Naujausios
Lietuvos prekybos rūmai Danijoje, įkurti 2021 m. ir dėl pasaulinių kataklizmų pristabdę veiklą, ją tęsia. Naujas startas – vasario 2 d. Kopenhagoje organizuojamas renginys "Iššūkiai, su kuriais susidūrė statybos pramonė 2022 metais".
"Architektai, inžinieriai, rangovai – su statybų sektoriumi susiję profesionalai nagrinės praėjusių metų iššūkius statybų sektoriuje, atkreips kolegų dėmesį, kokie sprendimai padėjo", – sako Lietuvos prekybos rūmų Danijoje vykdančioji direktorė, teisininkė Asta Vėževičiūtė.
Pranešimus skaitys Lietuvos ir Danijos atstovai. Advokatas Thomas Hanke kalbės apie sutarčių ir susitarimų svarbą, aktualius teisinius klausimus abiejų šalių įmonėms. "Nordisk Beton" įmonės vadovė Annica Flade pristatys naujieną – pagal unikalią formulę gaminamą draugišką aplinkai betoną. Įdarbinimo agentūros "Dipwork" atstovas Gerimantas Sudmonas palies kvalifikuotos darbo jėgos bei jos nuomos klausimus.
Naujovės modulinių namų "CCID" statyboje ir net, regis, paprastame etape kaip medžiagų užsakymas, nes sukurta platforma, veikianti vieno langelio principu "Dipwork Deal". Baldų sferoje "Ergolain", kuri specializuojasi ergonominių baldų gamyboje, sudėtingų projektų valdymo ir įgyvendinimo srityse – Lietuvos prekybos rūmų Danijoje atstovai vasario 2 d. rengia tikrą smegenų šturmą.
Idėja Danijoje įkurti Lietuvos prekybos rūmus prieš kelerius metus gimė buhalterinės apskaitos įmonės "Baltic Business House" direktorei Ingai Lapinskaitei-Mikalauskei.
"Prekybos rūmai daugelyje šalių vysto itin aktyvią veiklą, nes ambasados ne visada gali padėti. Idėją, kad tokios organizacijos veikla naudinga, palaiko ir politikai. Mintis įkurti prekybos rūmus Danijoje galutinai subrendo tuomet, kai mano klientai – tiek lietuviai, tiek danai – vis paprašydavo pagalbos abipusiams ryšiams megzti. Padėdavau, tačiau ilgainiui tiesiog nebegalėjau tam skirti laiko. Išeitis – prekybos rūmai, kurie tik tuo ir užsiimtų", – pasakoja Inga Lapinskaitė-Mikalauskė, einanti ir Lietuvos prekybos rūmų Danijoje tarybos narės pareigas.
– Inga, Danijoje gyvenate trylika metų, kaip kito rinka? Gal galite nusakyti keliais akcentais?
– Danai sunkiai įsileidžia kitų šalių produktus, labai vertina nacionalinę prekę, nes nori skatinti vidaus gamybą.
Paprastas pavyzdys: kai atvykau, nustebau, kad niekur nėra Lietuvoje jau elementariu namų elementu tapusio "Fairy" indų ploviklio. Niekas nemontavo plastikinių langų – buvo tik mediniais rėmais.
Mano buvęs vadovas, montavimo detalių fabriko įkūrėjas, sykį užsidegęs pradėjo pasakoti apie idėją statyti pastatą iš modulinių konstrukcijų kaip kažką nepaprasto, o Lietuvoje tokia praktika jau veikė keliolika metų.
Kaip bebūtų keista, statybų sektoriuje Danija nėra pažengusi – čia naujiena yra tai, kas Lietuvoje jau seniai įprasta.
– Bet ar danai nori bendradarbiauti?
– Jei danai pažino lietuvius iš teigiamos pusės – labai nori bendradarbiauti. Taip, lietuvių darbas kainuoja šiek tiek pigiau nei danų, tačiau kokybė – puiki. Mūsų šalis Danijai įdomi ne tik darbo jėgos, bet ir produkcijos atžvilgiu – praktiškai bet ką galime pristatyti per parą sausumos, oro ar vandens keliais. Lietuva gali būti šalis, iš kurios verta pirkti. Neturime daug gamyklų, bet turim daug ką pasiūlyti.
– Lietuva minima kaip pigios darbo jėgos šalis. Gal nustokim pigintis?
– Noriu pastebėti – darbo jėga tik santykinai pigesnė, mes dirbam tik šiek tiek pigiau nei danai. Danai turi gerą marketingą ir jie nebijo savęs parodyti – to iš jų galime pasimokyti. Lietuviai bijo atitinkamą kainą už savo paslaugą ar produktą pasakyti, ypač smulkieji verslininkai.
– Thomas Hanke, kodėl jūs jungiatės prie Lietuvos prekybos rūmų Danijoje veiklos? Esate tarybos narys, kas jus įgalina skirti laiko nemokamoms konsultacijoms naujiems nariams, o juk žinome, koks laikas yra brangus. Ir kokią naudą matote iš bendradarbiavimo?
– Mūsų šaliai svarbi tarptautinė prekyba, taip pat svarbu sujungti verslo ryšius Europos Sąjungoje, šiuo atveju verslą iš Danijos ir Lietuvos.
Kalbant apie dviejų šalių bendradarbiavimo naudą, manau, kad ji gali būti didžiulė įvairiose srityse. Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra akivaizdu, kad Danijai labai reikia kvalifikuotos darbo jėgos tam tikrose srityse, tokiose kaip statyba, sveikatos apsauga. Taip pat manau, kad Danijos verslas neišnaudoja potencialo susirasti ir dirbti kartu su įvairiomis gamybos įmonėmis Lietuvoje. Tai galėtų būti alternatyva gamybos perkėlimui iš Kinijos ar kitų šalių, kuriose socialinės įmonių atsakomybės negalima kontroliuoti.
– Asta Vėževičiūte, turite ir ilgametę renginių Danijoje organizavimo patirtį, kaip manote, kuo lietuviai ir danai gali būti vieni kitiems įdomūs, naudingi?
– Mes jau dabar esame naudingi vieni kitiems. Dabar tik reikia judėti į priekį ir statyti tvirtą bendradarbiavimo tiltą. Danijos rinka yra labai unikali, dar daug ko galime pasimokyti, kaip ir danai iš mūsų. Ekonominių santykių stiprinimas šiuo metu yra itin reikalingas ir svarbus abiem šalims.
Prie Lietuvos prekybos rūmų Danijoje veiklos prisijungiau, nes noriu prisidėti prie abiejų šalių verslo ryšių stiprinimo. Per dvylika metų gyvenimo Danijoje sukaupiau didelį bagažą patirties, kuri praverčia bendraujant tiek su danais verslininkais, tiek su lietuviais. Iš savo patirties žinau, kaip nelengva lietuviškai kompanijai patekti į Skandinavijos rinkas. Skandinavijos rinka vis dar kietas riešutėlis, bet tam esame mes - Lietuvos verslo rūmai Danijoje, tikiu, kad pasieksime ir įgyvendinsime didelius tikslus.
Užs. Nr. 525362
