Kultūros ministrui pritrūko diskusijos dėl Lukiškių aikštės

Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
„Rengiant šią akciją man labiausiai pritrūko diskusijos“, – apie Lukiškių aikštėje įrengtą pliažą sako Mindaugas Kvietkauskas.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įsitikinęs, kad sostinės savivaldybei priimant kontraversiškai vertinamą sprendimą Lukiškių aikštėje įkurti dirbtinį pliažą pritrūko diskusijos su vilniečiais, išklausant skirtingas pozicijas. Kultūros ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad ir naujai Seimo priimtas įstatymas dėl Lukiškių aikštės nepanaikina tolesnės diskusijos ir nepaaiškina, kaip reikėtų suderinti aikštės rekreacinę bei istorinės atminties funkcijas

„Rengiant šią akciją man labiausiai pritrūko diskusijos. Man regis, kad Lukiškių aikštė yra tokia jautri ir svarbi vieta, kurioje ką nors darant, ką nors keičiant tikrai reikia labai išgirsti skirtingas nuomones. Vyksta ilgai ir debatai dėl paminklo, dėl įamžinimo, vyksta teismo procesas, todėl labiausiai pirmiausiai reikėjo diskusijos su miestiečiais, išgirsti skirtingas nuomones. Dabar, deja, tenka konstatuoti, kad daugybės žmonių jausmai, atmintis buvo pažeista“, – „Žinių radijui“ sakė M. Kvietkauskas.

Kultūros ministras atkreipia dėmesį, kad naujai priimtas Seimo įstatymas nustato Lukiškių aikštės tvarkymo principus, kurie apima ne tik istorinę atminties funkciją, bet ir rekreacinę funkciją. Visgi politikas akcentuoja, kad įstatymas nenumato, kaip šias dvi funkcijas suderinti.

„Seimo įstatymas, priimtas daugumos valia, jeigu jis bus pasirašytas prezidento, nustato tokius bendruosius aikštės tvarkymo principus: istorinę atminties funkciją, rekreacinę funkciją, atminimo ženklą, bet kaip tai realizuoti jis konkrečiai nepasako ir nepanaikina tolesnės diskusijos“, – atkreipė dėmesį M. Kvietkauskas.

„Tai yra tolesnio šios aikštės kūrimo procesas ir kartu tai yra mūsų visų derybos, diskusijos dėl lietuviškosios tapatybės, kaip mes ją suvokiame. Ir tos diskusijos gali būti labai įdomios ir produktyvios, jeigu žvelgsime į jas kūrybingai, klausydamiesi kitos pusės. Bet jeigu bandysime stiprinti antagonizmus, neklausyti priešingos nuomonės, tai gali jos įgyti ir nelabai gerą atspalvį“, – pridūrė jis.

Kultūros ministras pasisako esąs už tai, kad šalyje vyktų demokratinės diskusijos, atvirai klausantis kitų ir ieškant konsensuso. Nors, pasak M. Kvietkausko, dėl istorinės atminties gali būti nelengva konsensusą surasti, bet kultūros ministras įsitikinęs, kad tai yra vienintelis kelias.

ELTA primena, kad Seimas baigiantis sesijai skubos tvarka priėmė įstatymą, kad Valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti bus pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turės atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

Vilniaus Lukiškių aikštėje atidarius dirbtinį paplūdimį, toks sprendimas sulaukė gausybės komentarų viešojoje erdvėje. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Komentarai

Emilija    Ket, 2020-07-09 / 11:36
Labiausiai reprezentuoja Valstybę ne paminklai, o žmonių pagarba valstybinei politikai, pagarba valdžios elgesiui su visa, kas (ne)gyva. Ne žmonių reikia klausti, o žmonėms reikia pasakoti, kaip ir kas bus ir kodėl taip reikia. Jei klausiate kitų, vadinasi nežinote bei norite nusiimti atsakomybę nuo savęs, o tai yra blogai.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.