"Juda" stambios prekybos mokestis

Redakcijos archyvo nuotr.
Vyriausybė iš esmės pritarė siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir nutarė Seimui siūlyti organizuoti konsultacijas dėl mokesčio poveikio.
Seimui siūloma įvertinti įstatymų projektų suderinamumą su ES teises normomis, atsižvelgiant į konkurencijos taisykles.

Taip pat Vyriausybė siūlo įvertinti įstatymų projektų įsigaliojimų datą, atsižvelgiant į Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas dėl naujų mokesčių įstatymų įsigaliojimo datos.

Pritrūkus kvorumo ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba negalėjo apsispręsti dėl Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio vertinimo.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs "valstiečių" frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Lenkija 2016 metais įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau, EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, šalis įšaldė jo taikymą iki 2020 metų.
Lietuvai įvedus stambios prekybos mokestį, EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, Eltai yra sakiusi Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.
"Šitas teisines procedūras pradėtų EK, kaip ji darė Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Aišku, aš nesu atsakinga už EK ir galbūt reikėtų pridėti žodį "galimai", bet, jeigu jau buvo trys atvejai ES istorijoje, tai identiškai galima sakyti, kad šis klausimas atsidurtų ant EK stalo", – teigė R. Vainienė.

Pasak jos, jei mokestis būtų įvestas ir po to pripažintas kaip pažeidęs ES teisę, valstybei tektų mokestį sugrąžinti ir atlyginti patirtą žalą.