Naujausios
RYGOJE DAUGIAU PESIMIZMO NEGU ŠIAULIUOSE
Krizė be kaukės
Latvija: „Parex“ banko nacionalizavimas, žodžio laisvės skandalai, kalbos apie lato devalvaciją, paskola iš Tarptautinio valiutos fondo, prašymas, kad Švedija okupuotų šalį, laikraščiai su juodais kryžiais... Kaimynų latvių krizė atrodo juodesnė, o gal tik spalvingesnė, negu mūsiškė? Praėjusį penktadienį išsiruošėme į Rygą tos krizės pažiūrėti.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Pesimizmo, baimės ir vilties kaukės
Udis ir German Rygos senamiesčio gatvėje pardavinėja kaukes. Kaina — šeši latai. Pirkėjų — vos vienas kitas.
Udis, „galima sakyti dailininkas“, iki šios vasaros dirbo animatoriumi, tačiau prasidėjo bėdos dėl atlyginimo išmokėjimo ir Udis darbą metė. Kito nesurado. Sako galėjęs įsidarbinti prekybos centre pardavėju, bet laisvo menininko tai netenkino. Todėl dabar užsiiminėja “chaltūra“ ir šiaip taip verčiasi, nes gyvena su tėvais, kurie moka mokesčius.
Germanui blogiau. Jo tėvas yra griežtas ir reikalauja mokėti savo dalį už būstą. Vaikinas mokosi 12-toje vakarinės mokyklos klasėje, bet darbo neranda. Kai tik baigs mokyklą, jau nusprendė, iškart emigruos. Airijoje irgi krizė, bet latviai iš ten esą grįžti nežada.
Į pokalbį įsiterpia Valters. „Kokios nuotaikos? Draugas uždirbo 300 latų, bet 100 latų sumažino atlyginimą, pasakė, kad krizė, ir taip — masiškai“, — tvirtina.
„Yra ir pasimizmo, ir depresijos, reikia kažką galvoti, bet ką?“, — sako jaunuoliai, slėpdamiesi po kaukėmis.
„Oj, bijau...“, — paklausta vardo, sako moteris, vėliau prisistačiusi, kaip Biruta iš Jakapilso. Latvijoje dar nenutilo žodžio laisvės skandalai, kai šalies teisėsaugos pareigūnai iškėlė dvi bylas dėl tariamų pastangų destabilizuoti finansinę padėtį ir melagingos informacijos apie šalies ūkį skleidimą. Viena byla iškelta savo nuomonę pareiškusiam ekonomistui, Venstpilio universiteto profesoriui, patarusiam geriau nelaikyti pinigų bankuose, ir geriau nelaikyti jų latais. Kita — per koncertą neatsargiai pajuokavusiam muzikantui...
„Kažkaip nejauku, svarbiausia, kad jie sakė visiems žinomą tiesą“, — sako Biruta.
Pati Biruta bijo, kad krizė tik pasideda, ir kad ji bus ilga ir gili. „Manau, kad tokioje sunkioje padėtyje esame pirmą kartą ir dar nesuprantame, kas vyksta: mažėjančios algos ir atleidimai — pusė bėdos. Valstybės skola paimta tokiam ilgam laikotarpiui, tai padėtis — ne iš gerųjų“, — sako.
Biruta guodžiasi, kad jos vyro darbovietėje uždrausta naujametė šventė, kurią darbuotojai organizavo už savus pinigus. „Direktorius išsigando, kaip į jį pažiūrės. O labai gaila, tokia gera muzika būdavo, bent nuotaiką pakeltų“, — sako moteris.
Mokytojos Inesa ir Regina išsigrynina pinigus iš bankomato prie nacionalizuoto „Parex“ banko. Beveik visų švietimo darbuotojų sąskaitos buvo viename didžiausių Latvijoje bankų. “Žmonės elgiasi įvairiai. Vieni išsiima pinigus, kiti nusiramino ir tikisi geriausio. Mes kol kas tikime, kad viskas susitvarkys“, — sako mokytojos.
„Ar tiesa, kas visiems Latvijos biudžetininkams nurėš 15— 20 procentų atlyginimo?“ — klausiu. Inesa tvirtina, kad mokytojams algų valdžia žadėjo nemažinti, bet ir nedidins, kaip anksčiau planuota. Abi mokytojos, paklaustos, ar krizė asmeniškai palietė jų šeimas, papurtė galvas. “Bet tvyro neapibrėžtumas“, — patikslino.
Juodi kryžiai ir lūpdažio efektas
Pro didžiulius kolegės Ingos Gorbuvonos, leidybos namų „Dienas žurnali“ vadovės, kabineto langus atsiveria Daugava. Juokauju, kad vanduo labai gerai ramina krizės sąlygomis. “Ypač tada, kai kiekvieną dieną — vis naujiena“, — sako Inga ir atsiverčia internetą. Per septintos valandos ryto žinias Inga girdėjo, kad paryčiui (naktį į penktadienį) Seimas vis dėlto nutarė leidybai PVM padidinti nuo penkių procentų iki dešimties, o ne, kaip grasinosi, iki 21 procento. Gal dėl to, kad Seimo posėdžio dieną — praėjusį ketvirtadienį — visi Latvijos laikraščiai išėjo su vienodu kryžiumi pirmajame puslapyje, kuris skelbė, kad spaudai “2009 yra amen“. Tik verslo dienraštis kryžių nupiešė klaustuko formos.
Tai Latvijos leidėjams labai gera žinia. Su pavydu sakau, kad Lietuvoje leidybai uždėtas 19 procentų PVM apynasris.
„Neišgyventume“, — sako Inga. Leidybos grupės vadovė pasakoja, kad jų kompanija turi pasiruošusi tris scenarijus. Tačiau kol kas nieko atleisti nežada, mažinti atlyginimų — taip pat. O jei reikės — pradės nuo vadovų. Šiemet kompanijos pardavimai išaugo beveik dvigubai.
„Aš galvoju, kodėl mūsų biznis nesmunka, nors mūsų žurnalai yra vieni brangiausių Latvijoje?, — pabeldžia tris kartus į stalą. — Laikraščiai žmones gąsdina, o mes duodam žmonėms pozityvą, jie gali užsimiršti“.
Be to, sako Inga, Latvijoje jau kalbama apie „Lūpdažių efektą“. Tai toks dėsnis, kad krizės sąlygomis visada padidėja kosmetikos pardavimai, nes moterys nori būti gražios. “O mes prekiaujame lūpdažiais protui...“, — sako.
„Aš tikiu, kad išeisim iš tos krizės, nes, tiesą sakant, kai kurie žmonės jau buvo išėję iš krašto... Jei pagrindiniuose žurnaluose damos girdavosi, kiek kuri turi ypatingųjų rankinių, kainuojančių po 7— 8 tūkstančius latų, ir tai tokioje mažoje valstybėje, kaip Latvija, tai žinote, čia jau iškrypimas...“, — svarsto Inga Gorbunova.
Latviškojo pesimizmo specifika
„Jau seniai Latvijos visuomenėje vyrauja pesimizmas“, — vartydamas viešosios nuomonės tyrimų diagramas, sako Arnis Kalninš, viešosios nuomonės tyrimų firmos SKDS generalinis direktorius.
Pavyzdžiui, praėjusį balandį tik 20 procentų latvių manė, kad valstybė eina teisinga kryptimi, o paskutiniais duomenims — tik 14 procentų. Pavasarį vos 4 procentai latvių manė, kad šalies ekonominė situacija gera, dabar — 2 procentai. Vyriausybės darbu pavasarį buvo patenkinti 15 procentų žmonių, dabar — tik dešimtadalis latvių.
„Apibendrinant skaičius, tai — pesimizmas. Labai mažai į ateitį žiūrinčių optimistiškai. O vilties neturėjimas sukuria emociškai labai blogą klimatą“, — konstatuoja ponas Arnis.
Tačiau, pabrėžia jis, kai žmonės kalba apie savo asmeninę padėtį, vaizdas kur kas gražesnis. Pavyzdžiui, kad situacija Latvijoje kitąmet blogės, mano 43 procentai žmonių, o kad jų asmeninė — tik 26 procentai.
Tai esą ne naujiena. Latviai visada savo situaciją vertindavo optimistiškiau, negu šalies.
O kaip šią situaciją vertina pats Arnis Kalninš? Asmeniškai, kaip pilietis. „Aš darbdavys, mano įmonėje — 35 žmonės, ir man nemalonu, kad nėra stabilumo. Kol kas firmoje viskas gerai, bet baisiausia — labai didelis neapibrėžtumas. Žinai, kad bus blogiau, bet kaip ir kiek — nežinai. O tai terpė kilti baisiems scenarijams — iki bado ir maro“, — sako ponas Arnis. Sakau ponui Arniui, kad žiūrint iš mūsų šalies, latviai atrodo tikri šaunuoliai: bent jau protestuoja. Štai surengė prie Seimo rūmų mitingą prieš regioninę politiką, paprašė švedus juos okupuoti, išleido laikraščius su juodais kryžiais...
„Tie protestai — labai vangūs, latvišku stiliumi. Ir jų prasmę mato tik nedidelė dalis žmonių. O jei turite omeny laikraščių akciją — tai čia yra biznis, ne visuomenė“, — sako pašnekovas.
Visuomenė vis labiau kalba, kad tai, kas vyksta Latvijoje — nėra pasaulinės krizės atgarsiai. Globalioji krizė buvo tik postūmis. „Mes patys tiek malkų priskaldėme... Latvija dar nesuprato, kur yra, tačiau darda žemyn vis didesniu pagreičiu“, — mano A. Kalninš.
KAUKĖS: Latvija užsidėjo pesimizmo, baimės ir vilties kaukes. Po jomis beislepiantys Udis, Valters ir German — visi trys bedarbiai.
PAGREITIS: Arnis Kalninš, viešosios nuomonės tyrimų firmos SKDS generalinis direktorius: „Latvija dar nesuprato, kur yra, tačiau darda žemyn vis didesniu pagreičiu“.
MIESTAS: Penktadienio pavakarys Rygoje. Senamiestyje kalbinti žmonės apie Latvijos ateitį kalbėjo pesimistiškai, tačiau daugelis patikino, kad jų asmeniškai krizė kol kas nepalietė.
VILTIS: Mokytojos Inesa ir Regina tvirtino nepraradusios vilties nei Parex banku, kur laikomos mokytojų sąskaitos, nei Latvijos ateitim. Slegia tik viena — neapibrėžtumas.
Jono TAMULIO nuotr.
„Manau, kad tokioje sunkioje padėtyje esame pirmą kartą ir dar nesuprantame, kas vyksta: mažėjančios algos ir atleidimai — pusė bėdos. “
