Naujausios
Palengvino krūvius
Šiemet sukanka jau trys dešimtmečiai, kaip Lietuvos pašto Joniškio skyriuje dirba Ingrida Kuprienė. Moteris gerai prisimena, kokiomis sąlygomis paštininkai dirbo visus tuos dešimtmečius.
– Buvo laikas, kai mus, laiškininkus, po miestą reikiamais adresais vežiojo taksi automobilis. Po to buvo laikas, kai vežiojo krovininis sunkvežimis. Buvo metas, kai į paštą po pamokų sueidavo dirbti moksleiviai... Laikraščių, žurnalų būdavo kalnai, visiems prenumeratoriams juos reikėdavo pristatyti laiku, – pasakoja ilgametė pašto darbuotoja.
Moteris miesto gyventojus iki šiol aptarnaudavo važinėdama nuosavu dviračiu, arba pėsčiomis. Persėdusi ant tarnybinio elektrinio dviračio, negali patikėti, kad sunkus ir ištvermės reikalaujantis paštininko darbas gali būti lengvesnis.
Pasak Ingridos, dabar pašto siuntų, atkeliaujančių iš viso pasaulio, amžius. Ingrida, kasdien aptarnaujanti 27 miesto daugiabučius, individualių namų kvartalus Vilniaus, dalies Šiaulių Senosios, Melioratorių aikštės ir aplinkinių gatvių iki pat miesto galo link Šiaulių, adresatams pristato apie pusę šimto registruotų siuntų ir laiškų, dar maždaug 150 – paprastų laiškų ir siuntų.
– Paštininkas anksčiau, būdavo, susirenka tik dalį siuntų, susideda į rankines, jas kabina ant dviračio ir važiuoja pagal adresus. Sustoji prie daugiabučio laiptinės. Galėtum vieną reikalingą siuntą pasiimti ir lipti į reikiamą aukštą. Bet negali palikti kitų siuntų be priežiūros, tada tenka visas siuntas tempti į kokį penktą aukštą, atiduoti vieną vienintelį ir po to atgal su visomis tokiomis pat pilnomis rankinėmis žemyn, vėl kabinti ant dviračio ragų ir važiuoti toliau iki kito sustojimo. Išvežioji dalį siuntų, būdavo, grįžti į paštą, vėl pasipildai ir vėl toliau vežioji. Sunku būdavo. Dabar, persėdus ant elektrinio dviračio, rojus, nepalyginsi. Dviratis turi specialius krepšius siuntoms pervežti. Jos saugios, užrakinamos, įrengta signalizacija, tad drąsiai prie daugiabučių laiptinių paliekame dviratį su siuntomis, nebereikia su savimi tampyti visko, ką esi iš pašto pasiėmęs. Be to, visas siuntas gali susidėti iškart, nebereikia jų imti dalimis. Dviratis atlaiko pakankamai didelius siuntų svorius. Saugios siuntos tikrai palengvino paštininko darbą, – pasakoja ilgiausią paštininkės darbo stažą turinti Ingrida Kupstienė.
Nebaisus vėjas ir lietus
Nors tarnybinis dviratis ir elektrinis, bet jį minti vis tiek reikia, tačiau pastangos minimalios – tarsi su mažuoju kojos piršteliu. Sunkumų nepriduoda nei vėjas, nei lietus. Dviračių techninė specifikacija leidžia saugiai važiuoti lietui lyjant ar žiemą spaudžiant šaltukui, o amortizatoriai pritaikyti žvyrkeliams ir duobėtiems keliams.
Paštininkas su malonumu vairuodamas elektrinį dviratį gali stebėti bei reguliuoti važiavimo greitį. Manevringa transporto priemonė pakankamai greit išvysto didelį greitį, tačiau paštininkės teigia greičiau kaip 25 kilometrai per valandą nevažiuoja.
– Su mechaniniais dviračiais būdavo sunkiau. Įtakos turėdavo vėjas. Dabar nejaučiam, ar prieš vėją, ar pavėjui važiuojam. Bet kokiu oru galime eiti lenktynių. Iš pradžių dar baiminomės, atrodė, su įprastu dviračiu paprasčiau. tačiau, kai persėdome ant elektrinių, dabar savo maršrutu važiuojam dainas dainuodamos, – apie teigiamus pokyčius darbe pasakoja I. Kuprienė.
Vis daugiau paslaugų
Lietuvos pašto darbuotojos jau ne tik prenumeratoriams pristato periodinę spaudą, laiškus ar siuntas, pristato pašalpas. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja mokesčių surinkimo paslauga. Pagyvenusio amžiaus žmonės, turėdami sveikatos problemų, į namus pasikviečia pašto darbuotoją įvairiems mokesčiams – už atliekas, elektrą, telefoną, vandenį ir kt. – susimokėti. Elektriniu dviračiu atvykęs pašto darbuotojas su savimi, tiesiogine to žodžio prasme, atsiveža ir mobilų kasos aparatą, ir planšetę – apmokėjimai už paslaugas vyksta kliento namuose.
