Naujausios
###Krymas: galima karinė Rusijos agresija? (papildyta 17:15)###
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį netikėtai nurodė patikrinti šalies Vakarų karinės apygardos dalinių kovinį pasirengimą, o laikinai Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ketvirtadienį įspėjo, kad bet kokie rusų karinių dalinių judėjimai Krymo pusiasalyje bus traktuojami kaip karinė agresija prieš Ukrainą.
Ukrainos Krymo regiono vyriausybės ir parlamento pastatus užėmę prorusiškai nusiteikę radikalai atsisakė derėtis su regiono ministrų tarybos pirmininku, taip pat iškėlė Rusijos Federacijos trispalvę.Ginkluotos radikalų grupės atstovas pranešė, kad Krymo Ministrų tarybos pirmininkas Anatolijus Mogilevas „neturi jokių įgaliojimų vesti derybas“. Pastatus užėmę asmenys kol kas jokių reikalavimų nepateikė.
 |
| Ukrainoje nauji neramumai EPA-ELTA nuotr. |
Naujienų agentūra „Interfax“ informavo, kad vietos totorių lyderis Refatas Čubarovas socialiniame tinklalapyje „Facebook“ rašė, jog „parlamento ir ministrų tarybos pastatus okupavo ginkluoti asmenys, kurių uniformos neturi jokio skiriamojo ženklo“.
Teritorijoje prie parlamento Simferopolyje trečiadienį vyko prorusiškai nusiteikusių separatistų ir naują Ukrainos valdžią palaikančių protestuotojų susirėmimai.
Po mėnesius trukusių protestų sostinėje Kijeve atstatydinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, neramumai neslūgsta. Strateginiame Krymo pusiasalyje prasidėjo prorusiškai nusiteikusių ir naujus Ukrainos lyderius palaikančių protestuotojų konfrontacija.
Didėjant įtampai regione Rusija trečiadienį nurodė 150 tūkst. karių patikrinti kovinę parengtį. Maskva taip siekia pademonstruoti galią. Be kita ko, prezidentas Vladimiras Putinas ne tik nurodė kariuomenei būti pasirengusiai masinėms pratyboms Rusijos vakaruose, bet taip pat paskelbė apie priemones, skirtas sustiprinti saugumą Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinėje Krymo pusiasalyje.
Kaip praneša rusų naujienų agentūros, kurios remiasi gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kariniuose manevruose dalyvaus 150 tūkst. karių, 880 tankų, 90 lėktuvų ir 80 karinių laivų. Pratybų tikslas – „patikrinti karių pasiruošimą veiksmams krizinėse situacijose, kurios kelia grėsmę šalies saugumui“.
Papildyta 17:15
Ukrainos parlamentas naujuoju premjeru išrinko A. Jaceniuką
Ukrainos Aukščiausioji Rada naujuoju šalies premjeru paskyrė 39 metų „Batkivščyna“ ("Tėvynė") partijos lyderį Jaceniuką. Buvusios premjerės Julijos Tymošenko bendražygiui teks labai sunkus uždavinys – išvesti šalį iš didžiausios per pastaruosius dešimtmečius krizės.
Už politiko kandidatūrą nubalsavo 371 parlamentaras. Posėdyje dalyvavo 417 deputatų, iš viso jų yra 450. Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pasirašė dekretą dėl A. Jaceniuko paskyrimo premjeru.
Pastaruoju metu A. Jaceniukas vadovavo „Batkivščynos“ frakcijai parlamente. Jis yra buvęs parlamento pirmininku bei užsienio reikalų ir ekonomikos ministru. A Jaceniukas gavo balsų ir iš nuverstojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos.
Naujasis ministrų kabinetas bus koalicinis. Koaliciją sudarys „Batkivščyna“, Vitalijaus Klyčko „Udar“ (Smūgis), „Svoboda“ (Laisvė) ir kitų partijų atstovai.
Kalbėdamas Aukščiausiosios Rados posėdyje, A. Jaceniukas perspėjo, kad Ukraina yra ant ekonominio ir politinio žlugimo slenksčio. „Valstybės kasa yra tuščia. Skolos siekia 75 mlrd. dolerių“, – sakė jis. Bendros mokestinių įsipareigojimų apimtys šiuo metu yra 130 mlrd. dolerių. Šalies aukso atsargos iššvaistytos.
Be to, anot A. Jaceniuko, egzistuoja reali grėsmė šalies suverenumui ir teritoriniam integralumui. Naujasis premjeras pažadėjo siekti spartesnės Ukrainos eurointegracijos.
Įsisiūbavus protestams, V. Janukovyčius siūlė A. Jaceniukui vyriausybės vadovo postą, tačiau jis tada nesutiko.
Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino ir vyriausybės sudėtį.
Papildyta 13:07
Rusija užtikrins V. Janukovyčiaus saugumą
Rusijos valdžios atstovai ketvirtadienį pranešė, kad patenkins nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus prašymą užtikrinti jo asmeninį saugumą.
„Kadangi V. Janukovyčius su tokiu prašymu kreipėsi į Rusijos Federacijos valdžią, informuoju, kad mes užtikrinsime jo asmeninį saugumą Rusijos teritorijoje“, – pranešė neįvardytas Kremliaus pareigūnas.
Papildyta 13:00
V. Janukovyčius vis dar vadina save teisėtu šalies prezidentu ir prašo Rusijos valdžios užtikrinti jam asmeninį saugumą
Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad iki šiol vadina save teisėtu šalies prezidentu ir prašo Rusijos valdžios užtikrinti jam asmeninį saugumą.
„Aš, Viktoras Fiodorovičius Janukovyčius, kreipiuosi į Ukrainos tautą, – teigiama V. Janukovyčiaus pareiškime. – iki šiol laikau save teisėtu Ukrainos valstybės vadovu, išrinktu vadovaujantis laisva Ukrainos piliečių valia. Negaliu būti abejingas tragiškiems įvykiams savo gimtinėje. Manau, kad mano ir opozicijos lyderių vasario 21 d. pasirašytas susitarimas, dalyvaujant Vakarų partneriams dėl politinės krizės šalyje sureguliavimo liko neįgyvendintas. Mano ir mano bendražygių adresu skamba grasinimai fiziškai susidoroti“.
„Esu priverstas kreiptis į Rusijos valdžią su prašymu užtikrinti man asmeninį saugumą nuo ekstremistų veiksmų, – teigia prezidentas savo pareiškime. – Deja, visa, kas vyksta šiuo metu Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, vyksta be teisėto pagrindo. Sprendimai, kuriuos priima parlamentas, nedalyvaujant daugumai „Regionų partijos“ narių, taip pat kitoms frakcijoms, – nes didelė jų dalis baiminasi dėl savo saugumo, – yra neteisėti“.
„Esu įsitikinęs, kad tokiomis aplinkybėmis visi priimami sprendimai jau greitu laiku paaiškės kaip neefektyvūs ir nebus įgyvendinti“.
„Šioje situacijoje oficialiai pareiškiu apie savo pasiryžimą iki galo kovoti dėl svarbių kompromisinių susitarimų dėl Ukrainos gelbėjimo nuo politinės krizės vykdymo. Raginu nedelsiant grąžinti situaciją mūsų šalyje į konstitucinį lauką“.
„Dabar tampa akivaizdu, kad tauta pietrytinėje Ukrainoje ir Kryme nesutinka su bevaldyste šalyje, kai ministerijų vadovai renkami aikštėje. Aš, kaip prezidentas, neleidau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kištis į politinius įvykius, įsakau tai ir dabar. Jeigu kas nors duos įsakymus Ginkluotosioms pajėgoms ir jėgos struktūroms, tokie įsakymai bus neteisėti ir nusikalstami“.
Papildyta 12:34
NATO paragino Rusiją neeskaluoti įtampos dėl situacijos Kryme
NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs dėl įvykių Ukrainos Krymo pusiasalyje ir paragino Rusiją nesiimti veiksmų, kurie „gali kurti įtampą ar sukelti nesusipratimų“, skelbia „Reuters“.
Kaip įtariama, prorusiškai nusiteikę radikalai užėmė Ukrainos Krymo regiono vyriausybės ir parlamento pastatus bei iškėlė Rusijos Federacijos trispalvę.
„Esu susirūpinęs dėl įvykių Kryme. Primygtinai reikalauju Rusijos nesiimti jokių veiksmų, kurie gali kurti įtampą ar sukelti nesusipratimų“, – „Twitter“ rašė A. F. Rasmusenas.
Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, nukentėjusiųjų per trečiadienį vykusį mitingą prie Krymo autonomijos parlamento ir vyriausybės pastatų padaugėjo iki 35 žmonių, du žmonės žuvo.
Papildyta 12:05
Rusija: naikintuvai šalia vakarinių šalies sienų budi koviniu režimu
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies Vakarinės karinės apygardoje esančios naikintuvų eskadrilės šiuo metu patruliuoja koviniu režimu, rašo „Interfax“.
„Mūsų naikintuvai nuolatos patruliuoja oro erdvėje šalia vakarinių Rusijos sienų“, – rašoma ministerijos išleistame pranešime.
Teigiama, kad apygardoje dislokuoti bombonešiai šiuo metu treniruojasi naikindami įsivaizduojamus taikinius aviacijos poligonuose.
Papildyta 11:54
Padėtimi Kryme susirūpinusi Lenkija
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą vyriausybinių pastatų Ukrainos Krymo pusiasalyje užėmimu, praneša „Reuters“. Ministras perspėjo, kad tokie nesankcionuoti veiksmai gali turėti rimtų saugumo pasekmių.
„Tai labai drastiškas žingsnis, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Sikorskis. – Įspėju tuos, kurie tai padarė ir tuos kurie tai leido, kad šitaip prasideda regioniniai konfliktai. Tai labai pavojingas žaidimas“.
ELTA
