žmonės nenori nė girdėti apie tai, kad grįžtų į Azerbaidžaną.“
Kokia išeitį įžvelgtų?
„1976 metais Helsinkio deklaracijoje buvo parašyta kad du pagrindiniai principai turi veikti: iš vienos pusės turi būti užtikrintas teritorinis šalies vientisumas, o iš kitos – tautų teisė į apsisprendimą. Pirmas principas veikia 99 procentais, deja, tautų teisė į apsisprendimą neveikia“, – mano V. Movsesjan.
Pats šešis dešimtmečius gyvenantis Lietuvoje ir puikiai lietuviškai kalbantis armėnas dalijasi nuomone ir apie integraciją bei asimiliaciją.
„Aš manau, jeigu tavo namai yra ne tėvynėje, o kitoje šalyje, reikia integruotis, bet ne asimiliuotis, kiekvienas privalome saugoti savo tautos savitumą,“ – teigia jis.
