Laida „Stop juosta“ Šiauliuose ieško modernizmo

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kūrybinė grupė ruošiasi filmavimui – Jolitai Kančienei (kairėje) sega mikrofoną operatorius Rytis Titas, šalia jo – žurnalistė Justina Burškaitytė.
Šiauliuose birželio 12–13 dienomis LRT PLIUS laida „Stop juosta“ filmavo naujo sezono laidą apie modernizmo architektūrą. Rudenį laidą išvys žiūrovai, o jos veiksmas prasidėjo renovuojamoje Aušros alėjoje. Čia daugiausia tarpukario modernizmo pastatų ir įdomios miesto istorijos.
Filmavimo grupę ir modernizmo maršrutą lydinti kaunietė architektė Jolita KANČIENĖ, architektūros istorikė, sako, jog Šiauliai yra antri po Kauno pagal modernizmo paveldą. Pokalbiui ji skyrė filmavimo pertraukėlę.

Ką turi Šiauliai?

„Stop juosta“ – architektūrinis-istorinis TV projektas, ne vienerius metus pasakojantis apie tarpukario progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną visoje Lietuvoje. Laidos maršrutų herojai – kraštotyrininkai, architektūros istorikai, istorikai ir amžininkai.

Laidos kūrėjai Šiauliuose taip pat ieškojo modernizmo ženklų ir kūrė pasakojimą apie iškilias asmenybes ir šių dienų miesto žmones su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis.

„Mūsų tema yra pirmosios Lietuvos Respublikos laikai – modernizmo laikotarpis, įvairių siužetų jau buvo: ir apie pramonę, ir apie farmaciją, kavines, bet visi siužetai yra susiję su pastatais. Šiauliuose nuo Aušros alėjos pradedame, nes čia yra moderniosios architektūros koncentratas“, – pabrėžė J. Kančienė, „Šiaulių kraštui“ pristatydama laidos tikslus.

Laidos kūrėjų dėmesio centre – Aušros alėjoje tarpukariu statyti pastatai: Apygardos ligonių kasa (Aušros al. 15) ir Teismas (dabar policijos pastatas), architekto Vlado Bitės namas, Tautininkų sąjungos namas (dabar Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas), Pradžios mokykla („Aušros“ muziejaus skyriaus rūmai), Centrinis paštas.

Iš išorės, vidaus ir net iš paukščio skrydžio dronu filmuotus pastatus išvys žiūrovai. Kūrybinei grupei buvusiame Apygardos teismo pastate atverti ir skaudžią istoriją menantys KGB rūsiai.

„Šiauliuose Vilniaus gatvė per karą buvo daugiau apgriauta, o Aušros alėja beveik visa išlikusi, – pabrėžė J. Kančienė, prisimindama, jog pirmą kartą apie tarpukario architektūrą Šiauliuose rašė dar 1992 metais „Varpų“ žurnale. – Čia didžiulis architekto ir inžinieriaus Vlado Bitės pėdsakas. Tik Pašto rūmai ir Teismo rūmai kitų architektų projektuoti.“

Ji vardijo, jog anuomet Šiauliuose labiausiai reiškėsi miesto inžinieriai, projektuodami pastatus: trečiame dešimtmetyje – Karolis Reisonas, ketvirtame – Vladas Bitė, o paskutiniais tarpukario metais 1938–1940 metais – Steponas Stulginskis. Jų pėdsakų daugiausia ir galima rasti, o XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje tiesiog buvo statybų klestėjimas.

J. Kančienė tik stebėjosi, kad Šiauliuose labai mažai modernizmo objektų yra įtraukta į kultūros vertybių registrą.

„Nežinau priežasčių, kodėl taip yra, bet esu nustebusi, – sakė architektė. – Teigiama, jog Šiauliai po Kauno turi daugiausia tarpukario modernizmo architektūros objektų, ir man taip atrodo. Palyginti su Panevėžiu, pavyzdžiui, Šiaulių modernizmo architektūra, be abejonės, yra daug raiškesnė.“

Modernizmo stilius, jos žodžiais, išsiskiria apsivalymu nuo dekoratyvinių elementų, įvairių lipdybų, jam būdingas geometrijos, proporcijų, tūrio sąskambis.

Apie architektūros reikšmę

J. Kančienė pabrėžė, jog architektūros paveldas neatsiejamas nuo istorinės atminties išsaugojimo. O ar taps kultūros paveldu šių dienų architektūra?

„Be abejo, – įsitikinusi architektė. – Tik architektūrai įvertinti reikalingas 50 metų atstumas, kad būtų suvokta, kas yra vertinga, o kas nevertinga. Tos dienos vertinimas negali būti objektyvus, nes daug lemia vyraujantys skoniai, įprasta-neįprasta, patinka-nepatinka, gražu-negražu. Ir modernizmas, funkcionalus minimalizmas, apsivalymas nuo detalių, labai nepatiko tiems amžininkams, kurie buvo įpratę prie puošybos elementų. Sakė, taigi, čia dėžė, jeigu ji nepapuošta. Arba buvo sakoma, jog štai tas pastatas gražiausias Europoje. Ironiškai dabar skamba toks palyginimas.“

„Architektūros reikšmė mūsų gyvenime yra labai svarbi, – pabrėžė J. Kančienė. – Sakoma, jog architektūra yra menų motina. Architektūra formuoja patį žmogų, jo aplinką. Žmogus, kuris galbūt nė knygų neskaito, parodų nelanko, nori nenori eina pro pastatus ir patiria architektūros poveikį, formuojasi pojūčiai, estetinis požiūris. Be to, labai svarbu ne tik estetika, bet ir architektūros patogumas, funkcionalumas.“

„Šiauliečiams palinkėčiau vertinti tai, ką turi – ypač tarpukario laikotarpio architektūrą, saugoti autentiką, jos „netobulinti“, nes kai kam vis knieti prikišti savo nagus, – sakė architektė. – Tradicija yra labai svarbu, aš manau, kad reikia saugoti visas istorines žymes, sovietmečio – taip pat. Istorijos neištrinsi, turi išlikti ir materiali jos išraiška.“

Šiauliečiai kviečiami prisijungti

Į laidos maršrutą įtraukti dar Apskrities administracijos pastatas ( dabar Šiaulių rajono savivaldybės), Dramos teatras ir ką tik „Aušros“ muziejaus baigti atnaujinti Venclauskių namai, kuriuos tarpukariu šiauliečiai vadino Baltaisiais rūmais.

Laidoje muzikine emocija ant Fotografijos muziejaus stogo dalinsis mušamųjų instrumentų grupė „Ritmas kitaip“.

Po maršrutą laidoje lydi šiauliečiai istorikas Almantas Šlivinskas, buvęs teisėjas Alfredas Vilbikas, muziejininkė Jovita Vilimaitienė, menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus.

Laidos „Stop juosta“ komanda kviečia ir kitus šiauliečius prisijungti prie kuriamo pasakojimo apie savo miestą, siųsti savo asmenines-archyvines fotografijas iš tarpukario ir sovietmečio periodų, kuriomis pasidalinti galite laidos „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/stopjuosta/photos/a.1656187851358882/2498824523761873/?type=3&theater bei paštu: stopjuosta@gmail.com.

Laidos kūrėjai sako, jog įdomiausios nuotraukos ir pasakojimai atsidurs naujojo sezono laidoje bei LRT portale.

Komentarai

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.