Naujausios
Tokio žygio ministerija ėmėsi po „Vakarų ekspreso“ parodytos iniciatyvos ir atkreipto dėmesio, kad šiemet Rusijai užpuolus Ukrainą ir pasikeitus geopolitiniam klimatui už politinę veiklą tarpukariu net kalėjime sėdėjusio buvusio komunisto V. Bergo vardu tebevadinti prestižinį apdovanojimą nepriklausomoje Lietuvoje yra mažų mažiausia ciniška.
Po kruopštaus tyrimo, konsultacijų su istorikais iš klaipėdiečio aplinkos ministro Simono Gentvilo gautas vienareikšmis atsakymas: nuo 2023 m. V. Bergo pavardė premijos pavadinime bus ištrinta.
Šis asmuo, be kita ko, Raudonajai armijai užėmus Klaipėdą 1945 m. buvo paskirtas ir pirmuoju miesto meru (anuomet - uostamiesčio Vykdomojo komiteto pirmininku).
Raudonajai armijai 1945 m. žiemą užėmus Klaipėdą jau tų pačių metų kovą miesto vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas komunistas Viktoras Bergas, kurio vardu 1996 m. pavadinta premija.
Ministerijos reakcija
Vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą ir jį lydintys faktai apie rusų armijos vykdomus nusikaltimus, gyvulišką elgesį su civiliais, marodieriavimą etc. šiurpina visą civilizuotą pasaulį, o Rusijos Federacijos Dūmoje komunistų partija šį mėnesį pasiūlė pakeisti Rusijos trispalvę į SSRS vėliavą.
Savo ruožtu Lietuvoje kultūros ministras Simonas Kairys įsakymu leido supaprastinta tvarka versti sovietinės propagandos paminklus, Seimo sprendimu uždraustas valstybės agresorės (Rusijos) naudojamų simbolių „V“, „Z“, Georgijaus juostelės demonstravimas, vienas po kito verčiami sovietiniai paminklai, parlamente bus svarstomas desovietizacijos įstatymas.
Tad „Vakarų ekspresas“ raštu kreipėsi į AM ir pateikė V. Bergo biografijos faktus užduodamas klausimą: ar ketinama svarstyti panaikinti jo vardą premijos pavadinime?
Atsakymo teko laukti beveik penkias darbo dienas, nes nuspręsta atsakyti ne politiškai aptakiai, o konkrečiai. Tam prireikė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkų pagalbos, kurie atliko savo tyrimą.
Jame priduriama, kad V. Bergas palaikė ryšius su aktyviais Lietuvos komunistų partijos nariais, padėjo rinkti lėšas vadinamajai Lietuvos raudonosios pagalbos organizacijai, kuri buvo tarptautinio komunistų susivienijimo, įkurto Sovietų Sąjungoje, filialas.
Sovietmečiu vadovaudamas įvairioms įstaigoms V. Bergas prisidėjo prie bendro krašto sovietizavimo, jo socialinės struktūros pertvarkymo, t. y. žemės perdalijimo, nacionalizavus ją iš žmonių, ir miestų ūkio pertvarkymo pagal sovietinę tvarką.
„Lietuvos istorijoje yra labai daug aplinkos apsaugai, kraštovaizdžiui, paveldosaugai, žemėtvarkai ir aplinkos inžinerijai nusipelniusių žmonių, neturinčių proaktyvios komunistinės praeities ir nuopelnų krašto sovietizacijai.
Šiuo metu AM diskutuojame, kurio šalies aplinkos apsaugai nusipelniusio asmens vardu artimiausiu metu pervadinsime Viktoro Bergo vardo premiją, kad garbingai toliau galėtumėme pagerbti gamtosaugai atsidavusius profesionalus“, - teigė S. Gentvilas.
Dviprasmė biografija
V. Bergas (1906-1983) viešojoje erdvėje dažniau pristatomas kaip gamtosaugininkas, pedagogas, o politinė, partinė jo veikla ilgus metus liko tarsi paraštėse. Daugiau faktų apie jo biografiją atskleista Karolio Jankevičiaus ir Juozo Stasino 2007 m. išleistoje atsiminimų knygoje „Gamtos riterio lobiai“.
Fiksuota, kad Lietuvai minint Valstybės atkūrimo dešimties metų jubiliejų, 1928 m. V. Bergas už politinę veiklą buvo suimtas ir pašalintas iš Ukmergės gimnazijos. 1929-1930 m. kalintas Varnių prievartinio darbo stovykloje.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940-1941 m. V. Bergas buvo Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pradžioje pasitraukė į SSRS. 1942-1944 m. - Raudonosios armijos karys.
1944-1945 m. Vilniaus apskrities, o nuo 1945 m. kovo iki 1946 m. lapkričio - Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas, kas prilygintina dabartinėms mero pareigoms.
Nuo 1947 m. V. Bergo kelias pasisuka aplinkosaugos link. 1947-1957 m. jis buvo Medžioklės ūkio valdybos prie LSSR MT viršininkas. 1957-1970 m. - Gamtos apsaugos komiteto prie LSSR MT pirmininkas. 1956-1974 m. - Vilniaus universiteto dėstytojas.
Jo pastangomis 1957 m. atnaujinta žurnalo „Mūsų girios“ leidyba, 1960 m. įsteigta Lietuvos gamtos apsaugos draugija. Dar vienas indėlis - 1959 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Tarybų Sąjungoje Gamtos apsaugos įstatymas, o 1960 m. įkurta Gamtos apsaugos draugija. V. Bergo iniciatyva buvo kuriami draustiniai, nacionaliniai parkai, atsirado Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, įvairios gamtos tyrimų stotys visoje Lietuvoje.
Šešėlis ir laureatams
Premija už nuopelnus aplinkosaugai AM buvo įsteigta 1995 m., tačiau tais metais ji dar nesivadino V. Bergo vardu. Jis atsirado po metų, o siūlymo autorystė priklausė tuometei AM kolegijai, kurios vadovas buvo aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas. Jis ir pasirašė atitinkamą dokumentą.
Žinia, B. Bradauskas nuo 1976 m. buvo komunistų partijos narys, nuo 1990 m. - Lietuvos komunistų partijos pavadinimą pakeitusios ir Lietuvos demokratine darbo partija (veikė iki 2001 m.) pasivadinusios politinės jėgos narys.
Šis buvęs parlamentaras anksčiau ne kartą yra linksniuotas kaip pasisakęs už glaudesnius ryšius su Rusija bei autoritariniu Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimu: „keturiais komunarais“ pramintų Seimo narių (tarp jų - ir B. Bradausko) vizitas pas diktatorių 2003-iaisiais sukėlė tikrą politinę audrą mūsų šalyje.
Nuo 1997 m. Viktoro Bergo vardu pavadinta ir dabar 3 tūkst. eurų siekiančia premija (ji birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos dieną, skiriama kas antrus, nelyginius, metus) iki 2023 m. jau yra pagerbti 13 aplinkosaugos srityje dirbančių specialistų. Tarp jų - ir Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys (2019 m.).
Paskutinioji 2021-aisiais V. Bergo premiją gavo buvusi ilgametė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė, dabar - direktoriaus pavaduota Rūta Baškytė. Ji „Vakarų ekspresui“ sakė, jog mieliau būtų gavusi bevardę premiją.
„Konkrečių asmenybių pavadinimai apdovanojimuose visada yra rizikingas dalykas. Mes daug ko nežinojome anksčiau, V. Bergas buvo rodomas kaip pavyzdinis aplinkosaugininkas, vertinami jo nuopelnai, darbai šioje srityje.
Manau, užtektų tiesiog bevardės premijos už nuopelnus aplinkosaugai, nes maža kokie faktai apie tam tikrą asmenybę gali būti atskleisti ateityje. Nebent tai būtų labai “švarus„ ir jokių abejonių dėl biografijos nekeliantis žmogus. Kaip geografas Česlovas Kudaba, kurio vardu pavadinta kita premija“, - teigė ji.
R. Baškytė atkreipė dėmesį, kad dabar, išaiškėjus V. Bergo „raudonajam“ gyvenimo etapui, nepatogiai gali jaustis ir patys apdovanotieji.
„Savotiškai sumenkinami ir tų žmonių nuopelnai, nes, štai, gavo komunistinio veikėjo vardu pavadintą apdovanojimą. Taigi, jei jau kyla abejonių, metami šešėliai, gal verčiau atsisakyti Viktoro Bergo pavardės?“ - svarstė ji.
Tipinis komunistas
Pajūrio regioninio parko (PRP) ekologas Erlandas Paplauskis rėžė dar griežčiau: dabar, kai Ukrainoje liejasi nekaltų žmonių kraujas, palikti V. Bergo vardinę premiją esą būtų tolygu pripažinti tą kruviną režimą, sistemą.
„Premija bus skiriama tik kitais metais, tad dabar yra puiki proga klausimą svarstyti iš naujo, atsikratyti to sovietinės nomenklatūros šleifo. V. Bergas dirbo partinėse, sovietinėse struktūrose, buvo vienu iš komunistinės ideologijos skleidėjų, vienas iš “raudonojo maro„ užkrato pasaulyje platintojų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Ekologas sutiko, kad V. Bergas savo laiku padarė daug gerų darbų aplinkosaugos srityje, ir jie yra nepaneigiami.
„Tačiau jis buvo ir komunistas. Pasakojama, kad vienas pirmųjų iškėlė Tarybų Sąjungos vėliavą okupuotoje Klaipėdoje.
Petras Cvirka juk buvo geras rašytojas, tačiau jo paminklą nuvertė ne dėl literatūrinio palikimo, o už bendradarbiavimą su sovietine sistema“, - teigė jis. Tai, kad P. Cvirka pirmiausia buvo politinis veikėjas, kuris kolaboravo su sovietine valdžia ir jo veiksmai sulaužė, sugadino ne vieno asmens, šeimos, giminės likimus, konstatavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.
„Vakarų ekspresui“ susisiekus su istoriku, rašytoju, knygos „Raudonasis teroras“ autoriumi, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, šis, išklausęs V. Bergo biografijos detales iki 1947 m., ilgai nesvarstė.
„Tai yra tipinė sovietinės nomenklatūros veikėjo biografija. Jei dabar galime iš naujo svarstyti V. Bergo vardinės premijos teikimo klausimą, tai ir padarykime. Jau išaugome iš tų marškinių, kai užsimerkiame prieš tamsius biografijos faktus ir iškeliame tik teigiamus.
Šiuo atveju - V. Bergo kaip aplinkosaugininko darbus. Turime vertinti iš šių laikų įvykių perspektyvos. Faktai itin iškalbingi: 1928 m. V. Bergas už politinę veiklą pašalinamas iš gimnazijos, vėliau net kalinamas, o tais laikais tokios bausmės galėjai nusipelnyti tik už antivalstybine laikytą veiklą.
Kitaip - už komunizmo aukštinimą, propagavimą ir atkurtos Lietuvos valstybingumo nepripažinimą. Vadinasi, jau tada V. Bergas buvo ne kažkokia komunistinės santvarkos auka, o ideologinis veikėjas“, - teigė ministras.
Pilki atspalviai
Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vasilijus Safronovas „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad, jo žiniomis, 1940-1941 m. ir 1944-1970 m. V. Bergas dirbo įvairiose administracinėse struktūrose (taip pat ėjo ir vadovaujamas pareigas) sovietinėje Lietuvoje. Vertindamas V. Bergo biografijos faktus tarpukariu, istorikas atkreipė dėmesį į specifinį tų laikų politinį klimatą.
"Nesu didelis V. Bergo biografijos žinovas, todėl komentuoju tik kontekstą. Lietuvoje tarpukariu buvo šimtai kairuoliškai nusiteikusių žmonių, kuriuos į SSRS glėbį pastūmėjo ir kuriems pozityvių pokyčių viltis su 1940 m. vasara leido sieti smūgiai demokratijai. Priminsiu, kad beveik visą tarpukarį Lietuvoje galiojo karo padėtis, kuri ribojo spaudos ir susirinkimų laisves.
Po 1926 m. gruodį įvykdyto valstybės perversmo Augustino Voldemaro ir Antano Smetonos režimas jau ėmėsi ir prievartos prieš kitaminčius bei opoziciją, kuri buvo nuosekliai daužoma keliolika metų ir po to, kai A. Voldemaras buvo nušalintas nuo valdžios.
Daugelis nuosaikių kairiųjų tokiomis sąlygomis radikalėjo ir ėmė simpatizuoti Sovietų Sąjungai, lygiai kaip ne vienas nuosaikus dešinysis radikalėjo ir matė išganymą provokiškoje orientacijoje. Juos vienijo viena - pirmiausia noras atsikratyti A. Smetonos diktatūros", - peripetijas atskleidė V. Safronovas.
Istoriko teigimu, orientacija į Sovietų Sąjungą nebuvo vien Lietuvos kairiųjų ypatybė.
„Informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta Sovietų Sąjungoje, trūko. Todėl ir kitose Europos ir abiejų Amerikų šalyse nemažai kairuolių tarpukariu šventai tikėjo, kad demokratijos idealų įgyvendinimo požiūriu SSRS yra pažangiausia valstybė. Kada jiems atsivėrė akys, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko - turbūt apibendrinimams sunkiai pasiduodantys klausimai“, - teigė klaipėdietis.
Jo manymu, aišku yra tai, kad V. Bergas irgi priklausė tiems lietuviams, kurie orientavosi į Sovietų Sąjungą dar tarpukariu.
„Kitaip 1940 m. jis nebūtų tapęs Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininku. Tačiau tai dar nėra istorijos pabaiga, nes 1946 m. pabaigoje Lietuvoje Maskvos emisarams vykdant “kadrų valymą„, V. Bergas neteko Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko pareigų.
Nuo to laiko dirbo tik gamtosaugos sektoriuje, o chruščiovinio “atlydžio„ laikais pradėjo ir dėstytojauti tuometiniame Vilniaus valstybiniame Vinco Kapsuko universitete. Kaip vykdė savo pareigas 1945-1946 dirbdamas Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininku - dar vienas atskiras klausimas“, - istorinius skerspjūvius darė V. Safronovas.
Jis atskleidė, kad Klaipėdai tai buvo bene sudėtingiausi metai, kai be gyventojų paliktame ir gerokai apgriautame mieste civilinei administracijai reikėjo įtvirtinti savo autoritetą santykiuose su kariuomene, valstybės saugumo institucijomis ir kt.
„Veikdamas šia linkme, V. Bergas, panašu, elgėsi gana ryžtingai. Saugumo ataskaitose apie jį nieko gero nebuvo rašoma. Antai 1945 m. vasario 23 d. miesto komendanto papulkininkio Zaniuko surengtame paminėjime V. Bergas viešai pasisakė prieš kariuomenės vykdytą turto išvežimą iš Klaipėdos. Taigi realybė buvo daug sudėtingesnė nei vien juoda-balta“, - reziumavo V. Safronovas.
