Naujausios
Lenkija iš arčiau: įspūdžiai grįžus iš kelionės
2013 metų birželio 17-21 dienomis keturi Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos mokiniai S. Vrublevskis, E. Krištopaitytė, G. Šukytė, A. Kundrotaitė ir trys mokytojos: R.Trakelienė, R. Kasparienė bei K. Rimkuvienė viešėjo Lenkijoje, Zaklikovo miestelyje, kuris yra Liublino miesto apskrityje šalies pietryčiuose. Tai buvo 7-asis Europos Komisijos finansuojamo Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto DR:EAMS (Drama: Europe, art, mobility at school) trišalis partnerių susitikimas, nes jame dalyvavo tik trys šalys: Lenkija, Vengrija ir Lietuva.
Mūsų projekto pavadinimą išvertus į lietuvių kalbą reiškia: drama, Europa, menas, mobilumai mokykloje; iš viso projekte dalyvauja net septynios šalys – be anksčiau paminėtų dar yra Vokietija, Italija, Bulgarija ir Turkija. Iš Vengrijos buvo atvykę 3 mokytojai, na, o iš Lietuvos atvažiavome ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, įvyko, vadinamieji moksleivių mainai, kadangi mūsų gimnazistai gyveno Zaklikovo gimnazijos mokinių šeimose, o kai lenkai viešėjo Gruzdžiuose 2012 metų rudenį, jie gyveno mūsų gimnazistų šeimose. Tokie mokinių mainai yra tapę mums įprastu dalyku, nes tai jau penktieji tokie mainai per dvejus projekto vykdymo metus: pirmieji buvo Vengrijoje, Peičo mieste, 2011 metais, antrieji –Vokietijoje, Giotingene, 2012 metais, ketvirtieji – Bulgarijoje, Varnoje, 2013 metais, kurioje viešėjome gegužės mėnesį ir dalyvavome 2-ajame projekto teatro festivalyje, pristatydami šio projekto galutinį produktą – spektaklį „Kelionė į ateitį“.
Į Lenkijos Zaklikovo miestelį atvykome su nedideliu 8-ių vietų autobusėliu, kelionė truko apie dvylika valandų, bet didelio nuovargio nepajutome, nes visus lydėjo pakili romantinė nuotaika, kuri apima žmones, kai jie pradeda kur nors keliauti. Zaklikovas – nelabai didelis miestelis, jame gyvena apie keturis tūkstančius žmonių, o jo gyvavimo istorija skaičiuoja 458 metus. Pirmą kelionės dieną dar spėjome pasisvečiuoti pas Martą namuose. Ji – aktyvi projekto dalyvė, lenkų kalbos mokytoja, labai šiltas ir mielas žmogus. Priėmimas buvo labai jaukus, svetingas, išragavome lenkų nacionalinės virtuvės patiekalų, lygiai tas pats laukė ir mūsų mokinių – lenkų šeimų svetingumas ir šiltas priėmimas.
Kitą dieną vykome į mokyklą, į Zaklikovo gimnaziją, kurioje mokosi apie 500 moksleivių, o dirba apie 30 mokytojų. Ji kaip ir Gruzdžių gimnazija susideda iš 3-jų mokymosi pakopų: pradinė mokykla iki 6-tos klasės, vidurinė iki 9-tos klasės ir vadinama gimnazija, o paskutinės gimnazinės klasės yra vadinamos licėjumi. Pradinukai mokosi pirmame aukšte, o visų kitų klasių moksleiviai mokosi per kitus du aukštus, nėra griežto suskirstymo į atskiras teritorijas pagal lygius. Pastebėjome labai nemažai panašumų su mūsų gimnazija ir tai mus, žinoma, pradžiugino, nes visada yra malonu kituose atpažinti save. Kalbant apie gimnazijos ugdymo turinį ir popamokinę veiklą, verta paminėti tai, kad mokykla labai daug dėmesio skiria savos mokyklos populiarinimui, reklamai, pristatymui ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų. Mums iš karto labai išsamiai buvo papasakota apie mokyklą, vaizdžiai ir įdomiai pristatyta jos originali ir įvairiapusė veikla. Jie taip pat kaip ir mes susiduria su moksleivių mažėjimo tendencija, tėvai dažnai yra linkę po pradinės mokyklos baigimo vaikus išsivežti mokytis į didesnius miestus. Pedagogai įdomiai ir originaliai yra išsprendę šį dalyką- įvedė profilines klases. Kadangi Lenkijoje policininko ir gaisrininko profesijos yra prestižinės ir populiarios, tai per pamokas moko moksleivius šių profesijų pagrindų, turi gražias šias profesijas reprezentuojančias uniformas, šių profesijų mokytojai moko juos dalykinių žinių, vyksta specialūs apmokymai, kovos menų užsiėmimai, šaudymo pamokos, pratybos, varžybos, šou visuomenei ir pan. Tai tarytum – mokyklos garbės nariai, jos vėliavnešiai, pasididžiavimas – šios profilinės klasės- ir vaikai mielai renkasi mokytis tokioje mokykloje, tokiose klasėse, nes baigę vidurinę tikisi lengviau įsidarbinti policininkais, gaisrininkais ar tęsti studijas aukštosiose šio profilio mokyklose. Mokytojų kambaryje mus nustebino popieriniai dienynai (pas mus juk vien elektroniniai), į kuriuos galima rašyti keliomis spalvomis, net pribraukyti, niekas, kaip supratome, į tai per daug dėmesio nekreipia. Pažymiai yra rašomi šešių balų sistema, labai aukštų įvertinimų nepastebėjome, vieną kitą, dauguma mokosi arba patenkinamai, arba vidutiniškai, yra ir blogai besimokančių. Socialiai remtinų mokinių ir rizikos grupės mokinių yra žymiai mažiau negu pas mus.
Dar verta pakalbėti apie jų projektinę veiklą. Šis tarptautinis Europos Komisijos remiamas projektas jų gimnazijoje yra taip pat pirmasis kaip ir pas mus, bet jie patys per kitus kanalus yra susiradę ir padarę įdomių veiklų. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos mokytoja Ela ir anglų – Agniežka dalyvauja šiame Comenius projekte, o kita anglų kalbos mokytoja suorganizavo mokiniams masinės informacijos priemonių apmokymus, seminarus Londone. Lenkų bendruomenės Jungtinėje Karalystėje iniciatyva lenkų radijuje Londone vyko vienos savaitės apmokymai geriausiems, veikliausiems Zaklikovo gimnazistams. Jie ten pramoko žurnalistikos profesijos pagrindų ir grįžę į namus iš karto mokykloje įsteigė radiją, patys veda radijo laidas, yra vietiniai „žurnalistai“. Dar kita įdomi tarptautinė veikla, kurią jie mums smulkiai pristatė yra jų ryšiai su Ukrainos Truskaveco kurortinio miesto mokyklos bendruomene. Iš pradžių draugystė prasidėjo tarp mokyklų, po to išsiplėtojo ir tarp Truskaveco bei Zaklikovo bendruomenių. Tuo jie labai didžiuojasi, jau yra darę ir mokinių mainus, viešėję vieni pas kitus, gyvenę šeimose. Tai, žinoma, padeda plėtoti bendradarbiavimą ir tarp šių vietovių verslininkų, atsiranda platesnė erdvė kultūrinei veiklai, įdomesniam šeimų gyvenimui, kitų tautų pažinimui ir mokymuisi su jomis taikiai sugyventi, mokantis vieni iš kitų tai, ką geriausia turime ar sugebame daryti.
Susitikimas Lenkijoje mums padarė didelį įspūdį, nes šioje šalyje žmonės yra labai draugiški, šilti, malonūs, dosnūs ir geranoriški, puoselėjantys aukštą bendravimo kultūrą bei savas tradicijas, svetingumą. Nuo pat pirmųjų atvykimo į gražų Zaklikovo miestelį akimirkų jie mus apsupo tokiu nuoširdžiu rūpinimusi, dėmesingumu, jog mes net nelabai jaukiai pasijutome iš pradžių – mums tai nebuvo įprasta. Bet palaipsniui mūsų mokinių nuotaika taisėsi ir, kai atėjo laikas grįžti namo, pasigirdo pasiūlymų ilgiau čia pabūti, ne vienam akyse net ašara sužibo- tiek daug vienu metu patirta gerų dalykų, tiek visko išgirsta, pamatyta, ar tai ne per didelis krūvis jaunoms širdims? Mūsų mokiniai ir mokytojos išsivežė į namus labai šiltus prisiminimus apie šį gražų susitikimą, kurio vienas iš tikslų ir buvo užmegzti draugiškus santykius ne tik su Zaklikovo gimnazija, bet ir su visa miestelio bendruomene. Pabandėme padaryti apsilankydami miestelio savivaldybėje ir kalbėdamiesi su Zaklikovo vadovu. Vadovas buvo nusiteikęs labai optimistiškai ir bendraudami oficialioje ir neoficialioje aplinkoje anglų ir rusų kalbomis vis bandėme surasti bendrų sąlyčio taškų, pasvajoti apie mūsų bendradarbiavimo perspektyvas, žinoma, dabar priklausys tik nuo mūsų Gruzdžių bendruomenės vadovų iniciatyvos ir tikėjimo, kad viskas yra įmanoma, jei to labai nori.
Vizito programa buvo labai turininga, susipažinome su gimnazija, jos veikla, projektais, miesteliu, aplink Liubliną esančiomis turistinėmis įžymybėmis: lauke esančiu etnografijos muziejumi Liubline, Zamoiskių didikų rūmais Kozluvkoje, kur saugomos turtingos meno kūrinių kolekcijos bei istoriniu Sandomierzo miestu, bylojančiu apie karališką šalies praeitį. Šis miestas beveik niekuo nenusileidžia, pasak pačių lenkų, Krokuvos miesto garsui ir didybei, bet tai jau kito straipsnio tema, nes pasakoti būtų galima labai daug ir ilgai. Sudie šiltoji Lenkija, iki naujų jaudinančių susitikimų kitais mokslo metais!
Šis straipsnis atspindi dotacijos Gavėjo, Gruzdžių gimnazijos, bet ne Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį ir neatsako už jos turinį ir už galimą informacijos panaudojimą.
Projekto koordinatorė Rita Trakelienė
Užs. Nr. 192164
Asmeninio albumo nuotr.
Lenkų ir lietuvių mokiniai ir mokytojai prie pagrindinio įėjimo į Zaklikovo gimnaziją.
Pokalbis su Zaklikovo miestelio vadovu merijoje.
Vaizdas nuo pagrindinių gynybinės sienos vartų bokšto Sandomierze.
