„Laiptų galerijos“ draskymas prasidėjo

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nuo „Laiptų galerijos“ pastato remonto metu nuimta iškaba su įstaigos pavadinimu čia nebesugrįš.
Kultūros centrą „Laiptų galerija“ palikus ilgametei jos direktorei Janinai Ališauskienei, Šiaulių miesto savivaldybė netikėtai pradėjo dešimtmetį žadėtą patalpų remontą. „Laiptų galerijos“ bendruomenė sunerimo – kas bus po remonto? Nerimas turėjo pagrindo. Tapo aišku, kad nuo pastato nuimta iškaba su įstaigos pavadinimu po remonto atgal nebegrįš. Savivaldybės vizija „Laiptų galerija“ – Šiaulių kultūros centro padalinys, tik jau kitu pavadinimu.

Janina buvo Janina, o kas toliau?

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, sako, tokio plano – prijungti „Laiptų galeriją“ prie Kultūros centro – nėra. Tačiau jei bendruomenė susitars...

Anot mero, miestas turi ir Kultūros centrą, ir Dailės galeriją.

„Nepamirškime, kad buvusi vadovė („Laiptų galerijos“ – aut. past.) buvo asmenybė. Nepamirškime, kad į įstaigos vadovus dabar patenkama ne pagal mero norus, o pagal konkursą. Konkursas gali atvesti visiškai kitą braižą, kitą supratimą. Tas laikotarpis, kurį turėjome, jau nebepasikartos. Janina buvo Janina. Ji turėjo savo ryšius, savo kanalus, ji darė aukštąjį pilotažą. Ar tokio pilotažo galime tikėtis atlikus dalyką pagal konkursą, labai abejoju“, – aiškino meras.

Jis teigė, kad konkurso būdu neaišku, koks žmogus ateitų į „Laiptų galerijos“ vadovus, ir gal nuvestų visai ne ta kryptimi, kuri būtų reikalinga. O per pavadavimą galima užduoti kryptį, kuri būtų teisinga. Pavyzdžiui, tautodailė.

„Jeigu jie viduje susitars, gali būti vienas kelias, jei nesusitars, kitas kelias“, – dėstė miesto vadovas.

A. Visockas tvirtino, kad kultūros bendruomenė turi susitarti dėl veiklų – kurios veiklos yra svarbios, kurios mažiau svarbios. Jei viduje kultūros žmonės, Kultūros taryba susitars ir išsiaiškins kryptis, bus pasirinktas tam tikras kelias.

„Grįžtu prie tautodailės. Jai tarsi vietos nebeliko. Ji kažkur turi būti. Kultūros centras, turėdamas ir vienokias patalpas, ir kitokias, galėtų varijuoti, labiau tarnauti, siekiant įvairialypio kultūros išsivystymo mieste. Jeigu bus dvi atskiros organizacijos, gali nebūti pasiekti tie tikslai, kurie miestui yra reikalingi. Čia grynai techninis dalykas“, – viską paprastai mato meras.

Jis akcentavo, kad Šiauliuose pagal tą patį įstatymą veikia du kultūros centrai.

„Gal net jokio miesto nerasit, kur būtų du kultūros centrai. Jų veiklos negali būti skirtingos. Jei jau pastebėjome, tai „Laiptų galerija“ labiau veikia kaip parodinė, bet mes tam turime Dailės galeriją. Kultūros taryba turi suprasti, kaip naudingiau tą dalyką daryti. Ar tikrai mums reikia dviejų įstaigų, su dviem administracijomis, dviem buhalterijomis. Viena įstaiga didelė, kita mažesnė ir abi daro tą patį darbą. Ką mes čia darome? Tarpusavyje konkuruojame?“ – svarstė A. Visockas.

„Laiptų galerijos“ pastate galima ir P. Bugailiškio atminimą įprasminti, ir pavadinimą pakeisti. Mero teigimu, jei taip bus sumąstyta, bus leidžiama tai daryti, jei ne, bus kaip yra.

A. Visockas sakė, kad pilnam supratimui reikia laiko. Gal pusmečio ar daugiau. Dabar yra laikinai vadovaujantis asmuo, vyksta statybos, tas klausimas neaktualus. Aktualus tik mąstant, kaip bus toliau.

„Esmė – ten liks kultūra. Klausimas – kokia? Ar po Kultūros centrų įstatymu, kaip vienas junginys, ar kažkaip išsitaškę po pašalius“, – reziumavo meras.

„Laiptų galerija“ keistai „atsinaujins“ – taps Kultūros centro padaliniu

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, paklausta apie planus prijungti „Laiptų galeriją“ prie Kultūros centro, atsakė, kad tokios strategijos nėra, tačiau yra vizija.

„Yra du kultūros centrai. Atsižvelgiant į Kultūros centrų įstatymą, į siekius, į funkcijas, į centrų kategorijų panaikinimą, optimizavimą, veiklos efektyvinimą, infrastruktūros turėjimą, taip, yra tokia mintis. Labai norime aktualizuoti ir patį P. Bugailiškio namą. Jis šiuo metu yra tvarkomas, reikės dar lėšų vidaus tvarkybos darbams. Tai yra kultūros paveldo pastatas, kuris yra Savivaldybės žinioje. Galbūt būtų daugiau veiklų: ir su etno-, ir su kraštotyra, su literatūra. Kad neliktų tik su parodine veikla ir su vienu ansambliu“, – atskleidė ketinimus vedėja.

Jos teigimu, buvo gražus laikas, kai dirbo direktorė, visa širdimi ir visu protu atsidavusi šiai įstaigai ir jos veiklai, ir ji kūrė tą viziją, kurią matė.

„Jai nedirbant, matome, kad analogiško žmogaus, su tiek energijos ir tiek visokių veiklų ir entuziazmo, Lietuvoje sunku rasti. To atkartoti ir tiek pavežti yra neįmanoma. Reikia ieškoti naujų formų, naujų galimybių, kad tas pastatas ir pati veikla, ir įstaiga būtų kažkaip sujungti bendrame kultūros kontekste. Reikia ieškoti atsinaujinimo“, – argumentavo planus jungti įstaigas D. Kinčinaitienė.

Ji pasakojo, kad pradėjus įstaigos remontą pamatė, jog tame pastate, kuriame buvo administracija, yra daug visokių patalpų, patalpėlių, kurias būtų galima atverti visuomenei. Galima būtų įkurti žymaus tarpukario teisininko, spaudos darbuotojo, žurnalisto, kraštotyrininko, muziejininko ir politinio veikėjo Pelikso Bugailiškio darbo kambarį su interaktyvia ekspozicija, panašiai, kaip yra G. Bagdonavičiaus name.

Anot D. Kinčinaitienės, labai svarbu akcentuoti tai, kad mes turime paveldo vertybę, kuri yra saugoma. Apie P. Bugailiškio asmenybę, jo gyvenimą ir apie tą vietą mažai kas žino ar girdėjo, kur yra tas jo namas, nes jis buvo tapęs tik įstaigos administracijos pastatu.

Tapusi Kultūros centro padaliniu, įstaiga keistų ir pavadinimą. Galbūt tai būtų P. Bugailiškio namas. Ar „Laiptų galerijos“ nebeliktų?

„Jei gražiai sustyguotume, „Laiptų galerija“ gali būti. Čia yra diskusijų klausimas ir su bendruomene, ir su visuomene“, – žadėjo diskutuoti vedėja.

Vedėja tikino, kad pastate yra daugiau erdvės, kur galėtų vykti edukacijos, mini rezidencijos, literatūros, muzikos, etnokryptimi. Galima studija, kurioje tam tikromis valandomis dirba menininkas, kuris supažindina su kokia nors technologija.

„Čia kalbu tik apie viziją, pamąstymus. Bet mes dar turėsime kalbėti su pačia įstaigos bendruomene. Niekas čia neplanuoja uždaryti, išmesti ar panašiai. Tiesiog reikia ieškoti naujų krypčių ir naujų formų“, – ramino D. Kinčinaitienė.

Ji akcentavo, kad kalbant apie infrastruktūrą – garsą, apšvietimą – „Laiptų galerija“ nieko neturėjo. Įrangą turi Kultūros centras ir gali bendrame kontekste padėti spręsti.

D. Kinčinaitienė dar žada kalbėtis, susidėlioti strategiją, kuri taptų įstaigos reorganizacijos pagrindu.

Ji prisipažino, kad miesto Kultūros taryboje šio klausimo dar nesvarstė, kalbėjosi tik su atskirais jos nariais, kurie tokiems sumanymams pritaria. Nesvarstė, nes dar galvoja apie pagrindines gaires. Dar nebuvo susitikę su įstaigos bendruomene. Be to, pasikeitus miesto Tarybos kadencijai, liepos mėnesį bus keičiama ir Kultūros tarybos sudėtis.

Ar Kultūros centras sustos ties „Laiptų galerija“? Gal yra planų prie jo prijungti šiuo metu be vadovo esančią koncertinę įstaigą „Saulė“?

D. Kinčinaitienė sakė, kad „Saulės“ prie Kultūros centro neprijungs, nes ji dirba pagal kitą įstatymą – Scenos meno. Čia yra net trys profesionalūs meno kolektyvai. „Saulės“ vadovo konkursui šiuo metu atnaujinamas pareigybės aprašymas, netrukus bus skelbiamas ir konkursas.

Tarsi būtume persisotinę kultūros...

Nuo šių metų pradžios, atšventusi 70-metį, „Laiptų galeriją“ paliko ilgametė jos vadovė ir siela Janina Ališauskienė. Vos pasitraukus vadovei, netikėtai buvo pradėtas dešimt metų lauktas ir žadėtas įstaigos pastato remontas, nors pati direktorė neturėjo galimybės dalyvauti nei techninio projekto rengime, nei parenkant darbų rangovą.

Išgirdusi apie „Laiptų galerijos“ prijungimą prie Šiaulių kultūros centro, J. Ališauskienė susijaudino ir vos sulaikė ašaras.

„Laiptų galerija“ – yra kamerinė erdvė, ir, ko gero, Šiauliuose vienintelė. Jei ten yra folklorinis ansamblis, tai jis veža visą miestą etnokultūros srityje. Nėra, kas būtų geresnio ir garsintų Šiaulius. Pristatyta garsiausių, įdomiausių klasikų, nacionalinės premijos laureatų kūryba: Jokūbas Jacovskis, Šarūnas Sauka, Rūta Katiliūtė, Sigita Maslauskaitė, daugybė kitų. Pristatome klasikinę dailę su geriausiais šalies menotyrininkais, tačiau „vedantieji“ miesto dailėtyrininkai tokiais renginiais nesidomėjo. Turėjome Juozapo Achrono festivalį. Vedė žymūs muzikologai, vyko rimtos muzikos koncertai. Kultūros centre tokie koncertai išvis nevyksta. Nuosekliai daromi literatūriniai renginiai, pristatomos naujos knygos“, – vardijo buvusi vadovė.

Ji pabrėžė, kad tiek, kiek reikėjo įstaigos veiklai, garso įrangos yra. Kadangi daugiausiai ten vyksta gyvo garso kameriniai koncertai, pakanka lokalaus įgarsinimo, o „popsinis“ apšvietimas išvis nereikalingas.

J. Ališauskienė abejojo, ar ši veikla, prijungus įstaigą prie Kultūros centro, išliks. Ar išliks ta dvasia, tas ryšys su lankytojais, kurį jautė ir darbuotojai, ir lankytojai.

Ilgametė kultūros darbuotoja juokėsi iš valdžios nuogąstavimų, kad naujas vadovas gali įstaigą nuvesti kita kryptimi, todėl reikia ją prijungti prie kitos kultūros įstaigos.

„Pirmiausia veskit, kad nuvestų, pamatykit, kad būtų. Nežinau nė vienos įstaigos, kad netekus vadovo ji būtų uždaryta. Kvailystė. Tikriausiai atėjus naujam vadovui būtų kitaip. Bet negalima kalbėti nepabandžius. Mūsų menkinimas buvo visada. Mano kadencija buvo iki liepos 31 dienos, bet pagalvojau, kad pokyčiai nuo metų pradžios darbuotojams būtų geriau. Palikau visus planus, strategijas“, – prisiminė buvusi direktorė.

Ji prasitarė ir toliau bendraujanti su „laiptiečiais“, jų nuotaikos liūdnos.

„Aiškinimas, kad „Laiptų galerijos“ nereikia, rodo „švonderizmą“ ir tokį lygį... Tarsi mes būtume persisotinę kultūros: viena salė siūlo literatūrą, kita – įdomius susitikimus, dar kita – koncertus. Nėra šito“, – piktinosi J. Ališauskienė.

Ponia Janina akcentavo, kad Šiaulių kultūros indeksas iš 60 savivaldybių yra 57 vietoje. Toks vertinimas piktina miesto vadovus ir kultūros strategus.

„O artėjant savaitgaliui pasidomėkite, kur su šeima rasti gerą klasikinės muzikos koncertą. Populiariosios muzikos koncertą? Parodos šiandien tik į Dailės galerijoje ir tik šeštadienį. Daugiau nėra kur. Tai, ką duoda, tą ir turi priimti. Pasirinkimo nėra. Sėdi viena moteriškė galerijoje. Atėjus lankytojui, nueina šviesą uždegti, nieko negali pasakyti. Vargo vakarienė“, – apgailestavo ilgametė vadovė.

Ji priminė, kad gausiai lankoma tautodailininkų paroda šįmet Dailės galerijoje neįvyko. Priekaištai – reikia, kad ji būtų modernesnė, ne tokia primityvi. Jos įsitikinimu, būtent menotyrininkai, galerininkai ir turi padaryti tą parodą tokią. Beje, šiandieniniame pasaulyje primityvusis menas yra „ant bangos“. Nereikėtų pamiršti, kad dauguma tautodailininkų yra baigę Šiaulių universiteto Dailės fakultetą.

Prisipažinusi, kad skauda širdį dėl išdraskomos daugybę metų kurtos „Laiptų galerijos“, ponia Janina sako: „Buvau aprimusi, nieko nepadarysi. Mano galva, viskas eina blogąja puse į viršų.“