Kryžių kambario idėją subrandino netvarka

Kryžių kambario idėją subrandino netvarka

Kry­žių kam­ba­rio idė­ją su­bran­di­no ne­tvar­ka

Šiau­lie­tis di­zai­ne­ris uni­ka­laus Cen­tų kam­ba­rio Šiau­liuo­se au­to­rius Vi­lius Pu­ro­nas bran­di­na idė­ją įreng­ti Kry­žių kam­ba­rį, ku­ria­me vie­tą ga­lė­tų ras­ti nyks­tan­tys ir nai­ki­na­mi įdo­mes­ni, uni­ka­les­ni Kry­žių kal­no kry­žiai ir kry­že­liai. Ant gar­siau­sio Lie­tu­vos kal­no au­ga trū­ni­jan­čių kry­žių kal­vos, trū­ni­jan­čiais kry­žiais kry­že­liais jau grin­džia­mi net ta­ke­liai.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Kry­žiais grįs­tas ta­kas

Su V. Pu­ro­nu nu­vy­ko­me į Kry­žių kal­ną. Di­zai­ne­ris čia – ne at­si­tik­ti­nis žmo­gus, ne­ma­žai įdo­mių is­to­ri­jų ir fak­tų su­ra­šy­ta jo kny­go­je „Kry­žių kal­no mįs­lės. Is­to­ri­ja, le­gen­dos, pa­slap­tys“, jis pa­žįs­ta vi­sus Kry­žių kal­no ta­ke­lius.

Kad įro­dy­tų, jog Kry­žių kal­ne ne­su­sit­var­ko­ma su to­kia gau­sy­be kry­žių, ve­da prie žo­lė­mis apau­gu­sių­jų. Ma­žes­niuo­sius žo­lė vi­sai pa­slė­pu­si, aukš­tes­ni – ky­šo tarp pikt­žo­lių. De­ši­niau už Ma­ri­jos skulp­tū­ros, ro­do, kad kry­žių kal­ne jau yra ir grįs­tų kry­že­liais ta­kų. Ne­jau­ku lip­ti ant žmo­nių go­do­mis Die­vui paau­ko­tų kry­že­lių, bet ki­to ke­lio nė­ra.

Vi­lius ve­da ir prie į aukš­to­ką krū­vą bet kaip su­mes­tų kry­žių – ja­po­nų tu­ris­tų bū­re­lis fo­tog­ra­fuo­ja į krū­vą su­mes­tus kry­žius. To­kie vaiz­dai sklin­da po pa­sau­lį.

Di­zai­ne­ris siū­lo kry­že­lius ne­de­gin­ti, ne­mė­ty­ti po pa­ša­lius ir jais ne­grįs­ti ta­kų, o įreng­ti Kry­že­lių kam­ba­rį, pa­na­šiai, kaip pa­vy­ko įreng­ti Cen­tų kam­ba­rį, ku­ris gar­si­na Šiau­lius ir pre­ten­duo­ja bū­ti įtrauk­tas į pa­sau­lio Gi­ne­so re­kor­dų kny­gą.

„Šiau­liuo­se tu­ri­me vie­nin­te­lį pa­sau­ly­je Cen­tų kam­ba­rį, ku­rį su­kū­rė mū­sų pa­trio­tiz­mas, kai li­tas bu­vo kei­čia­mas eu­ru, ir ga­li­me juo pa­si­gir­ti prieš ki­tas vals­ty­bes. Atė­jo ana­lo­giš­ka min­tis – jei­gu tu­ri­me me­to­di­ką, pa­trio­tiz­mą ir tu­ri­me Kry­žių kal­ną, ku­riuo di­džiuo­ja­mės vi­si, ga­li­me tu­rė­ti ir pui­kų Kry­žiu­kų kam­ba­rį“, – sa­kė V. Pu­ro­nas.

V. Pu­ro­nas tei­gė, kad vaikš­čio­da­mas po Kry­žių kal­ną jis at­pa­žįs­ta ir XIX am­žiaus Vil­niaus ama­ti­nin­kų at­lie­tų kry­že­lių, įdo­mes­nių tau­to­dai­lės kū­ri­nių.

„Man svar­bu, kad su­dū­lė­ji­mui skir­ti kry­žiu­kai to­liau at­li­ki­nė­tų sa­vo sak­ra­li­nę funk­ci­ją. Ne tu­ris­ti­nę, ne ar­chi­tek­tū­ri­nę, bet – sak­ra­li­nę! Jei­gu bus spren­di­nys – su ma­lo­nu­mu pa­dė­siu“, – sa­kė Kry­žių kam­ba­rio idė­jos au­to­rius.

Idė­ja – vys­ku­pu ir vie­nuo­liams

Di­zai­ne­riui skau­du žiū­rė­ti, kaip su­trū­ni­ju­sius kry­že­lius su­de­gi­na, kaip jie virs­ta są­var­ty­nu.

„Kry­že­liams ga­li­ma pra­tęs­ti gy­ve­ni­mą. Juk jie yra at­neš­ti žmo­nių ir kiek­vie­nas iš jų Die­vui šne­ka už jį pa­sta­čiu­sį žmo­gų. Tai žmo­gaus ir Die­vo po­kal­bio for­ma, į ku­rią ne­ga­li­ma žiū­rė­ti vien tik ūkiš­kai. Kry­žių kam­ba­rys tu­rė­tų bū­ti ka­ta­li­kų baž­ny­čios su­dė­tis“, – įsi­ti­ki­nęs idė­jos au­to­rius.

Gal Kry­žių kam­ba­rį bū­tų ga­li­ma įreng­ti vie­na­me iš pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no kam­ba­rių. Vie­nuo­ly­nas – ša­lia kal­no. Vi­lius sa­ko, kad kam­ba­rio sie­nos bū­tų nu­sags­ty­tos kry­že­liais.

Di­zai­ne­ris pa­sa­ko­jo, kad dar su ke­liais bend­ra­min­čiais jau bu­vo pas Šiau­lių vys­ku­pą Eu­ge­ni­jų Bar­tu­lį ir jam pri­sta­tė sa­vo Kry­žių kam­ba­rio idė­ją.

„Kry­žių kal­nas nuo 1993 me­tų, kai ja­me ap­si­lan­kė po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II, yra ofi­cia­lus ka­ta­li­kų baž­ny­čios ir mū­sų ti­kė­ji­mo da­ri­nys, nes iki to lai­ko Kry­žių kal­nas bu­vo re­li­gi­nės tau­to­dai­lės at­mai­na“, – tei­gė V. Pu­ro­nas. Vė­liau pri­dū­ręs, kad „vys­ku­pas da­bar gal­vo­ja, nes tai tik baž­ny­čios spren­di­mo ga­lio­je“.

Su V. Pu­ro­nu už­su­ko­me ir į vie­nuo­ly­ną. V. Pu­ro­ną pa­si­ti­kęs vie­nuo­lis iš­klau­sė di­zai­ne­rio min­tis ir pri­dū­rė, kad Kry­žių kal­ną tvar­ko ne vie­nuo­ly­nas, nes vie­nuo­ly­nas už­sii­ma tik sie­lo­va­di­ne veik­la, pi­lig­ri­mais. Tei­gė, kad kai ku­riuos ver­tin­ges­nius kry­žius nuo su­ny­ki­mo vie­nuo­liai pa­tys iš­gel­bė­jan­tys, bet ne ma­siš­kai.

Aki­vaiz­du, kad Kry­žių kabario idė­ja vie­nuo­ly­no pran­ciš­ko­nai dar ne­su­si­ža­vė­jo. Taip pat aikš­ku, kad toks kam­ba­rys ga­li at­si­ras­ti ir ki­tur.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vi­lius Pu­ro­nas da­li­ja­si idė­ja, kad da­lį kry­že­lių bū­tų ga­li­ma iš­gel­bė­ti ir pra­tęs­ti jų sak­ra­li­nę mi­si­ją, įren­giant Kry­žių kam­ba­rį.

Kry­žių kal­nas – lankomiausia Lietuvos vieta.