Naujausios
Lietuviai Amerikoje išgyvena pokyčius
„Mus aplankė geras jausmas – norėjome padaryti Lietuvai ką nors unikalaus: išsaugoti lietuviškumą, užmegzti glaudžius politinius, verslo ir kultūros ryšius“, – prisimena prieš du dešimtmečius jaustą euforiją JAV lietuvis Gediminas Tomas Murauskas. Jis ir dabar tai stiprina čia ir už Atlanto, tačiau pripažįsta – išeivius vieniję dalykai sparčiai nyksta.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Atvyks ir miesto meras
Gediminas Tomas Murauskas – lietuvių kilmės amerikietis, gimęs ir užaugęs Kanadoje, o dabar gyvenantis Omahoje, mieste, su kuriuo draugauja Šiauliai. Vyras puikiai kalba lietuviškai – išmokė tėvai.
Šiaulius svečias aplankė lydėdamas, tiksliau, keturiomis dienomis aplenkdamas Omahos merą Jim Suttle. Meras ir oficiali delegacija svečiuosis Šiauliuose liepos 28-30 dienomis. Tai pirmasis šio mero vizitas į Šiaulius.
Sekmadienį meras aplankys Ch. Frenkelio vilą, Malūnininko sodybą, Botanikos sodą bei Kryžių kalną. Pirmadienį – oficialūs susitikimas su meru, verslininkais.
Lietuviška šeima
G. Murausko tėvai – giliai tikintys lietuviai, kuriuos likimas suvedė Kanadoje. Ten jie emigravo po Antrojo pasaulinio karo. „Gimiau ir užaugau Monrealyje. Mama – aukštaitė iš Zarasų. Tėvas – suvalkietis. Jie mane išmokė kalbėti lietuviškai, taip pat lankiau šeštadieninę lietuvių mokyklą“, – prisimena Gediminas Tomas Murauskas.
Oklahomos valstijoje atsidūrė 1984 metais. Studijos, darbas universitete.
Omahos universitete G. Murauskas pradėjo lankytis kaip samdomas profesorius. Greitai pritapo prie vietinės lietuvių bendruomenės, kurią tada apjungė Šv. Antano bažnyčia ir parapija.
Tradicijos nyksta
Viltis ir noras padėti tėvų šaliai, pažinti savo šaknis gimė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Visa lietuvių bendruomenė akylai sekė įvykius. Tuometinėje bendruomenės taryboje tik vienas buvo gimęs Lietuvoje. Visi kiti – išeivijoje.
„Norėjome padaryti ką nors unikalaus“, – prisimena G. T. Murauskas 1992 metus. Euforija po kelerių metų išgaravo, kai parapijoje neliko lietuviškai kalbančio kunigo. Šiais metais tapo aišku, kad lietuviškos bažnyčios Omahoje taip pat greitai neliks.
Lyg ir nieko baisaus – lietuviai galės lankyti ir kitą katalikišką bažnyčią, prie kurios bus prijungti, tačiau, anot G. T. Murausko, nutrūksta dešimtmečius trukęs lietuvių periodas Amerikoje: „Bažnyčia būdavo ir bendruomenės susibūrimo vieta, kalbos tradicijų išsaugojimo lopšys. Būtent tikėjimas Amerikoje subūrė tarpukario ar pokario išeivius iš Lietuvos“.
Darbais, o ne žodžiais
Svečias sako, kad tokią parapijos baigtį buvo galima numatyti jau prieš dešimtmetį. Tačiau dar liko JAV lietuvius vienijančių dalykų. Keliaudamas kartu su Omahos meru G. T. Murauskas ne tik aplanko gimines. Jis rūpinasi, kad Šiaulių ir Omahos įvairios institucijos užmegztų bendradarbiavimo ryšius.
Pavyzdžiui, Omahos universitetinė ligoninė jau bendradarbiauja su Respublikine Šiaulių ligonine. Miestų universitetai taip pat draugauja. „Galėtų mainų programas vykdyti ir moksleiviai. Man labai patinka Rėkyvos mokykla – „žaliausia“ mokykla Lietuvoje. Nuolat svarstau, kuri Omahos ugdymo įstaiga galėtų su ja bendradarbiauti“, – dėstė planus svečias.
Dabar G. T. Murausko didžiausias rūpestis – „suvesti“ draugystei Šiaulių universiteto ir Omahos botanikos sodus. Galima keistis įvairiais augalais, kviestis darbuotojus stažuotis.
Omaha per metus ruošiasi savo botanikos sode įkurti taką Šiaulių miesto garbei. Taką, pavadintą Saulės vardu, puoš lietuvių liaudiškos drožybos kūriniai. G. T. Murauskas sako jau radęs drožėją iš Šiaulių krašto – Aurimą Šimkų. Dabar lieka tik sutvarkyti techninius klausimus, nes nugabenti aštrius įrankius į Ameriką nebus lengva.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TIKSLAS: Gediminas Tomas Murauskas siekia, kad Omahoje būtų nutiestas Saulės takas Šiaulių miesto garbei.
