Naujausios
Laikraštis išbaidė „kalėdines dovanėles“ direktoriams
Po to, kai „Šiaulių kraštas“ ėmė domėtis, kodėl Šiaulių miesto kultūros ir meno premijas siūloma įteikti net trims biudžetinių įstaigų vadovams, jų tarp kandidatų staigiai neliko. Susigriebta, jog kultūros įstaigų vadovų tiesioginis darbas — rūpintis kultūra.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Beveik pusė kandidatų — įstaigų vadovai
Vakar Šiaulių miesto kultūros taryba rinko menui ir kultūrai nusipelniusius asmenis, kurie per naujametinį kultūros ir meno bendruomenės vakarą bus apdovanoti 2010 metų kultūros ir meno premijomis. Aštuonis kandidatus iš 14 pasiūlytų atrinko kultūros ekspertai, kurių pavardės neviešinamos
Redakcijos žiniomis, trys iš aštuonių siūlytų kandidatų buvo biudžetinių įstaigų vadovai. Tarp jų — Kultūros tarybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, jam galėjo būti įteikta 1000 litų kultūros ir meno premija. R. Balzą buvo siūloma įvertinti Kultūros ir meno premija “už kultūros paveldo puoselėjimą ir novatoriškų kultūrinių idėjų įgyvendinimą Šiaulių mieste“.
Tarp pretendentų premijai gauti buvo atsidūrusi ir Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Janina Ališauskienė, žinoma kaip kadenciją baigiančios vicemerės Almos Javtokienės bičiulė. Jai siūlyta premiją skirti “už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą“. Premiją siūlyta skirti ir Savivaldybės išlaikomo Kultūros centro direktoriaus pavaduotojai meno reikalams Jolantai Trušienei “už ilgametę aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą“.
Likusieji kandidatai — muzikos, dailės, dizaino meną kuriantys šiauliečiai.
Aštuonis kandidatus iš 14 siūlytų atrinko kultūros ekspertai, kurių pavardės neviešinamos. Muziejaus direktorių R. Balzą kultūros ir meno premijai pasiūlė Šiaulių kraštotyrininkų draugija, J. Ališauskienę — Šiaulių dailės mokykla, o J. Trušienę — pats Kultūros centras.
Tačiau Kultūros tarybos posėdyje vakar pats R. Balza atsiėmė savo kandidatūrą, o po „Šiaulių krašto“ skambučio prieš Kultūros tarybos posėdį Kultūros skyriaus vedėjai Patricijai Poderytei, nutarta J. Ališauskienės ir J. Trušienės, kurių tiesioginis darbas — kultūra, iš viso nesvarstyti.
Į vadovų vietą susizgribta perkelti nepatekusius sąraše už borto paliktus meno kūrėjus.
„Kas nedraudžiama, tas leidžiama“
„Man visiškai nepriimtina tendencija apdovanoti biudžetinių kultūros įstaigų vadovus Kultūros ir meno premija. Buvau labai šokiruota, kai pamačiau kai kurias pavardes. Mano manymu, kandidatui reikia padaryti daug daugiau, nei tiesioginis darbas“, — dar iki Kultūros tarybos posėdžio sakė P. Poderytė.
Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, biudžetinių įstaigų vadovus imta siūlyti apdovanoti Kultūros ir meno premijomis po to, kai į nuostatus buvo įtrauktas punktas „už ilgametę veiklą“.
„Tačiau premijos skyrimo nuostatose niekur nėra įvardinta, kad negalima apdovanoti biudžetinių įstaigų vadovų. O kas nedraudžiama, tas leidžiama“, — sakė P. Poderytė.
2010 meno premija už geriausią Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos 49-osios metinės parodos meninį kūrinį „Ubagų madona“ kultūros ir meno premija apdovanotas Arūnas Uogintas, sužinojęs, kad apdovanojami biudžetinių įstaigų vadovai, sakė: “Premija skiriama už kūrybą, o ne už vadovavimą įstaigai. Administratoriai neturėtų gauti tokių premijų. Nematau logikos, kai ne kūrėjas, o direktorius gauna Kultūros ir meno premiją“.
2006 metų Kultūros ir meno premijos laureatas Petras Rakštikas, apdovanotas už sukurtą meniškai vertingą literatūros kūrinį, už žodžio meno puoselėjimą ir meninį universalumą, derinant dailę ir literatūrą, buvo tiesus: „Nesąmonė apdovanoti administratorius už meną. Reikia apdovanoti kūrėjus, o ne cirkais užsiiminėti. Taip ir diskredituojamos premijos“.
PREMIJA: Šiaulių Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė prisipažįsta, kad ją šokiravo kai kurių kandidatų — biudžetinių įstaigų vadovų pavardės, pasiūlytos Kultūros ir meno premijai gauti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
