Kur ve­da pen­si­jų reforma?

Kur ve­da pen­si­jų reforma?

Kur ve­da pen­si­jų reforma?

Vy­riau­sy­bės pa­teik­ta pen­si­jų re­for­ma sie­ja­ma ir su mo­kes­čių re­for­ma, ir su ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­mos per­tvar­ka. Kur ves bū­si­mi po­ky­čiai: į ores­nę pen­si­ją, į pri­va­čius fon­dus ar į ne­vil­tį? So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ža­da pa­ge­rin­ti ir da­bar­ti­nių, ir bū­si­mų pen­si­nin­kų gy­ve­ni­mą, bet eko­no­mis­tai ma­to ne­ma­žai grės­mių.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Stop – „Sod­ros“ per­ve­di­mams

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos tink­la­py­je pen­si­jų re­for­mos gai­res ko­men­tuo­ja mi­nist­ras Li­nas Ku­ku­rai­tis.

Es­mi­nis da­ly­kas – no­ri­ma stab­dy­ti „Sod­ros“ per­ve­di­mus į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus. Ta­čiau dvi­gu­bai dau­giau nei da­bar, tu­rė­tų at­sei­kė­ti pa­tys kau­pian­tie­ji.

„Pert­var­ky­da­mi ant­ro­sios pen­si­jų pa­ko­pos sis­te­mą sie­kia­me ke­le­to pa­grin­di­nių tiks­lų. Vie­nas svar­biau­sių – ne­bep­rie­šin­ti da­bar­ti­nių ir atei­ties pen­si­nin­kų, bet pa­ge­rin­ti tiek vie­nų, tiek ki­tų pa­dė­tį, – tei­gia L. Ku­ku­rai­tis. – To­dėl, vie­na ver­tus, bus už­tik­ri­na­mas se­nat­vės pen­si­jų di­dė­ji­mas, ypač ma­žiau­sių, o ant­ra ver­tus, per­tvar­ky­si­me ant­ro­sios pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­mą, kad gy­ven­to­jai pa­jus­tų di­des­nes pa­ska­tas kaup­ti atei­čiai ir gau­tų dvi pen­si­jas – iš „Sod­ros“ bei as­me­ni­nę.“

Mi­nist­ras pa­brė­žia, jog sis­te­ma kri­ti­kos ir da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų pro­tes­to su­lauk­da­vo dėl to, kad iš „Sod­ros“ kas­met į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus ke­liau­da­vo 189 mi­li­jo­nai eu­rų ar­ba pa­na­ši su­ma.

Da­bar­ti­niams se­nat­vės pen­si­nin­kams iš­mo­kos mo­ka­mos iš da­bar­ti­nių dir­ban­čių­ įmo­kų.

Nau­ja for­mu­lė ir „au­to­ma­ti­nis“ įtrau­ki­mas

Mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu apie 615 tūks­tan­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ant­ro­je pen­si­jų pa­ko­po­je kau­pia pa­gal for­mu­lę 2+2+2, ku­ri reiš­kia, kad 2 pro­cen­tus nuo al­gos su­mo­ka pa­ts žmo­gus, 2 pro­cen­tus nuo jo su­mo­ka­mų įmo­kų per­ve­da „Sod­ra“ ir dar 2 pro­cen­tus nuo vi­du­ti­nio už­mo­kes­čio ski­ria vals­ty­bės biu­dže­tas.

Dar 679 tūks­tan­čiai žmo­nių yra pa­si­klio­vę tik per­ve­di­mais iš „Sod­rai“ su­mo­ka­mų įmo­kų ir kau­pia pa­gal for­mu­lę 2+0+0. Tai reiš­kia, kad šie gy­ven­to­jai pa­tys vi­siš­kai ne­pri­si­de­da prie kau­pi­mo ir iš es­mės sa­vo atei­čiai kau­pė la­bai mi­ni­ma­liai.

„Be­je, aš ir pa­ts pa­ten­ku į šią gru­pę“, – pri­si­pa­žįs­ta mi­nist­ras. Jis ak­cen­tuo­ja, jog pa­gal šian­die­ni­nę sis­te­mą abi gru­pės ri­zi­kuo­ja gau­ti ma­žes­nę „Sod­ros“ pen­si­ją.

Da­bar siū­lo­ma nau­ja ir vie­nin­te­lė kau­pi­mo for­mu­lė: 4+2, kai 4 pro­cen­tus nuo pa­ja­mų mo­ka darbuotojas ir 2 pro­cen­tus nuo vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo pri­si­de­da vals­ty­bės biu­dže­tas.

„Ne­be­lik­tų to­kių žmo­nių, ku­rie be­veik nie­ko ne­su­kau­pia, be to, atei­ty­je ne­ma­žė­tų kau­pian­čių­jų sod­ri­nė pen­si­ja“, – ti­ki­na L. Ku­ku­rai­tis.

Prie pen­si­jos kau­pi­mo bū­tų iš ko pri­si­dė­ti, nes siū­lo­ma su­jun­gus darb­da­vio ir dar­buo­to­jo mo­ka­mus mo­kes­čius 2 pro­cen­tais ma­žin­ti įmo­ką „Sod­rai“.

Pen­si­jų fon­dų įkai­nius siū­lo­ma su­ma­žin­ti per­pus iki 0,5 pro­cen­to vi­du­ti­nės me­ti­nės lė­šų ver­tės.

Dau­giau už­dir­ban­tys ga­lė­tų pri­si­dė­ti dau­giau nei 4 pro­cen­tus – jei­gu dau­giau mo­kė­tų pa­ts žmo­gus, jam bū­tų tai­ko­ma gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­ta, jei darb­da­vys už dar­buo­to­ją – pel­no mo­kes­čio leng­va­ta.

Nu­ma­to­mas „au­to­ma­ti­nis įtrau­ki­mas": kiek­vie­nas ne­kau­pian­tis žmo­gus iki 40 me­tų ir vi­si kau­pian­tys as­me­nys, ne­pai­sant am­žiaus, au­to­ma­tiš­kai bū­tų įtrau­kia­mi į pen­si­jų kau­pi­mą su tei­se pa­sa­ky­ti „ne“. Net ir ap­si­spren­dęs da­ly­vau­ti pen­si­jų kau­pi­me darbuotojas ga­lė­tų vie­ną kar­tą 12-ai mė­ne­sių su­stab­dy­ti kau­pi­mą.

Nu­ma­to­ma, kad šiuo me­tu kau­pian­tys ant­ro­je pen­si­jų pa­ko­po­je per per­tvar­ką tu­rės vie­ną ga­li­my­bę grįž­ti į „Sod­rą“ ar­ba stab­dy­ti kau­pi­mą pri­va­čia­me fon­de.

„Tiems žmo­nėms, ku­rie iki šiol kau­pė pa­gal for­mu­lę 2+2+2 si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia, nes pa­di­dė­ju­sį as­me­ni­nį in­dė­lį kom­pen­suos su­ma­žė­ju­si įmo­ka „Sod­rai“, – aiš­ki­na L.Ku­ku­rai­tis. – Šiek tiek kau­pi­mo sis­te­mos po­ky­tį pa­jus kau­pian­tie­ji pa­gal for­mu­lę 2+0+0, nes „Sod­ra“ ne­be­per­ves­tų 2 pro­c. nuo as­mens su­mo­ka­mų įmo­kų. Jei­gu ap­si­spręs­tų kaup­ti, šie žmo­nės tu­rė­tų skir­ti 2 pro­c. nuo dar­bo už­mo­kes­čio, o ki­tus 2 pro­c. kom­pen­suo­tų su­ma­žė­ju­si įmo­ka „Sod­rai“.

„Ap­sisp­ren­du­sie­ji kaup­ti ant­ro­je pen­si­jų pa­ko­po­je ne­be­tu­rės skai­čiuo­ti, kiek su­ma­žės jų „Sod­ros“ pen­si­ja, nes ji ne­ma­žės, – ti­ki­na mi­nist­ras. – Mū­sų skai­čia­vi­mais, toks kau­pi­mas leis­tų pa­siek­ti, kad se­nat­vės pen­si­ja ga­ran­tuo­tų ma­žiau­siai 50 pro­cen­tų bu­vu­sio dar­bo už­mo­kes­čio.“

Pa­tei­kia ir pa­vyz­dį: da­rant prie­lai­dą, kad 20 me­tų gy­ven­to­jas pra­de­da kaup­ti 2019 me­tais ir vi­są lai­ką gau­na vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (šiuo me­tu tai 690 į ran­kas), skai­čiuo­ja­ma, jog „Sod­ros“ pen­si­jos pa­kei­ti­mo nor­ma siek­tų 37 pro­cen­tus, o as­me­ni­nės – 13 pro­cen­tų.

„To­kie pro­cen­tai bus, jei­gu iš­si­pil­dy­tų niū­riau­si de­mog­ra­fi­niai sce­na­ri­jai. Jei­gu de­mog­ra­fi­niai po­ky­čiai bus po­zi­ty­vūs, pen­si­jos bus kur kas di­des­nės“, – ne­sto­ko­ja op­ti­miz­mo mi­nist­ras.

Įve­da­mi taš­kai

Nuo 2018 me­tų sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­jo nau­ja So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo re­dak­ci­ja, kei­čia­si pen­si­jų skai­čia­vi­mo tvar­ka.

Se­nat­vės pen­si­ją da­bar su­da­ro bend­ro­ji da­lis ir in­di­vi­dua­lio­ji. Bend­ro­ji ap­skai­čiuo­ja­ma at­si­žvel­gus į ba­zi­nės pen­si­jos ro­dik­lį ir įgy­to bei bū­ti­no­jo sta­žo san­ty­kį. In­di­vi­dua­lio­ji da­lis ap­skai­čiuo­ja­ma pa­gal su­kaup­tų ap­skai­tos vie­ne­tų (taš­kų) su­mą. Nus­ta­to­ma ap­skai­tos vie­ne­to ver­tė.

Taš­kai yra su­sie­ti su ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ver­te. Pa­vyz­džiui, už­dir­bus dvy­li­ka vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių per me­tus, bus įgy­tas vie­nas taš­kas. Už­dir­bus ma­žiau, bus įgy­ta pro­por­cin­gai ma­žes­nė taš­ko da­lis. Nus­ta­ty­ta di­džiau­sia ri­ba – 5 taš­kai per me­tus.

Į pen­si­jų skai­čia­vi­mą ne­beįt­rau­kia­mos pa­ja­mos, tu­rė­tos iki 1994 me­tų, o tik įgy­tas sta­žas.

Nuo 2018 me­tų il­gi­na­mas ir bū­ti­na­sis sta­žas se­nat­vės pen­si­jai. Jis di­dės po pu­sę me­tų kas­met, kol 2027 me­tais pa­sieks 35 me­tus. Mi­ni­ma­lus sta­žas pen­si­jai li­ko 15 me­tų.

Mi­nis­te­ri­ja gar­si­na, jog pa­pil­do­mą sta­žą se­nat­vės pen­si­jai įgy­ti ir kar­tu pa­si­di­din­ti pen­si­ją leng­viau ga­lės dir­ban­tys sen­jo­rai. Jiems ne­be­rei­kės kreip­tis į „Sod­rą“, o sta­žas bus at­nau­ji­na­mas bei di­des­nė pen­si­ja pra­de­da­ma mo­kė­ti au­to­ma­tiš­kai.

Dar vie­na nau­jo­vė – nuo 2018-ųjų vi­sos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos bus in­dek­suo­ja­mos kiek­vie­nų me­tų pra­džio­je ir augs tiek, kiek vi­du­ti­niš­kai ša­ly­je di­dės at­ly­gi­ni­mų fon­das.

Pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo koe­fi­cien­tą lems sep­ty­ne­rių me­tų dar­bo už­mo­kes­čio fon­do, t. y. vi­sų dir­ban­čių­ už­dirb­tos dar­bo už­mo­kes­čio ver­tės po­ky­čio arit­me­ti­nis vi­dur­kis. Pa­vyz­džiui, in­dek­suo­jant pen­si­jas 2018 me­tų pra­džio­je, vi­dur­kiui ap­skai­čiuo­ti bu­vo nau­do­ja­mi 2014–2020 me­tų ro­dik­liai ar­ba jų pro­gno­zės.

2018 me­tų dy­džiai

Ba­zi­nės pen­si­jos dy­dis – 152,92 eu­ro.

Naš­lių pen­si­jos ba­zi­nį dy­dis – 22,46 eu­ro.

Mak­si­ma­lios ne­pers­kai­čiuo­tos pen­si­jos dy­dis – 304,78 eu­ro.

2018 me­tų in­dek­sa­vi­mo koe­fi­cien­tas 1,0694.

Aps­kai­tos vie­ne­to ver­tė – 3,27 eu­ro.

Šal­ti­nis: „Sod­ra“

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­reng­ta­me Lie­tu­vos sta­bi­lu­mo 2018 me­tų pro­gra­mo­je skai­čiuo­ja­ma, kad pra­de­da aug­ti vy­res­nių nei 65 me­tų gy­ven­to­jų skai­čius, kar­tu ma­žė­ja dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų.


EKO­NO­MIS­TŲ KO­MEN­TA­RAI

„Rei­kia kaup­ti eu­rus, o ne taš­kus“

Eko­no­mis­tas Rai­mon­das Kuo­dis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog dar 2016 me­tais pa­siū­lė vi­soms par­ti­joms, kaip „rim­tai, o ne kos­me­tiš­kai re­for­muo­ti „Sod­rą“.

Dar ta­da pa­gar­si­nęs sa­vo te­zes per­spė­jo, jog for­mu­lių kei­ti­mas pa­pil­do­mai pen­si­jai skai­čiuo­ti – tai jo­kia re­for­ma.

R. Kuo­dis įsi­ti­ki­nęs, jog „Sod­ro­je“ tu­ri bū­ti su­ku­ria­mos as­me­ni­nės są­skai­tos gy­ven­to­jams pa­pil­do­mai pen­si­jai kaup­ti.

„As­me­ni­nė­se są­skai­to­se „Sod­ro­je“ rei­kia kaup­ti eu­rus, kaip ban­ke, o ne mis­ti­nius taš­kus, „sau­lu­tes“ ar „žvaigž­du­tes“, – pa­brė­žia R. Kuo­dis. – Eu­rų bu­vi­mas są­skai­to­je įga­lin­tų su­kur­ti so­cia­li­nio kre­di­to sis­te­mą.“

Ba­zi­nę pen­si­ją jis jau prieš dve­jus me­tus siū­lė mo­kė­ti iš cent­ri­nio biu­dže­to, iš bend­rų­jų mo­kes­čių. O pa­pil­do­mą pen­si­jos da­lį, mo­ka­mą „Sod­ros“, – pa­gal prin­ci­pą „kiek per vi­są gy­ve­ni­mą įne­šei – tiek pa­siim­si“.

„Tuo­met at­kris­tų pro­ble­mos su sta­žo skai­čia­vi­mais, ir su tais, ku­rie emig­ra­vo, grį­žo, vėl emig­ra­vo, – tei­gė R. Kuo­dis. – Apib­rėž­to pen­si­nio am­žiaus iš es­mės ne­lie­ka: dir­bi kiek no­ri ir ga­li, ga­li išeit į pen­si­ją, jei si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je pa­blo­gė­jo, ga­li grįžt, jei­gu pa­ge­rė­jo. Kuo il­giau dir­bi, tuo di­des­nė pen­si­ja: dau­giau su­kau­pei, trum­piau nau­do­si su­kaup­tą fon­dą, „Sod­ra“ mo­kės pa­lū­ka­nas už su­kaup­tą fon­dą, pri­klau­san­čias nuo dar­bo na­šu­mo au­gi­mo ir dirbančiųjų/pensininkų san­ty­kio po­ky­čio.“

To­kią re­for­mą įgy­ven­di­nus, ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dai, ku­rie pa­sak R. Kuo­džio, „iš es­mės spren­džia fi­nan­si­nin­kų ge­ro­vės“ pro­ble­mas, tap­tų ne­rei­ka­lin­gi.

Jis sa­vo te­zė­se įvar­di­ja, jog taip „Lie­tu­va nu­sto­tų siųs­ti už­sie­nin reikš­min­gas su­mas, taip kenk­da­ma sa­vo eko­no­mi­kai“ ir bū­tų „iš­nau­do­ja­mi vie­ni pa­grin­di­nių „Sod­ros“ pra­na­šu­mų: san­tau­pos (įmo­kos „Sod­ro­je") iš es­mės tuoj pat grą­ži­na­mos į eko­no­mi­ką (pen­si­jų mo­kė­ji­mu esa­miems pen­si­nin­kams), o ad­mi­nist­ra­vi­mo kaš­tai bū­tų ne­di­de­li dėl „in­ves­ta­vi­mo“ bū­ti­ny­bės ne­rei­ka­lin­gu­mo“.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas eko­no­mis­tas Rai­mon­das Kuo­dis įsi­ti­ki­nęs, jog „Sod­ro­je“ tu­ri bū­ti su­ku­ria­mos as­me­ni­nės są­skai­tos gy­ven­to­jams pa­pil­do­mai pen­si­jai kaup­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos (EL­TA) nuo­tr.


„Ne­ti­kiu, kad Sei­mas tą re­for­mą pa­tvir­tin­tų“

Eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka, „Šiau­lių kraš­tui“ ko­men­tuo­da­mas pen­si­jų re­for­mą, ją va­di­na „pa­gud­ra­vi­mu“ ir tei­gia, jog la­bai no­ri­ma įtik­ti pen­si­jų fon­dams.

– Ką įžvel­gia­te siū­lo­mo­je pen­si­jų re­for­mo­je?

– Čia pa­na­šiai, kaip su vai­ko pi­ni­gais: vie­na ran­ka juos iš žmo­nių su­rin­ko, o ki­ta – ati­da­vė ir tei­gia, jog įve­dė vai­ko pi­ni­gus.

Es­mė ta, kad iš­lie­ka vi­siš­kai ta pa­ti arit­me­ti­ka. Žmo­nės ti­ki­na­mi, jog iš „Sod­ros“ ne­bus per­ve­da­mi pi­ni­gai į pen­si­jų fon­dus, bet pa­čiai „Sod­rai“ įmo­kų bus per­ve­da­ma ma­žiau 2 pro­cen­tais – tiek, kiek žmo­gus pa­ts tu­rės per­ves­ti į fon­dus.

Dar­buo­to­jas da­bar per­ve­da 2 pro­cen­tus, o tu­rės per­ves­ti 4 pro­cen­tus, iš jų 2 pro­cen­tus, ku­rie liks prie al­gos dėl ma­žes­nių įmo­kų „Sod­rai“.

Net tech­niš­kai per­ve­di­mai bus to­kie pat, kaip da­bar. Tie 4 pro­cen­tai nuo dar­buo­to­jo al­gos bus su­ren­ka­mi „Sod­ros“ ir „Sod­ra“ bus įpa­rei­go­ta per­ves­ti juos į pri­va­čius fon­dus.

Ne­gi kiek­vie­nas at­ski­rai per­ve­di­nės – bū­tų di­de­lis ne­pa­to­gu­mas: pa­pil­do­mas krū­vis, vė­la­vi­mai.

– Mi­nist­ras ti­ki­na, jog „Sod­ros“ pen­si­jos ne­ma­žės?

– Kaip ne­ma­žės, jei „Sod­ra“ tu­rės ma­žiau pi­ni­gų? Da­bar kar­tu su darb­da­viu su­mo­ka­me iš vi­so 40 pro­cen­tų už­dir­ba­mų pa­ja­mų, bet iš jų tik 31 pro­cen­tas ei­na „Sod­rai“, o iš jų se­nat­vės pen­si­joms – 19 pro­cen­tų. Li­kę pro­cen­tai ei­na neį­ga­lu­mo pen­si­joms, mo­ti­nys­tei, ne­dar­bo pa­šal­poms, li­gos pa­šal­poms – ir jų fi­nan­sa­vi­mo nei­šei­na ma­žin­ti. Apie tai ma­žai kal­ba­ma ir ži­no­ma.

Tad jei­gu pen­si­joms bus ski­ria­ma tik 17 pro­cen­tų, tai kaip jos ne­ma­žės?

„Sod­ra“ ne­teks ne­tgi di­des­nės su­mos, nei da­bar per­ve­di­nė­ja pen­si­jų fon­dams už ant­ro­sios pa­ko­pos da­ly­vius, nes įmo­kos ma­ži­na­mos vi­siems dir­ban­tie­ms.

Ne­ti­kiu, kad Sei­mas tą re­for­mą pa­tvir­tin­tų – tai bū­tų akib­rokš­tas. Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nė sens­ta, pen­si­jos ma­žos, skurs­ta 31 pro­cen­tas pen­si­nin­kų, o siū­lo­ma ma­žin­ti „Sod­ros“ įmo­kas.

Dir­ban­čių žmo­nių skurs­ta tik 9 pro­cen­tai. Bet ne­drįs­ta­ma dau­giau už­dir­ban­tiems at­vi­rai pa­sa­ky­ti: kaup­ki­te pa­pil­do­mai tik pa­tys. Pa­vyz­džiui, kas at­ly­gi­ni­mo gau­na po 1 000 eu­rų, ga­lė­tų ati­dė­ti pa­pil­do­mai pen­si­jai po 4–5 pro­cen­tus (40–50 eu­rų).

Są­ži­nin­gai rei­kia at­vers­ti kor­tas. Vi­si pi­ni­gai yra kaž­kie­no už­dirb­ti ir kaž­kam skir­ti. Tai ku­riuos pi­ni­gus da­bar im­si­me ir kaup­si­me?

– Kaip ma­no­te, ko­dėl da­bar re­for­ma siū­lo­ma?

– „Sod­ra“ da­bar jo­kių sko­lų ne­tu­ri, jos pa­ja­mos vir­ši­ja me­ti­nes iš­lai­das, su­si­da­rė re­zer­vas. Rei­kia tuo džiaug­tis ir tą re­zer­vą to­liau kaup­ti. Al­gos tik­rai vi­są lai­ką neaugs po 7 pro­cen­tus, o tai reiš­kia, kad, kai pra­dės aug­ti tik po po­rą pro­cen­tų, tai „Sod­rai“ ne­beuž­teks lė­šų di­din­ti pen­si­jas.

– Kaip su­pras­ti nuo šių me­tų „Sod­ros“ pen­si­jos in­di­vi­dua­liai da­liai įve­da­mus taš­kus?

– Jei­gu per me­tus už­dir­bo­te vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, tai už tuos dar­bo me­tus gau­si­te vie­ną taš­ką, o jei­gu tik pu­sę vi­du­ti­nio tai – 0,5 taš­ko. O jei­gu 1,5 vi­du­ti­nės al­gos – tai gau­si­te 1,5 taš­ko. Ta­da dar tuos taš­kus žmo­gus tu­ri pa­si­dau­gin­ti iš ap­skai­tos taš­ko ver­tės, o ji kin­ta kiek­vie­nais me­tais ir tu­ri kis­ti, nes ki­taip pen­si­jos ne­ga­lė­tų kil­ti.

R. Kuo­dis tei­sus, kad psi­cho­lo­giš­kai žmo­nėms svar­bu ma­ty­ti rea­lius su­kaup­tus pi­ni­gus, o ne taš­kus.

Bet Eu­ro­po­je tik ke­tu­rios ša­lys ro­do su­kaup­tus pen­si­jai pi­ni­gus, ki­tos skai­čiuo­ja taš­kus, ba­lus. Vo­kie­ti­jo­je ana­lo­giš­ka sis­te­ma.

– Ko­kia tu­rė­tų bū­ti ant­ro­ji pen­si­jų pa­ko­pa?

– Ji rei­ka­lin­ga, bet tu­ri bū­ti va­ka­rie­tiš­ka: nei vals­ty­bės pi­ni­gų, nei „Sod­ros“ pi­ni­gų ten ne­tu­ri bū­ti – mo­ka pa­ts žmo­gus ir darb­da­viai ga­li pri­si­dė­ti.

Darb­da­vys, kai di­di­na al­gą, ga­li pa­sa­ky­ti: pri­de­du tau 30 eu­rų, bet iš jų de­šimt ati­de­du į ta­vo pen­si­jos są­skai­tą.

Ki­to­se ša­ly­se dar­bo ko­lek­ty­vuo­se yra iš­ma­nan­tys įga­lio­ti­niai, pa­ti­kė­ti­niai, ku­rie pri­žiū­ri, ar tin­ka­mai pen­si­jų fon­dai ad­mi­nist­ruo­ja lė­šas, kaip in­ves­tuo­ja. Ats­to­vui al­gą mo­ka dar­buo­to­jai, bet jie ži­no, kad gau­na pa­ta­ri­mus iš sa­vo, o ne iš ban­ko at­sto­vo, ku­ris tik įti­ki­nė­ja, jog vis­kas ge­rai. Tai tas pa­ts, kaip klaus­ti deš­rų ga­min­to­jo ar mė­są val­gy­ti ge­rai.

– Kaip ver­ti­na­te siū­ly­mą au­to­ma­tiš­kai žmo­nes pri­skir­ti ku­riam nors pri­va­čiam pen­si­jų fon­dui?

– Abe­jo­ju, ar taip bus. Nu­ma­ty­ta, kad Lie­tu­vos ban­kas pa­skirs­tys į pri­va­čius fon­dus žmo­nes, ku­rie pa­tys pen­si­jų fon­do ne­pa­si­rinks. Bet po Vy­riau­sy­bės siū­ly­mų pri­sta­ty­mo Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas V. Va­si­liaus­kas žur­na­lis­tams nie­ko ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti.

Vy­riau­sy­bė nu­ma­to, o pa­ts ban­ko pre­zi­den­tas nie­ko nė ne­ži­no. To­kie pa­siū­ly­mai yra abst­rak­tūs ir neap­gal­vo­ti. Abe­jo­ju, ar bus pa­tvir­tin­ti įsta­ty­mu.

Ki­ta ver­tus, su ta re­for­ma la­bai no­ri­ma įtik­ti pen­si­jų fon­dams. Gud­rau­ja­ma ir su jų ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čių ma­ži­ni­mu nuo 1 pro­cen­to iki pu­sės pro­cen­to. Esą fon­dai ma­žiau už­dirbs. Bet jei­gu bus pri­va­lo­ma kaup­ti, tai daug dau­giau žmo­nių mo­kės tą mo­kes­tį ir fon­dai gaus pa­ja­mų dau­giau, nei da­bar gau­na su 1 pro­cen­tu ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čiu.

Pen­si­jų fon­dų kont­ro­lės iki šiol yra ma­žai. Ma­žai vie­ši­na­ma, kas to­liau fon­duo­se vyks­ta, kai ir „Sod­ra“, ir žmo­gus, ir vals­ty­bė per­ve­da po 2 pro­cen­tus. Kaip jie tvar­ko­si, kaip per­ka ak­ci­jas, į ką lė­šas in­ves­tuo­ja, ko­kias pa­slau­gas pa­tys per­ka?

Pen­kias­de­šimt­me­čiai, pra­dė­ję da­ly­vau­ti pen­si­jų fon­duo­se, da­bar jau išei­na į pen­si­ją. Nei Sod­rai, nei vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ne­rū­pi, kiek jie da­bar iš tų fon­dų gau­na.

Ma­no ži­nio­mis, la­bai ma­žai yra su­kau­pę. Kad nu­si­pirk­tų anui­te­tą ir gau­tų pen­si­ją iki gy­vos gal­vos rei­kia ma­žiau­siai su­kaup­ti 13 tūks­tan­čių eu­rų, o išei­na su­kau­pę po 2–4 tūks­tan­čius.

Ki­ti nė ne­pa­sii­ma jų, kai gau­na pen­si­ją iš „Sod­ros“. Dau­gu­ma pri­kal­bi­na­mi pa­lik­ti pi­ni­gus fon­de, nes jie dar ga­lin­tys „priaug­ti“. O jei­gu mirš­ta, tai vai­kai pa­sii­ma.

Pen­si­jų re­for­ma da­bar pri­sta­to­ma lyg tos ant­ro­sios – pen­si­jų fon­dų – pu­sės nė ne­bū­tų. Vi­siš­kai ne­si­rū­pi­na­ma kau­pi­mo išei­ga. Skai­čiuo­ja­me tik kiek pro­cen­tų rei­kia fon­dams mo­kė­ti, o kas po to – kiek žmo­nės su­kau­pia ir ką gaus išė­ję į pen­si­ją, ne­be­rū­pi.

Tai var­dan ko re­for­ma da­ro­ma? Ar pri­trauk­ti kuo dau­giau klien­tų ir iš jų pa­siim­ti ko­mi­si­nius, ar už­tik­rin­ti žmo­nėms tin­ka­mą pa­pil­do­mą pen­si­ją?

Eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka ste­bi­si: Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nė sens­ta, pen­si­jos ma­žos, skurs­ta 31 pro­cen­tas pen­si­nin­kų, o siū­lo­ma ma­žin­ti „Sod­ros“ įmo­kas.

Dai­niaus LA­BU­ČIO (EL­TA) nuo­tr.

Kal­bi­no Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ