Naujausios
Jaučia begalinį dėkingumą
„Man greit bus 40 metų, ir mes vėl pradedame viską nuo pradžių“, – sako T. Katukevičius.
Po viską suniokojusio gaisro šeima grįžo į nedidelį butą Šiauliuose. Jeigu likus be namų reikėtų glaustis pas svetimus žmones, sako, būtų dar sunkiau psichologiškai.
Paplitus žiniai apie nelaimę, šeimos draugai ir pažįstami ėmė dalytis prašymu padėti kas kuo gali. Prašymai neliko neišgirsti – žmonės dovanojo drabužių, batų suaugusiems ir vaikams, reikalingiausių daiktų, žaislų, higienos reikmenų, pinigų. Atsiliepė organizacijos, parduotuvės.
„Begalinės pagalbos sulaukėme. Net neįmanoma išvardyti, kiek žmonių skambino, klausė, ko labiausiai reikėtų. Padėjo ir pažįstami, ir visai nepažįstami, ir kaimynai, ir sodų bendrijos, mokyklos bendruomenė, Dailiojo čiuožimo federacija, daugybė daugybė. Esam be galo dėkingi kiekvienam asmeniškai, nerandame žodžių, kokiais reikėtų dėkoti“, – sakė T. Katukevičius.
Pasakoja, po gaisro likęs tik su darbo drabužiais, kuriuos šeštadienio rytą apsivilko išvažiuodamas į treniruotę ledo arenoje Šiaulių „Akropolyje“. Žmona iš namo spėjo išbėgti basa ir tik su pižama. Aprengti nesuspėjo ir dvimetės šeimos princesės. Nebebuvo, kada ieškoti šeimos numylėtinio – jorkšyriukės Mėtos. Nepasiėmė dokumentų, santaupų, brangiausių daiktų. Tam nebebuvo laiko – nuo karščio įtempiamosios lubos jau tirpo ir bėgo.
Kaimynai šąlančias padegėles nedelsdami priėmė į savo namus. Jų akyse namas per keliolika minučių virto ugnies fakelu, kurį užgesinti sunkiai sekėsi net atskubėjusiems ugniagesiams.
Viskas jau degė
Tas šeštadienio rytas Katukevičių šeimos namuose Vyturio sodų 10-ojoje gatvėje niekuo nebuvo išskirtinis. Tomas, kaip ir įprasta, išvyko į čiuožimo treniruotę. Sūnus svečiavosi pas senelius. Namuose liko tik balandžio mėnesį gimsiančio vaikelio besilaukianti G. Katukevičienė su dvejų metukų dukrele.
Pusryčiams moteris į virtuvę nuėjo virti ryžių košės. Netrukus išgirdo pokštelėjimą gartraukyje. Nepagalvojusi nieko blogo, trumpam išėjo iš virtuvės, o grįžusi pamatė pilkus dūmus, kurie sklido nuo įtempiamųjų lubų – akivaizdu, kad lubos jau degė.
Pačiupusi dukrą, moteris, kaip stovi išbėgo į lauką. Akimirksniu išvydo tikrą ugnies pliūpsnį, kuris bematant apėmė viso namo įtempiamąsias lubas – nuo karščio jos virto lyg kokia bėganti lava. Po 15 minučių nuo gaisro pradžios nuo karščio jau sproginėjo langų stiklai, dar po 15-os ugnis kibo į namo perdangą – pro visas namo angas ėmė veržtis galinga ugnis.
Po darbo pakeliui į namus sulaukęs žmonos skambučio, jog „dega nuo garų surinkėjo“, T. Katukevičius sako net nepagalvojęs, jog nelaimė šitokio masto, net liepęs išjungti garų surinktuvą. Tuo, kad nuo to įrenginio pleška visas namas, suprato tik žmonai paskambinus antrąsyk. Tai, ką išvydo privažiavęs, atrodė baisiai: namų nebebuvo.
Gaisravietėje keturkojės Mėtos, kurią taip mylėjo vaikai, kūnelio neberado. Ugnis nušlavė ir Tomo svajonę – didžiulį akvariumą, kurį įsigijo vos persikraustę į namą.
Išdegė visas namo vidus, palikdamas krūvą juodų nuodėgulių – įrodymo, kad toje arba toje vietoje dar prieš kelias valandas stovėjo baldai. Ant vieno tokio nuodėgulio pavyko aptikti Gintarės vestuvinį ir sužadėtuvių žiedus. Papuošalai smarkiai aprūkę, aplipę nuo pakabinamųjų lubų žliaugusia lava.
„Nesudegė milijonai. Beveik viskas buvo investuota į namą, kuriame gyvename tik metai. Rudenį baigėme susitvarkyti sklypo aplinką, pasistatėm tvorą. Ruošėmės pradėti atidavinėti skolas, likusias po statybos“, – sako T. Katukevičius.
Savo namą naujakuriai buvo apdraudę – tikisi, kad draudimo bendrovė nelaimėje nenusigręš.
Svarbiausia, kad gyvi ir sveiki
Prieš kelis mėnesius Katukevičiai naujajame name sutiko pirmas šeimos Kalėdas. Įsigijo, pasakoja, nebaigtą namą, viską kūrė savo jėgomis, kaip nori, kaip įsivaizduoja esant geriausia ir gražiausia.
Buvo viskas nauja – nauji baldai, nauja įranga, įskaitant ir gaisro priežastimi tapusį garų surinktuvą.
Anot Tomo, įrenginys nuo pat pradžių strigo. Net buvo atiduotas garantiniam remontui ir tada patikėjo, kad tinkamai sutaisytas.
Bet paskutiniu metu garų surinktuvas vėl ėmė strigti. Šeima buvo apsisprendusi kitą savaitę įsigyti naują. Nespėjo.
„Taip gerai gyvenome, džiaugėmės viskuo, tvarkėmės. Niekam nieko blogo nelinkėjome. Taip noriu namo, pagaunu save kartais, kad jau važiuoju į tą pusę, kur namų jau nebėra“, – sako šiaulietis.
Viską suniokojusio gaisro prisiminimai šeimai tebėra labai skaudūs. Ramina tik tai, kad visi sveiki ir gyvi liko.
„Pinigai uždirbami, namai pastatomi. Svarbiausia, kad gyvi“, – sako vyras. Jis tikisi, kad stresas, kurį patyrė jo žmona Gintarė, nepakenks balandį į pasaulį besiruošiančiai jų atžalai.
Ketina vaikus vesti pas psichologą – kad baisi patirtis greičiau užsimirštų ir neturėtų pasekmių tolimesniame jų gyvenime. Gaisre praradę augintinį, vaikams nedelsdami nupirko kitą šuniuką – pudeliuką. Nors, sako Tomas, vaikai keturkojo, su kuriuo augo kone aštuonerius metus, labai gailisi ir ilgisi.
Gaisras
Gaisras Vyturio sodų 10-ojoje gatvėje, Šiauliuose, kilo sausio 20 dieną, prieš 10 valandą ryto. Atvykus ugniagesiams, namas jau degė atvira ugnimi.
Gaisras paliko tik blokines sienas – išdegė visas namo vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai, perdangos.
Nustatyta, kad gaisro priežastis – nuo jau paminėto garų surinktuvo. Ugnis akimirksniu išplito ištempiamosiomis lubomis.
Po gaisro ugniagesiai, anot Tomo, jam pasakė, kad tokios lubos yra numeris vienas, kalbant apie gaisringumą. Esą jeigu lubos būtų buvusios iš gipso, būtų tik aprūkusios, nebūtų tokių rimtų pasekmių.
Jei atsirastų norinčių padėti jaunai šeimai, tai galima padaryti per banko sąskaitą: Gintarė Katukevičienė LT347300010130217773, Pavedimo paskirtis „parama“
