Kužių miestelį papuošė Laimės pasaga

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Skulptūrinį akcentą Kužių miestelio laimės pasaga gyvenvietei padovanojo Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas. Nuotraukoje (iš kairės): Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino Šiaulių krašto vadas Jonas Montvilas, Kužių seniūnė Jolanda Rudavičienė ir skulptūros kūrėjas, dizaineris Vilius Puronas.
Penktadienį prie įvažiavimo į Šiaulių rajono Kužių miestelį atidengtas šio miestelio meninis riboženklis „Kužiai“. Riboženklį puošia šiauliečio dizainerio Viliaus Purono suprojektuota ir Šiaulių gamykloje „Elga“ pagaminta Laimės pasaga – turto, laisvės ir santarvės simbolis. Renginio metu daugiau nei dviejų metrų aukščio pasagą, kaip išskirtinį Šiaulių rajono pasiekimą, užregistravo į Kužius atvykęs Lietuvos išskirtinių pasiekimų registruotojas Vytautas Navaitis.

Tikslus Kužių pasagos su užrašu „Laimės pasaga“ aukštis – 2,25 metro, plotis – 2,12 metro. Tai, pasak Lietuvos išskirtinių pasiekimų registruotojo V. Navaičio, kol kas didžiausia pasaga Lietuvoje. Ji yra pagrindinė puošybinė 3,4 metro aukščio erdvinio riboženklio „Kužiai“ dalis.

„Noriu pasidžiaugti, kad Kužiuose atsirado būtent tokio pavidalo pasaga, o ne kur nors pakabinta. Be to, į taip pritaisytą subyrės visa gerovė, laimė ir turtai“, – sakė Lietuvos išskirtinių pasiekimų, dar neseniai vadintų rekordais, registruotojas.

Simbolinė pasaga – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino dovana Kužiams.

„Laimės pasagos“ kūrėjas, Jotvingių kryžiaus ordino riteris, profesionalus industrinis dizaineris ir V. Puronas renginyje neslėpė džiaugsmo, kad šis kūrinys papuoš miestelį.

„Dabar kiekvienas, kas įvažiuos į Kužius, įvažiuos į laimės miestelį“, – žodžių neieškojo menininkas.

Atsakymą, kodėl Kužiuose pastatyta būtent pasaga, renginio dalyviams pateikė vietos mokyklos istorijos mokytoja ekspertė Violeta Laurutienė. Priminė, kad Kužių miestelio herbe yra net trijų žirgų galvos. O kokie žirgai be pasagų – juk kanopos privalo būti sveikos. Pasagos naudotos jau XIII-XIV amžiuje, kai geležis būdavo labai brangi. Užtat pakaustytam žirgui pametus pasagą, jį radusysis patirdavo didžiulę laimę – tokia tokio simbolio legenda.

Renginyje kalbėjo Šiaulių rajono vadovai, Kužių mokyklos moksleiviai, seniūnijos darbuotojai.

Pasak seniūnės Jolandos Rudavičienės, pažintis su V. Puronu, peraugusi į Laimės pasagos projektą, įvyko prieš pusantrų metų viename iš vietos bibliotekos renginių, į kurį V. Puronas buvo pakviestas. Susėdus arbatos, žodis po žodžio gimė vėliau daug diskusijų, pasitarimų, derinimų pareikalavusi idėja.

„Tiek dirbom ir ne sykį nepasibučiavom!“, – šmaikščiu žodžiu renginyje kalbančiai seniūnei replikavo Laimės pasagos kūrėjas V. Puronas, tuo pačiu pakštelėdamas vadovei į skruostą.

Naująjį skulptūrinį riboženklį vakar pašventino Kužių Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas kunigas Tomas Reinys. Prie riboženklio Kužių seniūnijos bei Šiaulių rajono savivaldybės vadovai pasodino dvi šermukšnėles.