Naujausios
Kur statybos, ten miškų „nėra“
Šiauliuose, šalia Pramonės gatvės, žaliuojantis beržynas greitai bus iškapotas juostomis. Pradžia padaryta — viename beržyno pakraštyje jau iškirsta didžiulė laukymė. Šiauliečiai mynė Savivaldybės slenksčius, šaukėsi aplinkosaugininkų pagalbos — veltui. Valdininkų popieriai rodo — miško čia nėra.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Klausimai be atsakymų
Beržyno kirtimui neabejingi gyventojai Savivaldybės politikų ir valdininkų per viešą sklypų detaliųjų planų svarstymą klausė: ar kas matė tą vietą? Ten miškas, subrendęs beržynas, tai paskutinė žalia zona šioje miesto vietoje. Ar negalima statyboms kitoje vietoje suformuoti sklypų?
Klausimai atsimušė kaip į sieną. Verslininkė Sniegina Neimanienė, beržyne planuojanti statyti beveik 50 gyvenamųjų namų kvartalą, vienintelė bandė aiškinti situaciją. Ne ji medžius kertanti, jos sklypo adresas — Pramonės g. 97, o kertamas — Pramonės g. 79.
Pasak verslininkės, jos kelių hektarų sklype medžiai auga tik viename pakraštyje, juos išsaugos, o kitur — krūmynai.
Kerta ir kirs
„Šiaulių krašto“ žurnalistams šiaulietis Gediminas Vyšniauskas rodė iškirstą platų beržyno pakraštį nuo Etteno-Lero gatvės pusės. Dabar tai — plynas laukas, rengiamas statyboms.
„Čia tas Pramonės gatvės 79 sklypas“, — tvirtino vyras.
Kad jame augo medžių, galima suprasti iš pakraščiuose suverstų šakų. Pasak šiauliečio, nukirsti medžiai čia pat buvo užversti statybiniu laužu, žemės išstumdytos.
„Čia buvo toks pat beržynas, kaip ten, — teigė G. Vyšniauskas, rodydamas į dar stovintį mišką. — Bet jį laiko menkaverčiu krūmynu. Medžių buvo ir salelėmis, ir pavienių — viską kirto. Aplinkosaugininkams skambinau, sakiau atvažiuokite, kerta medžius, tai pirmiausia pasipiktino, iš kur gavau telefono numerį. Esą nieko negali padaryti, aukštesnė valdžia viską nusprendusi. Tai įdomu, kieno čia darbas, kas parašus dėjo? Įtariu, kad pagal planą ir toliau kirs.“
Pagal planą, kuris, anot vyro, kone slaptas, beržyno gilumoje, už 79 sklypo, suplanuotas dar vienas sklypas — Pramonės g. 81.
G. Vyšniauskas turįs viltį įsteigti Pabalių bendruomenę, gal tada pavyks viešą interesą apginti: „Juk mieste parkų beveik nebėra. Gal pavyktų su visuomenės pagalba, talkomis sutvarkyti tą beržyną. Ginant visuomeninį interesą gal pavyks prokuratūros atstovus įjungti — kaip tokioje vietoje, miške galėjo sugrąžinti žemę statyboms? Su tokiu darbu, kaip dabar aplinkosaugininkai dirba, ryt poryt to miško neliks. Tik rankomis skėsčios: kas čia kur čia, kai nieko nebebus likę.“
„Senais gerais laikais“ padaryta
Egidė Butkė, Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog “viskas buvo padaryta senais gerais laikais“, ir protestuoti tada reikėjo.
„Aišku, ten miško parkas, — sakė E. Butkė, — ir niekada ten negalėjo atsirasti nė vieno sklypo. Pagal galiojantį 1988 metų miesto Bendrąjį planą tai yra miško parko teritorija. Bet nuosavybės teisės buvo atkuriamos natūra pagal turėtų sklypų ribas. Nors reikėjo siūlyti žmonėms žemės sklypus kitoje vietoje“.
Kodėl taip atsitiko? E. Butkė nežino, nes tuo metu nedirbo Savivaldybėje.
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta dirbo, tačiau „Šiaulių kraštui“ galėjo tik tiek paaiškinti: “Jeigu ten yra miškas, tai yra miškas ir niekas kitaip neleidžia samprotauti. O jeigu kas kur grąžina, mes žemės grąžinimo reikaluose nedalyvaujame.“
Pagal naują miškotvarkos projektą, kurį Šiaulių savivaldybės užsakymu rengė Lietuvos miškotvarkos institutas, beržyno teritorijoje grąžintuose savininkams sklypuose jokio miško nėra. Išskyrus S. Neimanienės sklypą, kurio pakraštyje žymimas miškas ir savininkė privalės jį išsaugoti. Projektas Vyriausybės dar nėra patvirtintas, bet Registrų centre jau įregistruotas.
Savivaldybės duomenų bazėje iš beržyno likusios tik žalių juostų iškarpos — kur ne kur medžių salos rodomos. Pagal parengtą naująjį miesto Bendrąjį planą — miško parkas yra tik grąžintų sklypų gretimybėse. Sklypai gali būti panaudoti ir gyvenamajai, ir visuomeninei, ir komercinei statybai, tik užstatymo intensyvumas numatomas mažas.
Pasak Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo Vlado Kibildžio, ar šioje vietoje grąžinti žemę natūra primiausia sprendė Savivaldybė, ji rengė ir tvirtino sklypų planus. Tik po to sprendimą atkurti nuosavybes teises priėmė Šiaulių apskrities viršininkas. Savivaldybės ir apskrities valdžios rėmėsi 2002 metais priimta įstatymo pataisa, pagal kurią ir miestuose žemė natūra turi būti grąžinta visa, jeigu yra laisva neužstatyta.
Taip šioje vietoje 2004— 2006 metais savininkams nuosavybės teisės atkurtos į penkis sklypus: į vieno hektaro ploto, pusės hektaro, 5,7 hektaro, dar du mažesni sklypai grąžinti arčiau geležinkelio — 17 arų ir 7 arų.
Citata
Aišku, ten miško parkas, ir niekada ten negalėjo atsirasti nė vieno sklypo.
PILIETIS: Gediminas Vyšniauskas negali abejingai žiūrėti, kaip naikinami žalieji plotai — prieš mėnesį čia dar žaliavo beržynas.
PARKAS: Toks yra beržynas šalia Pramonės gatvės, bet didžioji jo dalis laikoma nevertingu krūmynu, o krūmus savininkai teisėtai gali kirsti be jokių leidimų.
DUOMENYS: Savivaldybės duomenų bazė rodo, jog šiame sklype jokio miško nė nebuvo — tik gyventojai matė, kaip nukirsti medžiai buvo užversti statybiniu laužu ir palaidoti.
Jono TAMULIO nuotr.
