Naujausios
Lietuviški dėsniai: gyventojų mažėja – valdininkų daugėja
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kuris įrodo, jog net ir mažėjant gyventojų, savivaldybių administracijos ne tuštėja, o pučiasi. Šiauliuose 1000-iui gyventojų dirba 2,5 valdininko, bet kai kurių apskrities rajonų savivaldybės išsipūtusios ir iki 8 valdininkų 1000-iui gyventojų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Medžiaga rajonų vadovams
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) lygino 2011-2015 metų savivaldybių administracijų valdininkų ir gyventojų skaičių. 2011-2015 metais gyventojų šalyje sumažėjo 4 procentais, o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 procentais.
Per 2011-2015 metus užimtų pareigybių administracijose skaičius sumažėjo vos trijose savivaldybėse – Švenčionių rajone (minus 9 procentai), Neringos (minus 8 procentai) ir Šiaulių mieste (minus 5 procentai).
LLRI prezidentas, buvęs Šiaulių miesto tarybos narys Žilvinas Šilėnas teigia, kad šio tyrimo rezultatai gali turėti daug variacijų.
„Norėjome atkreipti dėmesį, kad egzistuoja labai dideli skirtumai tarp savivaldybių: panašaus dydžio rajonuose savivaldybių administracijose dirba skirtingas kiekis žmonių. Mūsų tyrimas yra medžiaga savivaldybių merams, administracijų direktoriams, kurie galėtų pagalvoti, ar tikrai reikia tiek žmonių, kiek samdo“, – sakė Ž. Šilėnas.
LLRI prezidento teigimu, valdininkų skaičiaus nemažėjimas gali rodyti ir tai, kur į darbą priimama pagal kompetenciją, o kur – pagal „partinę liniją“.
Išryškėjo lyginant
Tyrimai atlikti keliais parametrais. Vienas jų – vertinti savivaldybes pagal gyventojų ir užimtų pareigybių administracijoje skaičiaus proporcijas, sudarytos lyginamosios savivaldybių poros. Gretintos savivaldybės, turinčios panašų gyventojų kiekį, tačiau užimtų pareigybių administracijoje skaičius vienose yra gerokai didesnis nei kitose. Užimtų pareigybių skaičius yra ženkliai didesnis Neringos, Pagėgių, Ignalinos ir daugelyje kitų rajonų. Šiaulių apskrityje išsiskiria Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės.
Pavyzdžiui, 42 tūkstančius gyventojų turinčioje Šilutės rajono savivaldybėje yra užimtos 338 pareigybės, o Šiaulių rajono savivaldybėje – 229. 39 tūkstančius gyventojų turinčiose Radviliškio ir Vilkaviškio savivaldybėse valdininkų skaičius taip pat labai skiriasi. Radviliškio rajone jų yra 262, o Vilkaviškio – 224.
21 tūkstantį gyventojų turinčioje Lazdijų rajono savivaldybėje užimtos 238 pareigybės, o Akmenės rajono savivaldybėje, turinčioje tiek pat gyventojų, – 155. O štai Kelmės rajono savivaldybė, lyginant su tiek pat gyventojų turinčia Šakių rajono savivaldybe yra gerokai išsipūtusi. Kelmėje užimtos 228 pareigybės, o Šakių – 162.
Pirmauja Šiauliai
Tirtas ir užimtų pareigybių skaičius administracijoje, tenkantis 1000-iui gyventojų.
Didžiausias valdininkų skaičius pagal šį parametrą yra Neringoje – beveik 29 savivaldybės administracijos pareigybės tenka 1000-iui gyventojų.
Vienas geriausių rodiklių pagal šį parametrą ir tarp didžiųjų miestų ir tarp rajonų savivaldybių yra Šiauliuose: 1000-iui gyventojų mieste tenka 2,5 pareigybės savivaldybės administracijoje.
„Šiauliai šiame kontekste atrodo labai gerai“, – gyrė Ž. Šilėnas.
Labiausiai šis rodiklis padidėjo Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, Ukmergės, Akmenės ir Skuodo rajonų savivaldybėse.
Pagal šį parametrą prasčiausiai iš apskrities rajonų atrodo Pakruojo rajonas, kur 1000-iui gyventojų tenka 8,61 valdininko, Joniškio rajone 1000 gyventojų aptarnauja 8,1 valdininko. Abu šie rajonai viršija visų šalies rajonų vidurkį, kuris yra 7,86 valdininko 1000-iui gyventojų.
Kelmės rajone – 7,69 valdininko aptarnauja 1000 gyventojų, Akmenės rajone – 7,27, Radviliškio rajone – 6,71, Šiaulių rajone – 5,48 valdininko.
Miestų savivaldybės paprastai pasižymi mažesniu rodikliu, o rajonų savivaldybėse vyrauja didesnis užimtų pareigybių administracijoje skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų. Taip esą todėl, kad kiekvienos savivaldybės administracija atlieka tam tikras bazines funkcijas ir jas vykdo darbuotojai, kurių skaičius nėra proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi.
Buvo galima sutaupyti
LLRI daro išvadą, kad panašaus dydžio savivaldybėse administracijos dydis gali skirtis du kartus. Jei savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 metų būtų sutaupyta 22,8 milijono litų (6,6 milijono eurų).
LLRI pataria: kai mažėja gyventojų, turėtų mažėti ir savivaldybių administracijos, kad nedidėtų viešojo sektoriaus našta.
„Juo labiau kad tobulėjant technologijoms, greitėjant duomenų perdavimui, diegiant vis pažangesnes sistemas, valdžiai sudaromos sąlygos efektyviau vykdyti savo funkcijas“, – teigė Ž. Šilėnas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
TYRIMAS: Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad atliktas lyginamasis tyrimas padės apsispręsti, ar galima dirbti efektyviau.
