Naujausios
Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos skirtos optimizuoti žvalgybos institucijų veiklą. Pasak patarėjo, viešoje erdvėje daugiausia dėmesio sulaukė pakeitimai, susiję su papildomų instrumentų įvedimu žvalgybos institucijoms.
A. Razma teigė, kad prevencinis pokalbis reikalingas dėl pačių piliečių saugumo. Pasak jo, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
„Siūloma suteikti prevencinį pokalbį, tikslas - apsaugoti Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybų poveikio. Žmogui net nėra žinoma, kad yra sekamas“, – teigė jis.
A. Razma pateikė pavyzdžių, kodėl žvalgybai reikalinga teisė tikrinti ir asmenų dokumentus.
„Suteikti teisę pareigūnams tikrinti dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Įsivaizduokime situaciją, kuomet prie Pilaitės pastato (VSD–ELTA) fotografuoja, o žvalgybos pareigūnas negali net dokumentų patikrinti“, – teigė jis.
Seimo narė Dovilė Šakalienė klausė, o kokie yra saugikliai įvedami, kad žvalgybos nepiktnaudžiautų prevenciniu pokalbiu ar administraciniu suėmimu.
„Žmogaus gynyba išlieka, jis gali kreiptis į Seimo kontrolierių, ar teismą“, – sakė A. Razma.
Tiek Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas Remigijus Baltrėnas, tiek VSD direktorius Darius Jauniškis patikino, kad teisėjams suteikiama galimybė susipažinti su slapta informacija.
„Pagal praktiką teisėjams yra suteikiama medžiaga. Neatvirai, slaptai, bet jie turi teisę susipažinti su medžiagai“, – patikslino VSD vadovas D. Jauniškis.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad konservatoriai su įstatymo pataisomis sutiktų tik tuo atveju, jei bus įtrauktos įstatymo pataisos dėl žvalgybos kontrolieriaus, ombudsmeno institucijos.
Dar praeitais metais, pasak D. Jauniškio, tiek VSD, tiek AOTD buvo Seimui pateikę įstatymo pataisą dėl ombudsmeno institucijos, bet jis teigė nežinantis, kodėl Seimas jų nepriėmė.
„Laikome, kad tai gera idėja. Žvalgybos institucijų kontrolės didinimas yra gerai“, – pritarė L. Kasčiūno siūlymui A. Razma.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad tiek naujos Žvalgybos įstatymo pataisos, tiek ombudsmeno institucijos pataisos Seimo posėdžių salėje turi atsirasti vienu metu.
„Piliečių teisių ir laisvių užtikrinimas būtinas (...) Nėra kur skubėti. Manau, įstatymų projektai turėtų būti pateikiami kartu. Reikia nuoširdžiai tam skirti laiko. Reikia žvalgybos galių išplėtimo, bet taip pat kitoje pusėje teikiame (žvalgybos – ELTA) kontrolės funkciją“, – sakė G. Landsbergis.
Prezidentas G. Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
