Naujausios
Lietuvai gresia „Latvijos failas“
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų svečias europarlamentaras Eugenijus Maldeikis su verslininkais diskutavo apie energetikos problemas ir kitas aktualijas. Jis teigė, jog kol kas nerandama receptų pasaulinei krizei įveikti.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skratas.lt
Net su latviais nesusitariame
Europos Parlamente (EP) dėl energetinių klausimų sprendimo nėra vienybės. Ypač dėl „revoliucinio“, anot E. Maldeikio, dokumentų paketo, pagal kurį siūloma atskirti dujų, elektros perdavimo tinklus nuo prekybos ir gamybos, kad nebūtų piktnaudžiaujama monopoline padėtimi. Dešimt šalių tam prieštarauja. Tarp jų — Vokietija, Prancūzija. Lietuva, kaip britai, skandinavai laikosi pozicijos, jog sistema turi būti skaidoma.
Po „dujų karo“ tarp Rusijos ir Ukrainos, per kurį šalo ne viena ES šalis, Briuselyje vėl kalbama apie energetinį solidarumą, bet realių “judesių“, E. Maldeikio nuomone, nėra.
„ES siekia nutiesti jungtis tarp šalių, mano, jog ateis investuoti ir privatus kapitalas, bet konkuruojančios kompanijos nėra suinteresuotos, kad pigesnė energija tekėtų į jų šalis. Pinigai Baltijos šalių jungtims statyti skirti, bet mes net su latviais negalime susitarti.“
Dėl Ignalinos AE — iki paskutinės minutės
Diskusijos dalyviams rūpėjo, kas bus po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo? Kokios laukia elektros kainos? Ar dar įmanoma derėtis dėl antrojo bloko darbo pratęsimo?
E. Maldeikio nuomone, reikia kovoti iki „paskutinės minutės“, tačiau geriausias laikas praleistas — iki 2007 metų gegužės galima buvo net keisti sutartį. Bet Lietuvos valdžia niekada neteikė jokio oficialaus prašymo pratęsti IAE darbą, nors saugiai ji gali dirbti dar porą trejetą metų. Lietuvos blaškymasis, referendumo skelbimas, Briuselyje vertintas tik kaip lošimas Ignalinos AE korta rinkimuose.
Aleksandro Abišalos nuveiktas darbas — padaryta analizė, surinkti argumentai ir neformalūs pokalbiai su Europos Komisija.
„Bet EK neturi mandato derėtis, o ir A. Abišalos ne toks rangas “, — sakė E. Maldeikis.
Jo nuomone, reikėtų įsiklausyti, ką sako EK vadovas Manuelis Barozas: tai — teisinis klausimas, jį ir reikia spręsti su ES taryba, šalimis narėmis, juoba kad visiškai yra pasikeitusi ekonominė situacija.
Elektros tarifas, uždarius IAE prognozuojama, padidės iki 75 ar 80 centų už kilovatvalandę — esant sąlyginai pigioms dujoms. Pasak E. Maldeikio, vartotojams tai papildomai kainuos 3 milijardus litų per metus.
Pagal ES prognozes, elektros energijos poreikis iki 2020 metų išaugs 60 procentų. Deficitinės yra Baltarusijos, Kaliningrado, Skandinavijos šalių, Latvijos sistemos. Atomines šalia Lietuvos nori statyti Baltarusija, Rusija — Kaliningrado srityje.
Tačiau iki šiol Lietuva su Rusija kalbasi per Briuselį, ironizavo europarlamentaras, ragindamas baigti tokią praktiką. Lietuva, pasak parlamentaro, jau ne tik neįdomi Rusijai, bet darosi neįdomi ir Europos šalims, ypač po savo veto ES ir Rusijos deryboms.
Į krizę tik slenkame
Anot E. Maldeikio, Lietuva į krizę dar tik slenka, užsitęs ji penkerius — septynerius metus. Ir Lietuvai gresia „Latvijos failas“. Europoje prognozuojama, jog iš dešimties kartu į ES įstojusių naujųjų narių “po Latvijos seksime mes, o geriau laikosi tik slovėnai, lenkai, čekai.“
„Receptų iš krizės išeiti — nėra, — sakė europarlamentaras. — Ji žymiai rimtesnė nei didžioji depresija 1929— 1933 metais.“
Jo požiūriu, Lietuvos valdžios bandymai tik sustyguoti biudžetą, sprendimas didinti PVM nieko neišsprendžia. „Premjeras iš viso nieko nekalba apie darbo vietas, o tai — esmė. Jos turi būti bent išsaugotos.“
Anot E. Maldeikio, reikia bet kokia kaina išlaikyti eksportą. Tam turi būti parengti konkretūs projektai, ieškoma naujų rinkų. Reikia išnaudoti tokias rinkas kaip, pavyzdžiui, Azerbaidžano, kurio BVP augimo tempai yra 11 procentų, kuris turi daug resursų.
Europarlamentaras skeptiškai vertino šalių pastangas „kišti milijardus į bankų sektorių, jei verslo sektoriaus jie nepasiekia“. Anot E. Maldeikio, reikia ieškoti alternatyvių šaltinių — iki kredito unijų, smulkusis ir vidutinis verslas taip gali padėti vienas kitam.
Klausiamas, ar nereikėtų Lietuvai steigti valstybinio komercinio banko, sakė: „Aš absoliučiai už. Ypač tokioje mažoje šalyje, kaip mūsų, kurioje valstybė nekontroliuoja finansinių ir kreditinių dalykų. Tai būtų geras instrumentas vykdyti tam tikrą politiką. Airiai, pavyzdžiui, turėjo du tokius bankus ir per juos vykdė valstybės programą.“
E. Maldeikis abejojo, ar valstybės verslui gaivinti žadami 4 milijardai litų visi pasieks verslo sektorių. Anot jo, nebent „nueis į bankų sektorių kaip garantijos bankams“.
Apie mokesčių politiką
Anot europarlamentaro, tas, kuris sumoka mokesčių per metus tik po kelis šimtus litų, o augina du vaikus, gali paskaičiuoti, jog vien moksleivio krepšelis valstybei kainuoja apie 6 tūkstančius litų, o dviem vaikams — jau 12 tūkstančių litų.
„Iš ko tokius krepšelius mokėti, kai daugiausia mokesčių moka tas, kas turi mažas ir vidutines pajamas.“
E. Maldeikio nuomone, reikia progresinės mokesčių sistemos, „tik protingos, kad neišnaikinti tų, kas gauna vidutines pajamas“. Taip pat prabangos mokestis turi būti. Taip yra visose šalyse. Belgijoje, pavyzdžiui, nusipirkęs 5 klasės BMW registracijos mokesčio sumoki 6700 eurų.
„Artėja ir kita problema — darbingo amžiaus žmonių stygius. Greitai, kaip Vokietijoje, vienam dirbančiam žmogui teks 1,2 pensininko. Ir mums teks spręsti: arba didinti pensinį amžių iki 65 metų, arba didinti “Sodros“ įmokas.“
Apie investicijas
Klausiamas, apie kapitalo judėjimo galimybes krizės metu, E. Maldeikis abejojo, ar Lietuva sulauks užsienio kapitalo dėmesio ir investicijų. Juoba kad net ekonominio pakilimo metu pagal užsienio investicijų pritraukimą buvo paskutinė tarp ES šalių.
„Krizė kilo ne dėl godumo, o dėl pagrindinio kapitalo nuvertėjimo — nėra pajamų, nes nėra paklausos. Mūsų bėda, kad prarandame konkurencingumą. Kur slypėjo airių sėkmė? Jie, įstoję į ES, pagal išsilavinimo lygį buvo antri nuo galo, dabar — antri priekyje. Jie sutvarkė švietimo sistemą ir turėjo palyginti pigią darbo jėgą, sutvarkė kaimo infrastruktūrą, kelius, taip pat mokesčių sistemą, plius gerai dirbo įsisavindami ES paramą. O kuo mes galime būti patrauklūs investuotojams? Ar į Šiaulius, pavyzdžiui, galime vežti Taivano verslininkus?“.
Citata: E. Maldeikis abejojo, ar valstybės verslui gaivinti žadami 4 milijardai litų visi pasieks verslą — nebent „nueis į bankų sektorių kaip garantijos bankams“.
POZICIJA: Eugenijus Maldeikis skeptiškai vertino šalių pastangas „kišti pinigus į bankų sektorių, jei verslo sektoriaus jie nepasiekia“.
