„L. A. B. A. S“ iš Ai­ri­jos

„L. A. B. A. S“ iš Ai­ri­jos

Jau aš­tuo­ne­ri me­tai Ai­ri­jo­je gy­ve­nan­ti kel­miš­kė Eri­ka Aks­ti­nai­tė sa­vo bu­vi­mą to­li nuo Tė­vy­nės įpras­mi­na Lie­tu­vos gar­si­ni­mu už­sie­ny­je. Drau­ge su ki­tais lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­riais jau­na mo­te­ris su­bū­rė Tarp­tau­ti­nį lie­tu­vių he­ral­di­kos fon­dą, lie­tu­vių as­me­nų ir bend­ruo­me­nių są­jun­gą L.A.B.A.S., ren­gia lie­tu­vių šven­tes, glo­bo­ja į Ai­ri­ją at­vy­ku­sius me­no ko­lek­ty­vus. O prieš praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus su­ren­gė de­ba­tus.

Vyk­dy­da­ma pro­jek­tą „Aš di­džiuo­juo­si“ lie­tu­vių bend­ruo­me­nė iš­siun­tė į ke­lio­nę po vi­sas pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nes is­to­ri­nę Lie­tu­vos vė­lia­vą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Dub­li­no prie­mies­ty­je

Su vy­ru And­riu­mi kel­miš­kė gy­ve­na Dub­li­no prie­mies­ty­je, Naas mies­te­ly­je, apie 20 ki­lo­met­rų nuo sos­ti­nės.

Nors mies­te­lis ne­di­de­lis, bet sa­vo pra­gy­ve­ni­mo ly­giu, ypač būs­to nuo­mos kai­no­mis, neat­si­lie­ka nuo Dub­li­no.

„Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad gy­ve­na­me tur­tin­gai, – at­vi­rau­ja Eri­ka. – Bet grįž­ti ke­le­tą kar­tų per me­tus į Lie­tu­vą ir po­rą kar­tų paa­tos­to­gau­ti ki­to­se ša­ly­se ga­lim sau leis­ti. Nuo­sa­vo būs­to dar ne­tu­ri­me, nes pa­sko­los ėmi­mo sis­te­ma – ga­na griež­ta. Ta­čiau ne­pra­ran­da­me vil­ties vie­ną die­ną įsi­kur­ti sa­vo na­muo­se.“

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, jog di­džio­ji dau­gu­ma Ai­ri­jo­je gy­ve­nan­čių ir dir­ban­čių žmo­nių gau­na sa­vai­ti­nę al­gą, ku­ri pa­leng­vi­na pra­gy­ve­ni­mą ir pa­de­da tin­ka­mai pla­nuo­ti sa­vo iš­lai­das.

Mi­ni­ma­lus sa­vai­tės at­ly­gi­ni­mas 390 eu­rų. Mi­ni­ma­lus dar­bo va­lan­dos įkai­nis 9,25 eu­ro.

Mais­to kai­nos – leng­vai priei­na­mos net ir už mi­ni­ma­lią al­gą dir­ban­tiems žmo­nėms.

Naas mies­te­ly­je yra ne­ma­žai lie­tu­vių. Di­džio­ji dau­gu­ma bend­rau­ja sa­vuo­se bū­re­liuo­se. Emig­ra­ci­jos prie­žas­tys vi­sų la­bai pa­na­šios: iš­va­žia­vo vy­ras, po ku­rio lai­ko – žmo­na, vai­kai. Vi­si ieš­ko­jo ar te­beieš­ko so­tes­nio duo­nos kąs­nio.

Kas­dien su Lie­tu­va

Nors fi­ziš­kai Eri­ka gy­ve­na to­li nuo Lie­tu­vos, šian­die­ni­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nės lei­džia jaus­tis taip, tar­si gy­ven­tum Lie­tu­vo­je. Ma­žą Lie­tu­vą jau­na mo­te­ris ban­do su­si­kur­ti ir čia, Ai­ri­jo­je.

Pra­dė­ju­si dirb­ti „Tes­co“ įmo­nė­je su­si­pa­ži­no su ten dir­ban­čiais lie­tu­viais. Tarp jų bu­vo ir lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Dai­nius Če­pai­tis. Kel­miš­kė vi­so­mis jė­go­mis ir vi­su nuo dar­bo at­lie­kan­čiu sa­vo lai­ku pa­si­nė­rė į lie­tu­vių bend­ruo­me­nės veik­lą, ta­po dau­gy­bės pro­jek­tų koor­di­na­to­re.

2013 me­tais lie­tu­viai įkū­rė Tarp­tau­ti­nį lie­tu­vių he­ral­di­kos fon­dą (LTHF), ku­rio tiks­las po­pu­lia­rin­ti Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių he­ral­di­ką bei is­to­ri­ją. Jau po me­tų fon­do lė­šo­mis bu­vo su­kur­tas O'Brien šei­mos her­bo ba­rel­je­fas Klon­tar­fo mū­šio 1000 me­tų mi­nė­ji­mui ir įteik­tas tuo­me­čiam Dub­li­no me­rui Chris­ty Bur­ke.

2015 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį lie­tu­vių bend­ruo­me­nė pa­mi­nė­jo Fe­lik­so Vait­kaus Li­tua­ni­ca II skry­džio per At­lan­tą 80-ąsias me­ti­nes. Ta pro­ga Bal­lin­ro­be mies­te­liui pa­do­va­no­jo su­ma­žin­to lėk­tu­vo ko­pi­jos pa­mink­lą.

2015-ųjų gruo­dį su­bur­ta bend­ruo­me­nė L.A.B.A.S (lie­tu­vių as­me­nų ir bend­ruo­me­nių Ai­ri­jo­je są­jun­ga), ku­rios tiks­las ap­jung­ti vi­sas bend­ruo­me­nes į vie­ną vi­su­mą, reng­ti bend­ras šven­tes, iš­lai­ky­ti ir skleis­ti pa­trio­tiš­ku­mą, rep­re­zen­tuo­ti sa­vo ša­lį. Są­jun­gos na­rės pra­dė­jo reng­ti pa­va­sa­rio šven­tes.

Per­nai, prieš spa­lio mė­ne­sį vy­ku­sius Lie­tu­vos Sei­mo rin­ki­mus, L.A.B.A.S su­ren­gė pir­muo­sius kan­di­da­tų de­ba­tus Ai­ri­jo­je. Su­lauk­ta ne vie­no ži­no­mo lie­tu­vio.

Kar­tu su tri­jų Bal­ti­jos ša­lių am­ba­sa­do­mis lie­tu­vių bend­ruo­me­nių na­riai or­ga­ni­za­vo Bal­ti­jos ša­lių die­ną. Šven­tė vy­ko di­džiau­sia­me Eu­ro­pos mies­to par­ke Pheo­nix ir su­lau­kė di­de­lio žmo­nių ant­plū­džio. Ren­gi­niu džiau­gė­si net tik Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai, bet ir ai­riai bei Dub­li­no sve­čiai.

2016 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va su­reng­ta ber­niu­kų ir jau­nių cho­ro „Da­gi­lė­lis“ tur­nė po Ai­ri­ją. Cho­ro dai­nų klau­sė­si Dub­li­no, Port­laoi­se, Gal­way, Bal­lin­ro­be mies­tų gy­ven­to­jai.

Lie­tu­vos vė­lia­va ke­liau­ja per pa­sau­lį

Eri­ka Aks­ti­nai­tė koor­di­nuo­ja is­to­ri­nės Lie­tu­vos vė­lia­vos (Vy­čio) ke­lio­nę ap­link pa­sau­lį. Ai­ri­jos lie­tu­viai šį pro­jek­tą pa­va­di­no pra­smin­gai „Aš di­džiuo­juo­si“.

Pir­miau­sia vė­lia­va bu­vo iš­siųs­ta į ar­ti­miau­sią sa­lą – Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Ap­ke­lia­vu­si ke­le­tą mies­tų (Man­ches­ter, Lon­don, Aber­deen) iš­ke­lia­vo į že­my­ni­nę Eu­ro­pos da­lį – Ispaniją, Pran­cū­zi­ją, Vo­kie­ti­ją ir ki­tas ša­lis. Vė­liau ap­lan­kė Ka­na­dą, JAV, Pie­tų Ame­ri­ką.

Šiuo me­tu vė­lia­va ke­liau­ja į Aust­ra­li­ją ir grįš per Azi­ją.

„Ori­gi­na­li vė­lia­va pa­ten­ka tik į la­bai ma­žą da­lį bend­ruo­me­nių, to­dėl ra­gi­na­me žmo­nes im­tis ini­cia­ty­vos ir tie­siog pri­si­dė­ti prie šio pro­jek­to. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad su­lau­kė­me Kel­mės „Kra­žan­tės“ pro­gim­na­zi­jos vi­deo. Mū­sų ar­ti­mie­ji taip pat pri­si­dė­jo prie šios ak­ci­jos“, – pa­sa­ko­ja Eri­ka.

Bend­ruo­me­nes ki­to­se ša­ly­se Ai­ri­jos lie­tu­viai daž­niau­siai su­si­ran­da per „Fa­ce­book“ pa­sky­rą, per sa­vo pa­žįs­ta­mus, Lie­tu­vos am­ba­sa­dos pa­de­da­mi.

Bū­tų sve­ti­ma tarp sa­vų

Veik­la lie­tu­vių bend­ruo­me­nė­je, kas­die­nis pri­mi­ni­mas, jog jie yra lie­tu­viai, pa­de­da Eri­kai jaus­tis taip, tar­si bū­tų tė­vy­nė­je.

„Me­luo­čiau, jei sa­ky­čiau, kad vi­siš­kai adap­ta­vau­si sve­ti­mo­je ša­ly­je, – gy­ve­ni­mo Ai­ri­jo­je eu­fo­ri­ja nea­pi­pi­na Eri­ka. – Nors mo­ku kal­bą ir te­ko su­si­dur­ti su įvai­rio­mis gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­mis, bet vi­sa­da at­si­ran­da nau­jų niuan­sų, ku­rie lei­džia su­pras­ti, jog esi emig­ran­tas.“

Šiuo­lai­ki­nė emig­ra­ci­ja, pa­sak kel­miš­kės, nė­ra to­kia bai­si kaip, pa­vyz­džiui, prieš 50 me­tų. Į Lie­tu­vą jie­du su vy­ru grįž­ta po po­rą kar­tų per me­tus. Ant jų sta­lo kas­dien ne­trūks­ta lie­tu­viš­ko mais­to. Šei­ma žiū­ri lie­tu­viš­ką te­le­vi­zi­ją, in­ter­ne­te skai­to lie­tu­viš­kus laik­raš­čius ir in­ter­ne­to po­rta­lus. Kas­dien bend­rau­ja su sa­vo ar­ti­mai­siais. Guo­džia ir tai, jog po ke­le­to va­lan­dų skry­džio ga­lė­tų bū­ti na­muo­se.

Vie­nin­te­lis skau­di­nan­tis da­ly­kas – tai ar­ti­mų­jų il­ge­sys. No­rė­tų­si juos daž­niau ma­ty­ti ir ap­ka­bin­ti.

Išei­tis grįž­ti į Lie­tu­vą? Šios ga­li­my­bės Eri­ka sa­ko nie­kuo­met ne­svars­tan­ti. Bi­jo, jog Lie­tu­vo­je pa­si­jus­tų sve­ti­ma: „Rei­kė­tų iš nau­jo mo­ky­tis gy­ven­ti ki­to­je so­cia­li­nė­je erd­vė­je. Tap­čiau bal­ta var­na.“

Ir pri­de­da kont­rar­gu­men­tą: „Pa­to­gus gy­ve­ni­mo rit­mas dar lei­džia ne­gal­vo­ti apie grį­ži­mą. Ir bū­da­ma čia ga­liu bū­ti nau­din­ga Lie­tu­vai, gar­sin­ti jos var­dą, pri­si­dė­ti prie įdo­mių pro­jek­tų, pa­dė­ti jung­tis lie­tu­viams į vie­ną gra­žią bend­ruo­me­nę.“

As­me­ni­nės nuo­tr.

Eri­ka Aks­ti­nai­tė pa­mi­lo Ai­ri­jos gam­tą.

L.A.B.A.S pa­va­sa­rio šven­tė.

Lie­tu­vių bend­ruo­me­nė pa­do­va­no­jo Li­tua­ni­ca II pa­mink­lą Bal­lin­ro­be mies­te­liui.

Eri­ka Aks­ti­nai­tė sa­ko, jog kur be­bū­tum, vis ­tiek sun­ku iš­lip­ti iš lie­tu­viš­kų klum­pių.

Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis ta­po Lie­tu­vos he­ral­di­kos fon­do gar­bės na­riu.

Prieš Sei­mo rin­ki­mus į de­ba­tus Ai­ri­jo­je su­va­žia­vo daug žy­mių Lie­tu­vos po­li­ti­kų.

Ai­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nė su­ren­gė „Da­gi­lė­lio“ cho­ro tur­nė po Ai­ri­jos mies­tus.

Eri­ka Aks­ti­nai­tė aš­tuo­ne­rius me­tus gy­ve­na Ai­ri­jo­je ir rū­pi­na­si lie­tu­vių bend­ruo­me­nės veik­la.