Naujausios
Kultūros sostine užsimojo tapti ir Šiauliai
Šiauliai 2011 metais pretenduotų tapti Lietuvos kultūros sostine. Vakar, minint Kultūros dieną, ši idėja paskelbta kultūros ir meno žmonių apskritojo stalo diskusijoje. Ar gali Šiauliai užimti vietą šalies kultūros sostinių parade? Patirtimi pasidalijo kelią į „sostinę“ jau praėję Zarasų, Plungės, Ramygalos miestų atstovai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ar yra idėjų?
Intriguojanti tema skambėjo pačiame diskusijos pavadinime: „Šiauliai — Lietuvos kultūros sostinė. Ar yra idėjų?“
Idėjas galima pasisavinti. Diskusiją inicijavęs Savivaldybės Kultūros skyrius pakvietė patirtimi pasidalyti tą kelią jau praėjusių Zarasų, Plungės, Ramygalos — miestų Lietuvos kultūros sostinių — atstovus.
Idėjas galima patiems generuoti. Šiauliai turi potencialio, tvirtino diskusijos dalyviai.
Į kultūros sostinių paradą galvota įsiveržti jau šiais metais. Anot Patricijos Bielskienės, Kultūros skyriaus vedėjos, sustota dėl to, kad neturėta „visaapimančios idėjos“ ir dėl pinigų stygiaus. Šiemet kultūros renginiai, anot vedėjos, vyksta praktiškai “be pinigų“.
Ramygalai, laimėjusiai 2010 metų Lietuvos kultūros sostinės vardą, Kultūros ministerija atrieks 100 tūkstančių litų. Tokios sumos paprastai užtenka vien Šiaulių dienoms surengti.
Zarasai, pirmoji 2008 metų Lietuvos kultūros sostinė, buvo laimėję 110 tūkstančių litų valstybės paramą, o su Savivaldybės ir rėmėjų lėšomis projektas iš viso kainavo 470 tūkstančių litų. Plungė, kuri pernai tapo Kultūros sostine, iš valstybės gavo 270 tūkstančių litų.
Pinigai ne vienintelis argumentas. 2011 metais Šiauliai norėtų tapti kultūros sostine, nes tais metais švęs 775--ąjį miesto gimtadienį.
Kokia patirtis
Ilona Vaitkevičienė, viena iš Zarasų projekto autorių, teigė, jog sėkmingai įgyvendintas kultūros sostinės projektas „Kūryba — kaip gyvas vanduo“ padėjo miestui atgauti istorinį kurorto statusą. Zarasų erdvės buvo atvertos kultūrai.
Vida Saukalienė, Plungės atstovė, teigė, jog plungiškiai nekėlė tikslo nustebinti. Jie akcentavo tris turistinius kultūros maršrutus. Per juos parodė, kas jau yra sukurta ir vyksta, kuo Plungė savita.
Remigijus Vilys, Ramygalos kultūros sostinės projekto vadovas, pasidžiaugė, kad tik vakar startavusi „sostinė“ pirmuosius vaisius duoda pačiai bendruomenei. Žmonės puolė gražinti sodybų, dažyti tvorų, keisti stogus. Aiškinama, kad net “varyti ant rajono mero nebegalima, nes mes — kultūros sostinė“.
Jis šmaikštavo, jei „šimtas tūkstančių litų būtų padalyta 1500 Ramygalos gyventojų, būtų geriausia kultūros sostinė“.
Diskusijoje apžvelgta ir Europos kultūros sostinių patirtis. Tarp jų — ir Vilniaus nesėkmė.
Europos Komisijos atlikto tyrimo, nagrinėjusio 29 Europos kultūros sostinių patirtį, autoriai, anot P. Bielskienės, pirmiausia siūlo išsikelti ambicingus tikslus, riboti projektų skaičių. Misiją patikėti profesionalams. „Bet misija nereikšminga, jeigu nėra ją įgyvendinančių žmonių“, — sakė P. Bielskienė.
Kodėl po Vilniaus patirties liko tiek nuosėdų? Kodėl ji įvertinta, kaip nesėkmė, o tais pačiais metais Europos kultūros sostine skelbtam Lincui (Austrija) projektas pavyko?
Anot menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, todėl, kad čia buvo „sujaukti politiniai, kultūros ir vadybiniai interesai“. Du kartus keitėsi merai ir kultūros ministrai, keista projekto įgyvendinimo vadovybė. Lince projektą pasiūlė ir įgyvendino užsienietis, kuris iškėlė sąlygą, jog politikai neturi kištis ir biudžetas neturi keistis.
Vilniui, jo nuomone, nepavyko ir dėl to, kad buvo orientuojamasi į didžiulius administracinius projektus, o bendruomeniniai projektai buvo atmesti.
„Ar kultūra turi būti elitinė, ar gali sukti į kiemus ir gatves?“ — kėlė klausimą V. Kinčinaitis.
Turi tapti procesu
Dailininko Arūno Uoginto nuomone, „kokia yra visuomenė — toks ir renginys“: “Jeigu žmogus kultūra nesidomi, tai jo požiūris vartotojiškas — seksas, maistas ir šou.“
Anot jo, reikia matyti ir neglaistyti žmonių kultūros problemos, nes dabar „jeigu nusiperki švarką, tai jau ir kultūringas — tuo švarku viskas ir matuojama“.
Jis idėjos iniciatoriams siūlė jungti žmones, net ir tuos, kurie socialiai yra atskirti. Anot jo, čia yra tokio projekto prasmė, o ne „atvežtiniuose koncertuose“.
Anot diskusijos dalyvio Svajūno Sabaliausko, būtina panaudoti netradicines erdves. Kaip Zarasai panaudojo savo ežerų erdves, taip Šiauliai gali panaudoti Talšos ežerą, Prūdelį. Kodėl negalėtų būti festivalio ant plaustų? Ar dailininkai negalėtų surengti plenero Kalniuko mikrorajone — išpaišyti namų langinių?
Aktoriaus Daliaus Jančiausko nuomone, vaikams reikia dėmesio. Galima būtų inicijuoti profesionalų teatro festivalį vaikams.
Skambėjo mintys, jog reikia įtraukti miesto mikrorajonų bendruomenes, kita vertus, — „Šiaulių saulutes“ išbarstyti po Lietuvą.
IDĖJOS: Šiaulių — kultūros sostinės — idėjos tik generuojamos, nėra dar ko atsijoti, išmesti į šiukšlių dėžes.
NORAI: Patricija Bielskienė, Kultūros skyriaus vedėja skelbia — 2011 metais Šiauliai norėtų laimėti Lietuvos kultūros sostinės vardą
DISKUSIJA: Dailininkai Arūnas Uogintas (kairėje) ir Bronius Rudys — aktyvūs kultūrinių diskusijų dalyviai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
