Naujausios
Kukurūzų labirintas – gimnazistų duona
Šeduvos gimnazijos (Radviliškio rajonas) gimnazistai Pijus Peleckis ir Jonas Čapaitis jau trečius metus savo reikmėms ir pomėgiams pinigų užsidirba iš neįprasto verslo – kurdami ir administruodami kukurūzų labirintą.
3,2 hektaro ploto labirintas yra didžiausias Lietuvoje. Jis vaikinams – ir darbas, ir atrakcija.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Tėvai pasiūlė verslą vaikams
Idėja Radviliškio rajone įkurti kukurūzų labirintą prieš trejus metus gimė rajono verslininko Remigijaus Peleckio galvoje.
Užsienyje jau anksčiau tokių atrakcijų matęs (vėliau ir Lietuvoje atsirado pora labirintų) R. Peleckis pasiūlė šeimos draugui ūkininkui Daliui Čapaičiui: „Tu turi žemės prie pat kelio, patogioje vietoje, aš turiu idėją, kuri, man rodos, „užkabins“ ir mūsų vaikus – kurkim kukurūzų labirintą“.
Penkis vaikus auginančio Remigijaus ir trijų atžalų susilaukusio Daliaus šeimose tėvų idėja labiausiai sudomino Pijų Peleckį ir Joną Čapaitį. Dabartiniams dvyliktokui ir dešimtokui prieš trejus metus pasiūlyta idėja buvo ir savotiškas iššūkis, ir nebloga atrakcija. Juolab, kad tėvai uždirbtą pelną leido leisti savo pomėgiams. Dažniausiai – kelionėms.
Anot D. Čapaičio, įgyvendinti idėją buvo nesunku ir dėl to, kad jis ūkyje augino kukurūzus, turėjo žemės tokiam verslui tinkamoje vietoje – Dambavos kaime, šalia kelio Šiauliai-Panevėžys, netoli Kleboniškių kaimo muziejaus ir Burbiškio dvaro. Be to, kad ir apmindžioti, labirinto kukurūzai rudenį vis tiek yra panaudojami pašarui.
„Kasmet sukame galvas, kokius piešinius teks iškirsti kukurūzų lauke, kad jie būtų susiję su kokiu nors svarbiu įvykiu, kad nebūtų nei primityvūs, nei per sunkūs“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ūkininkas.
Pirmaisiais metais kukurūzų lauko piešinys buvo skirtas krepšiniui, nes 2011 metais vyko Europos krepšinio čempionatas, pernai – Londone vykusioms olimpinėms žaidynėms, na o šiemet – Lietuvos pirmininkavimui Europos Taryboje. Pastaroji idėja – Jono.
Labirintą kirto mačetėmis
Pijus ir Jonas sako, kad sudėtingiausia matematiškai apskaičiuoti ir iš popieriaus į lauką perkelti patį labirinto piešinį. Tai irgi nemenka patirtis ir tam tikras iššūkis. Aišku, nuvargina ir fizinis darbas, nes moksleiviai dirba patys.
Dvyliktokas Pijus parodė, kokiomis mačetėmis jie kirto kukurūzus pagal sukurtą brėžinį. Iškirto kone per dieną, o paskui kelias dienas dar dailino iškirstas linijas, kol jos tapo dailios ir ypač gražiai atrodančios iš paukščio skrydžio.
Labirintas pradedamas kirsti, kai kukurūzai būna pakankamo aukščio – maždaug iki peties. Be to, jie yra sėjami tankiau nei įprastai. Anot D. Čapaičio, nuimti derlių sudėtingiau, bet įmanoma.
„Kukurūzai labai greit auga, per dieną – iki dešimties centimetrų. Pernai pradėjome kirsti reikiamo aukščio, o kitą dieną jau nebematėme vienas kito“, – sakė vaikinai.
Labirintas pradeda veikti liepos pabaigoje. Sunkiausia iš anksto pasakyti sezono pabaigos laiką.
„Pernai turėjau išankstinį užsakymą vienai grupei. Atvažiavome į lauką, o šis išgulęs po praūžusios audros“, – prisiminė Pijus.
Šiųmečiame labirinte yra įrengtos stotelės, kuriose yra po vieną lazeriu padarytą labirinto piešinio dalį. Tokių skirtingų dalių yra kelios. Tik tada, kai randi visas saleles ir pieštuku persikopijuoji visas dalis, gali laikyti, kad užduotį įvykdei.
Pernykštį labirintą lankytojai įveikdavo vidutiniškai per pusvalandį, šiemet – maždaug per 40 minučių.
Vaikinai sako, jog pasiklydusių lankytojų buvo nedaug. Viena mama su vaikais klaidžiojo 1,15 valandos ir galų gale pasikvietė Pijų į pagalbą. Kai dirbo Jonas, buvo pasiklydę pora vaikų, juos irgi teko gelbėti.
Pirmoji patirtis nenuvylė
Dvejų metų neįprasto verslo patirtis gimnazistus šio to išmokė. Vaikinai žino, kad pradėti verslą Lietuvoje nėra taip paprasta, kad dar nepradėjus veiklos, jau tenka pradėti mokėti mokesčius, kad visais įmanomais būdais reikia reklamuoti savo verslą, nes jei esi nežinomas, verslas ir bus tik tavo su visomis neigiamomis to pasekmėmis.
Pijus sako, kad pirmaisiais jų darbo metais labirinto lankytojai daugiausia buvo šeimos su vaikais, o kai jie pradėjo lankytis rajono, Šiaulių ir Panevėžio mokyklose, rudeniop iškart atsirado moksleivių grupių.
Vaikinai prasimanė net juokingų būdų, kaip privilioti klientų: pirmaisiais metais užsilipdavo ant šalia labirinto sustatytų šiaudų ritinių ir mojuodavo vėliavomis taip atkreipdami pravažiuojančiųjų dėmesį.
Pernai sumanė lankytojams pardavinėti ir virtų kukurūzų burbuolių. Ši idėja, pasirodo, pasiteisino. Tarp būsimųjų planų – ir tinklinio aikštelė, kokie nors žaidimai, kuriems būtų panaudojami šiaudų ritiniai, šaudymo iš lanko varžybos.
Labirinto žinomumą padidina ir jų įkurtas tinklalapis, socialiniai interneto tinklai. Vaikinai žino, kad sklaidą gerokai padidina ir žiniasklaida.
Kai atsirado daugiau reklamos, Dambavos kukurūzų labirinte pradėjo lankytis mergvakarių ir bernvakarių rengėjai, atsirado ir užsakomųjų naktinių žygių.
Tad koks gi yra jaunųjų verslininkų uždirbtas pirmasis pelnas? Ir Pijus, ir Jonas neslepia – pernai juodu uždirbo po 4 tūkstančius litų, pirmaisiais metais – kiek mažiau. Anot jų, jiems, moksleiviams, tai nemenki pinigai, kai darbo sezonas trunka apie pustrečio mėnesio, kiekvienam nuo pietų dirbant kas dvi dienas.
Vytauto LIAKO nuotr.
LABIRINTAS: Šiųmetis labirintas skirtas Lietuvos pirmininkavimui Europos parlamente.
Autorės nuotr.
REKORDININKAS: Radviliškio rajone, Dambavos kaime įkurtas kukurūzų labirintas – šiuo metu yra didžiausias šalyje, užimantis 3,2 hektaro.
AUKŠTIS: Kukurūzų labirinto klaidumui įtakos turi ir augalų aukštis.
VERSLAS: Gimnazistai (iš kairės) Pijus Peleckis ir Jonas Čapaitis: „Mums mūsų verslas visai prie širdies“.
DOVANA: Ūkininkas Dalius Čapaitis (viduryje) sūnaus Jono (dešinėje) ir draugo sūnaus Pijaus verslui nepagailėjo nei žemės, nei patrypiamų kukurūzų.
