Naujausios
Krymas – Rusijos šarvuočių taikiklyje
Vakar rytą pasaulį apskriejo žinia, kad prie Krymo artėja Rusijos šarvuočiai. Nors jie po kelių valandų apsigręžė Rusijos pusėn, tačiau savo grėsmę ir raumenis jie pademonstravo. Ar Rusija eis toliau ir okupuos Krymą?
Apie tai kalbamės su politikos apžvalgininkais: Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėju profesoriumi Gintautu MAŽEIKIU, M. Romerio universiteto Politikos mokslų katedros dėstytoju Alvydu MEDALINSKU ir Šiaulių universiteto profesoriumi istoriku Arūnu GUMULIAUSKU.
EPA-ELTA nuotr.
Prorusiškas Krymo parlamentas paskelbė surengsiąs referendumą dėl autonominės respublikos ateities.
Krymo žaizda kraujuos dar labai ilgai
Gintautas MAŽEIKIS:
– Tai labai rimti dalykai. Manau, kad Krymo aneksiją planuoja pats Vladimiras Putinas. Manau, kad jis turi bent keletą įvykių scenarijų ir, ko gero, yra pasirinktas Padniestrės modelis – sukurti satelitinę, niekieno nepripažintą valstybę, kuri de facto priklausytų Rusijai, o de jure – neaišku kam, galbūt Ukrainai.
– Ukraina gali būti padalinta?
– Taip, bet tas padalijimas veikiausiai vyks ne teritorijos prijungimu prie Rusijos. Nes tai prieštarautų įvairiausiems tarptautiniams dokumentams. Matyt, norima imituoti Padniestrės scenarijų, kuriam įgyvendinti yra parengti keli scenarijai. Vienas jų – Rusijos piliečių pasipriešinimas Ukrainos opozicijos valdžiai. Antras, – Krymo autonominės respublikos parlamento deputatų balsavimas už prisijungimą prie Rusijos ir nebenorėjimą būti Ukrainos sudėtyje. Trečia, – naudotis Viktoro Janukovyčiaus buvimu Maskvoje ir toliau jį laikyti prezidentu bei kalbėti apie jo valdymą Kryme. Matyt, jokiu būdu nebus pripažintas prezidento pareigas einantis Aleksandras Turčinovas ir nebus palaikomi atitinkami ryšiai.
Taigi skilimas gali įvykti, bet, paprastai, V. Putino kariuomenė, administracija ir propagandistai įvertina institucijų ir galios subjektų veiklą ir suplanuoja labai gerai savo akcijas, bet ne visada įvertina piliečių elgesį.
Manau, kad yra vienas dalykas, kurio neįvertina V. Putinas ir dėl to nuolatos skaitau Rusijos provincijos, pavyzdžiui, Kazanės spaudą, kur yra kalbama, kad tarp Rusijos tautinių mažumų yra didelis nerimas. Jie suvokia ir kalba ne apie agresiją prieš Ukrainą, bet prieš labai mažą tautą – Krymo totorius. Tai yra suvokiama, kaip eilinė Rusijos rasizmo apraiška. Tai neabejotinai didina ir taip prastas nuotaikas dėl rasizmo Rusijoje. Tai gali būti visiškai netikėtas veiksnys V. Putino veiksmams.
– Kiek realus scenarijus, kad Rusijos agresija nuo Gruzijos per Ukrainą gali artėti prie Baltijos valstybių ir Lietuvos?
– Apie tai Rusijoje daugybę kartų kalbėta. Tai kalba ne V. Putino administracija, o tolimesnieji patarėjai, kurie įsivaizduoja, kad galėtų ne užimti Lietuvą, kas būtų per daug agresyvus planas, tačiau yra vizijos dėl geležinkelio arba tam tikros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvą.
Tačiau šitos grėsmės neperdėčiau, todėl, kad Krymo žaizda dar kraujuos labai ilgai.
Po Ukrainos parklupdymo sektų Lietuva
Alvydas MEDALINSKAS:
– Svarbūs įvykiai vyksta visoje Ukrainoje: Kijeve – vyriausybės formavimas kartu su Maidanu, su Ukrainos visuomene. Šarvuočiai pasitraukė, tačiau Krymo parlamento pastate toliau lieka ginkluoti žmonės ir yra žuvusių, sužeistų, o parlamentas ruošėsi sesijai.
Kokios Kryme veikiančios jėgos? Pasirodė informacija, kad ten gali būti buvusio „Berkuto“ žmonės. Aišku, Krymo „Berkutas“, tai ne Vakarų Ukrainos „Berkutas“, būtent Krymo ir Rytų Ukrainos „Berkutas“ stovėjo pirmosiose pozicijose per kruviniausius Kijevo įvykius dar prieš savaitę. Tie žmonės daugiausia – rusakalbiai, kurie turi savo požiūrį į Ukrainą, formuojamą Rusijos televizijų.
Kas šiandien gali pasakyti, ar tokie ginkluoti žmonės veikia su Rusijos žinia, ar su Rusijos karinės bazės vadovais Sevastopolyje?
Šarvuočiai pasuko atgal, tačiau politiniame lygmenyje Krymo klausimas yra labai įtemptas.
– Ar yra reali grėsmė, kad Krymas netrukus taps Rusijos dalimi?
– Kryme veikia daug jėgų. Krymo parlamentas gali džiaugtis, kad atrado labai gerų sąlyčio taškų su totorių bendruomene. Net Maidano taryboje yra specialus atstovas nuo totorių – musulmonų, kurie palaiko Maidaną. Totoriai, šiuo atveju, veikia, kaip stabilizuojanti jėga, pasisakanti už Ukrainos vientisumą.
Tačiau rusakalbių Krymo gyventojų yra dauguma. Jeigu kalbėsime apie Sevastopolį – karinę bazę, tai čia yra ne tik rusakalbiai, bet nemažai asmenų, kurie turi ir Rusijos pilietybę.
Rusija dar labiau gali destabilizuoti padėtį Kryme, nusprendusi išduoti Rusijos piliečių pasus visiems norintiems rusakalbiams gyventojams.
Situacija regione gali įgauti ilgalaikio konflikto pobūdį ir tai yra labai rimta. Vėliau į šį konfliktą gali įsitraukti įvairios jėgos, nes veiksnių Rusijos arsenale daug.
– Kokią įtaką Ukrainos, Krymo įvykiai gali turėti Lietuvai?
– Kai mes giname situaciją ir siekiame Ukrainos artėjimo į europietišką kryptį, mes giname ne tik Ukrainos žmonių teises, bet ir savo saugumą. Ukraina tai ne Gruzija, ji – daug kietesnis riešutas Rusijos politikai.
Jeigu Rusijai pavyktų parklupdyti Ukrainą ant kelių, jeigu po šio palaužimo pavyktų pasukti proeuropinį vektorių atgal, Lietuvai trauka į posovietinę erdvę taptų labai stipri ir didžiulė.
Istorijos pamokų mokomės iki šiol
Arūnas GUMULIAUSKAS:
– Ukraina – labai svarbi Rusijai, nes ji yra savotiškas sanitarinis kordonas, skiriantis Rusiją nuo Europos ir NATO šalių. Rusijai, kuri be abejonės yra autoritarinė valstybė, demokratinės šalies kaimynystė visiškai nenaudinga. Jeigu Ukraina vystosi taip, kaip nori Maidanas, kyla klausimas, o kas kitas šiuo keliu pasuks – Baltarusija ar Rusija? Tai jau konkrečiai paliečia ir dviejų diktatorių A. Lukašenkos ir V. Putino asmeninius interesus. A. Lukašenka uždusino šalies opoziciją, Rusijoje opozicija dar yra, nors ji ir ne tokia galinga.
Kas valdo Krymą, tas turi didžiulę įtaką Juodojoje jūroje. Rusija visais laikais čia turėjo interesų. XVII amžiuje, kai 1648 metais prasidėjo Ukrainos kazokų sukilimas prieš Abiejų Tautų Respubliką, gal kiek labiau prieš Lenkiją, o Rusija pasinaudojo tuo. 1654 metai įėjo į istoriją, kaip neva Ukrainos ir Rusijos susijungimas, nors ten labiau buvo kalbama ne apie susijungimą, bet apie karinę sąjungą.
Pirmas žingsnis, kuris lėmė dabartinę Ukrainos padėtį, yra 1667 metai, kai buvo pasirašyta Andrusovo taika tarp Dviejų Tautų Respublikos ir Rusijos, kai Ukraina buvo padalinta į kairiakrantę ir dešiniakrantę Ukrainą. Kairiakrantė Ukraina – tai ir yra dabartinė rusiškoji Ukraina. Ten jau buvo Rusijos įtaka, Krymas tuo metu dar buvo Krymo chanatas ir ten gyveno Krymo totoriai.
Rusifikacija tęsėsi pakankamai ilgai. Nereikia pamiršti, kad šiame regione buvo ir holodomoras.
XVIII amžiaus antroje pusėje Jekaterina II prisijungė Krymą prie Rusijos imperijos ir nuo to laiko Krymas yra Rusijos imperijos sudėtyje. Vėliau, kai įvyko spalio perversmas, bolševikai komunistinę diktatūrą plėtė po visą buvusios imperijos teritoriją. Taigi Kryme1921 metais buvo paskelbta autonominė sovietų socialistinė respublika Rusijos sudėtyje. Ten tuo metu dar gyveno Krymo totoriai. Ilgainiui Krymo autonomija buvo panaikinta, Krymas tapo eiline sritimi Rusijos sudėtyje. 1944 metais prasidėjo Krymo totorių, graikų deportacija. Krymas, praktiškai, liko tuščias. Į jį, aišku, persikraustė rusakalbiai kolonistai. Todėl mes dabar turime 1944 metų pasekmes, kai Kryme 60 procentų gyventojų – rusai.
1987 metais Krymo totoriai pradėjo grįžti, bet jie šiandien sudaro nuo 10 iki 15 procentų Krymo gyventojų.
1954 metais buvo minimas 300 metų Perejeslavlio Radai – menama Rusijos ir Ukrainos susijungimui. Ta proga vasario 19 dieną Nikita Chruščiovas Krymo sritį pervedė iš Rusijos sudėties į Ukrainos sudėtį. Tai buvo N. Chruščiovo dovana Ukrainai, kadangi jis ilgą laiką buvo Ukrainos komunistų partijos vadovas.
Kai pradėjo irti Sovietų Sąjunga, 1991 metais Kryme įvyko referendumas, kurį boikotavo sugrįžę totoriai, o rusakalbiai Krymą paskelbė autonomija. Kai Sovietų Sąjunga žlugo, Sevastopolis liko labai svarbi karinė bazė, kuria naudojasi ir Ukraina, ir Rusija. Sevastopolis į Krymo autonomiją neįeina, jis yra paskelbtas šalies pavaldumo miestu su rusų karine baze.
Šiuo metu klausimas yra toks: jeigu V. Janukovyčius iš tikrųjų yra Rusijoje, tai vargu, ar vietiniai rusai Ukrainoje puls naująją vyriausybę tam, kad sugrąžintų mafijinę V. Janukovyčiaus struktūrą, juk žmonės matė visą jo susikurtą prabangą ir korupciją.
Nematau Europoje asmenybių, kurios galėtų sutelkti Europos tautas ir pasakyti V. Putinui ką nors prieš. JAV prezidentas B. Obama taip pat nėra karys. Taigi tokiame kontekste V. Putinas galbūt gali pasijusti nebaudžiamas. Jeigu įvyktų pats blogiausias scenarijus, jokių karinių konfliktų, be kokių nors lokalių, nebūtų. Nes Europai reikėtų rinktis – dujos arba karas. Aišku, kad Europa rinktųsi dujas. Todėl nemanau, kad bus prieita prie pačių kraštutinių priemonių, nes pati Rusija išgyvena ne ekonominio pakilimo metus.
Antra vertus, tokie Rusijos veiksmai dar labiau sutelktų Ukrainos žmones. Ukrainos oligarchai taip pat nenori Rusijos oligarchų atėjimo, jie tikrai nenori dalintis tais pelnais, kuriuos dabar turi.
Redakcijos archyvo, Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
