Labdarys pataria nekartoti Vokietijos klaidos

Labdarys pataria nekartoti Vokietijos klaidos

Lab­da­rys pa­ta­ria ne­kar­to­ti Vo­kie­ti­jos klai­dos

Va­kar į Kur­šė­nų li­go­ni­nę at­vy­kęs sep­ty­nio­li­ka me­tų li­go­ni­nę re­mian­tis lab­da­rys iš Vo­kie­ti­jos Zygf­rid Lo­gall su žmo­na Ing­ri­da pa­ta­rė po­li­ti­kams ne­kar­to­ti Vo­kie­ti­jos klai­dos. Vie­na tur­tin­giau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių, už­da­riu­si ma­žas pro­vin­ci­jos mies­te­lių li­go­ni­nes, pa­ma­tė, kad ne­su­ge­ba lai­ku su­teik­ti žmo­nėms pa­gal­bos. Da­bar jas ati­da­ri­nė­ja iš nau­jo ir tai jau la­bai bran­giai kai­nuo­ja.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Po­nia Mer­kel to­kios klai­dos ne­be­da­ry­tų

Nors Zygf­rid ir Ing­ri­da Lo­gall Kur­šė­nų li­go­ni­nė­je su do­va­no­mis lan­kė­si bir­že­lį, praė­jus ke­liems mė­ne­siams jie vėl su­kau­pė rei­kia­mą su­mą pi­ni­gų ir at­skri­do į Lie­tu­vą po­rai die­nų.

Lab­da­riai ži­no, kad Kur­šė­nų li­go­ni­nė iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus, kad ky­la klau­si­mas dėl jos iš­li­ki­mo ar reor­ga­ni­za­ci­jos.

„Tu­riu vie­ną pra­šy­mą – ne­kar­to­ki­te Vo­kie­ti­jos klai­dos! Tai la­bai bran­giai kai­nuo­ja!“ – nu­ste­bi­no jis pa­dė­ko­ti už lab­da­rių do­va­ną su­si­rin­ku­sius me­di­kus, ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės, Kur­šė­nų se­niū­ni­jos va­do­vus.

Lab­da­rys pa­sa­ko­jo, kad prieš ku­rį lai­ką Vo­kie­ti­ja už­da­ri­nė­jo ma­žiau­sias li­go­ni­nes ne­di­de­liuo­se mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se, ban­dė kon­cent­ruo­tis į li­go­ni­nes di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.

„Da­bar atė­jo toks me­tas, kai su­nai­kin­tas ma­žą­sias li­go­ni­nes Vo­kie­ti­ja iš nau­jo tu­ri ati­da­ry­ti. Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai or­ga­ni­za­vo di­džiu­lius pro­tes­tus prieš už­da­ri­nė­ja­mas ma­žą­sias li­go­ni­nes! Žmo­nės su­pra­to, kad ma­žuo­se mies­tuo­se, kai ten ne­be­lie­ka li­go­ni­nės, sun­kiai ser­gan­tiems pa­cien­tams per to­li pa­siek­ti gy­dy­mo įstai­gas di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se“, – pa­sa­ko­jo po­nas Zygf­rid.

Jis ti­ki­no, kad gai­vin­ti tai, ką su­nai­ki­no, kai­nuo­ja žy­miai bran­giau, nei bū­tų bu­vę iš­lai­ky­ti ma­žą­sias li­go­ni­nes.

„Po­nia Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją iš­kė­lė tą pro­ble­mą ir pa­ža­dė­jo, kad dau­giau to­kios klai­dos Vo­kie­ti­ja ne­be­da­rys ir ma­žo­sios li­go­ni­nės, esan­čios ar­ti žmo­nių, tu­ri iš­lik­ti“, – emo­cin­gai kalbėjo Z. Lo­gall.

Jis pri­mi­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos žmo­nių tei­sę gau­ti pa­gal­bą ten, kur žmo­gus yra, o ne kaž­kur jos ieš­ko­ti.

„No­rė­čiau dėl to pa­ko­vo­ti už jus, kad vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se žmo­gaus tei­sų bū­tų lai­ko­ma­si“, – po­no Zygf­rid žo­džiai bu­vo pa­ly­dė­ti Kur­šė­nų li­go­ni­nės me­di­kų ap­lo­dis­men­tais.

„Kad jū­sų žo­džiai – tie­siai Die­vui ir mū­sų po­li­ti­kams į au­sį“, – sa­kė Kur­šė­nų se­niū­nas V. Ged­mon­tas.

„Aš su po­nu Die­vu tu­riu ne­blo­gus ry­šius – daug pa­dė­jo neį­ma­no­mų da­ly­kų pa­da­ry­ti“, – be­sda­mas pirš­tu į dan­gų šyp­so­jo­si po­nas Zygf­rid ir pri­mi­nė, kad pla­nuo­ja­mas Vo­kie­ti­jos va­do­vų vi­zi­tas į Lie­tu­vą.

Z. Lo­gall nuo­mo­ne, svar­bus yra ne po­li­ti­kų ple­pė­ji­mas, o tai, ką jie da­ro.

Eu­ro­pos dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai

Vo­kie­ti­jos mies­te De­mi­ne gy­ve­nan­tis lab­da­rys pa­sa­ko­jo, kad jo veik­lą pa­lai­ko ir šio Vo­kie­ti­jos mies­to me­ras, ži­nan­tis, jog lab­da­rys re­mia Kur­šė­nų li­go­ni­nę, Vo­kie­ti­jos vai­kų, ser­gan­čių vė­žiu li­go­ni­nes ir kli­ni­kas.

„Bend­ra­vi­mas ir pa­gal­ba mus stip­ri­na ir kaip žmo­nes, ir kaip Eu­ro­pos vals­ty­bių są­jun­gą, ku­rio­je mes esa­me“, – sa­kė vo­kie­tis.

Jis yra ir Vo­kie­ti­jos Jau­nų­jų eu­ro­pie­čių są­jun­gos pre­zi­den­tas, bū­da­mas Briu­se­ly­je, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je, jis ra­gi­na po­li­ti­kus do­mė­tis jau­ni­mo rei­ka­lais.

„Kaž­ko­dėl po­li­ti­kams dar rei­kia įro­di­nė­ti, kad atei­tis pri­klau­so jau­ni­mui ir jie atei­ty­je dirbs, gy­vens, kurs. Vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės tu­ri bū­ti ly­gia­ver­tės vi­sais klau­si­mais ir vi­sais at­žvil­giais, to­dėl ma­no tiks­las suar­tin­ti ša­lis, žmo­nes, ku­rie gy­ve­na bend­ra­me Eu­ro­pos na­me, dau­gia­bu­ty­je – taip aš su­pran­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos eg­zis­ta­vi­mą“, – sa­kė vo­kie­tis.

Kur­šė­nų li­go­ni­nė yra tik vie­nas iš Z. Lo­gall lab­da­rin­gos veik­los prio­ri­te­tų, jis vis pla­čiau įsi­jun­gia į pro­jek­tą, vyk­do­mą Vo­kie­ti­jo­je, Po­me­ra­ni­jos že­mė­je, – re­mia vė­žiu ser­gan­čių vai­kų gy­dy­mą.

„No­riu, kad mir­čių bū­tų ma­žiau. La­bai bai­sus da­ly­kas – vai­kų mir­tys“, – aiš­ki­no sa­vo veik­los pra­smę Z. Lo­gall.

Neį­kai­no­ja­mi 5 600 eu­rų

Nuo­la­ti­nė lab­da­rių pa­ly­do­vė, ver­tė­ja, Kur­šė­nų Sta­sio Ang­lic­kio mo­kyk­los mo­ky­to­ja Ra­mu­tė Zo­rie­nė pa­sa­ko­jo, kad po­nas Zygf­rid jai vi­sa­da pa­skam­bi­na po­rą kar­tų per sa­vai­tę.

Šį kar­tą lab­da­riai Kur­šė­nų li­go­ni­nei do­va­no­jo 5 600 eu­rų, už ku­riuos pa­ti li­go­ni­nė iš­si­rin­ko ir nu­si­pir­ko tai, ko jai la­biau­siai rei­kia.

Li­go­ni­nės di­rek­to­rė Re­na­ta No­rei­kai­tė var­di­ja, kad už tuos pi­ni­gus išė­jo nu­pirk­ti 50 spin­te­lių li­go­niams – nau­jos spin­te­lės pa­sta­ty­tos prie kiek­vie­nos te­ra­pi­jos li­go­nio lo­vos.

„Tie­siog neį­kai­no­ja­ma apa­ra­tū­ra!“ – ne­daug­žo­džia­vo li­go­ni­nės Te­ra­pi­jos-priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­jas gy­dy­to­jas Leo­ni­das Kriu­čen­ko­vas.

Iš po­nų Lo­gall su­rink­tų pi­ni­gų nu­pirk­ti du mo­der­nūs mo­bi­lūs de­guo­nies apa­ra­tai. Iki šiol li­go­ni­nė tu­rė­jo tik de­guo­nies ba­lio­nus, iš ku­rių li­go­niams bū­da­vo tie­kia­mas de­guo­nis vamz­džiais ir žar­ne­lė­mis. Nau­jie­ji apa­ra­tai daug sau­ges­ni, pa­to­ges­ni ir pa­cien­tams, ir me­di­kams.

Įsi­gy­tas ir mo­der­nus, kom­pak­tiš­kas, pa­to­gus kar­diog­ra­fas bei mo­der­ni li­go­nių per­ve­ži­mo lo­va.

Z. Lo­gall pa­gi­ria di­rek­to­rę, kad ji la­bai tau­piai ir su­ma­niai iš­lei­do pi­ni­gus – ieš­ko­jo nuo­lai­dų.

„Nau­jo­ji di­rek­to­rė to­kia tau­pi ir iš­ma­ni, kad pa­ti­kė­čiau jai net sa­vo na­mus ir as­me­ni­nį biu­dže­tą“, – sa­kė lab­da­rys.

Sve­čiai bu­vo pa­ly­dė­ti į tre­čią­jį aukš­tą, ku­rį li­go­ni­nė sa­vo jė­go­mis bai­gia re­mon­tuo­ti – pa­tys pir­ko po ke­lias dė­žu­tes da­žų per ak­ci­jas, ieš­ko­jo pi­ges­nių kriauk­lių, dir­bo li­go­ni­nės dar­bi­nin­kai.

Z. Lo­gall pa­sa­ko­jo, kad pir­mą kar­tą at­va­žia­vęs į Kur­šė­nų li­go­ni­nę prieš maž­daug še­šio­li­ka me­tų, jis pa­ma­tė, kad da­lis lo­vų sto­vė­jo pa­rem­tos ant ply­tų. Vien lo­vų li­go­ni­nei per il­gus bend­ra­vi­mo me­tus lab­da­riai do­va­no­jo apie pu­sant­ro šim­to. Per­duo­ta ir ne­ma­žai apa­ra­tū­ros.

„Bu­vo il­ga ko­va. Ji ne­baig­ta“, – ap­žiū­rė­da­mas li­go­ni­nės pa­tal­pas už­si­mi­nė vo­kie­tis.

Gy­dy­to­jas L. Kriu­čen­ko­vas pa­siū­lė jam tap­ti li­go­ni­nės pa­cien­tu. Po­nia Ing­ri­da juo­kė­si – dau­ge­lis li­go­ni­nių, ku­riems jų šei­ma pa­de­da, tai siū­lo. „Ne, ne, ne! – kry­žiuo­da­ma ran­kas virš gal­vos juo­kė­si po­nia Ing­ri­da. – Gy­dy­tis ge­riau Vo­kie­ti­jo­je“.

Au­to­rės nuo­tr.

Zygf­rid ir Ing­ri­da Lo­gall ir ver­tė­ja pe­da­go­gė Ra­mu­tė Zo­rie­nė (cent­re) bend­rau­ja po ke­lis kar­tus per sa­vai­tę te­le­fo­nu. Šie­met lab­da­riai iš Vo­kie­ti­jos Kur­šė­nų li­go­ni­nė­je lan­ko­si jau ant­rą kar­tą.

Zygf­rid Lo­gall sa­ko, jog rei­kia žiū­rė­ti ne po­li­ti­kų ple­pa­lų, o jų dar­bų. Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kai pri­pa­ži­no kly­dę, kad už­da­ri­nė­jo ma­žas li­go­ni­nes ir nu­to­li­no nuo žmo­nių pa­gal­bą.