Naujausios
Krizė baigėsi, tik skolos vis auga
Nors ekonomikos ekspertai aiškina, jog skolintis, kad padengtume ankstesnes skolas yra prastas pasirinkimas, valstybės valdžiai tai nė motais. 10 mlrd. litų – tiek šiais metais Vyriausybė skolinsis. Iš jų pusė sumos bus skirta ankstesnėms skoloms grąžinti, likusią dalį valstybė skolinsis, kad finansuotų valstybės ir „Sodros“ biudžetų deficitą bei sukauptų rezervą euroobligacijų rezervui išpirkti.
Krizė baigėsi, tik skolos vis auga. Stasio Žumbio nuotr.
Grėsmė grąžinimo galimybėms
Šiaulių universiteto Ekonominių tyrimų centro direktorė, Ekonomikos katedros profesorė Diana Cibulskienė akcentavo, kad nuo 2009 metų mūsų šalies skola išaugo daugiau nei dvigubai (apie 56 proc.) dėl ekonominės krizės sumažėjusio BVP (apie 18 proc.), augančio nedarbo bei mažėjančio eksporto. Dėl to išaugo biudžeto deficitas ir valstybė buvo priversta skolintis – 2009 m. išlaidos palūkanoms mokėti išaugo 26 proc.
„Lietuvoje 2012 m. palūkanoms už valstybės skolas sumokėti buvo skiriama apie 2 proc. BVP, o tai yra gerokai daugiau nei Estijoje (0,2 proc.), Latvijoje (0,7 proc.), Bulgarijoje (0,8 proc.), Čekijos Respublikoje (1,6 proc.). Tai parodo, kad Lietuvoje priimami ne visiškai teisingi skolinimosi šaltinio ir kainos (palūkanų normos) parinkimo bei skolos valdymo sprendimai. Be to, valstybė turėdama vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą atkurti valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio dalį bei kompensuoti sumažėjusias pensijas, bus priversta vėl skolintis, nes laisvų nuosavų papildomų lėšų nėra, – kalbėjo D.Cibulskienė. – Iš tiesų, skolintis tam, kad būtų padengtos kitos skolos, tiek ekonominiu, tiek loginiu požiūriu visiškai nesuprantama. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje valstybės skola nesiekia Mastrichto kriterijų reikalavimo (neviršija 60 proc. BVP), ji sudaro iki 50 proc. BVP. Tačiau tai nereiškia, kad viskas gerai, reikia vertinti kitus rodiklius.“
Pasak profesorės, valstybės skolos augimas neturėtų būti problema, jei skola ir su jos aptarnavimu susijusios išlaidos būtų dengiamos spartesniu BVP augimo tempu ir didėjančia surenkamų pajamų dalimi. Tačiau dėl išaugusio skolinimosi ir sulėtėjusio ekonomikos augimo 2008-2009 metais valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo dvigubai (nuo 15,5 iki 29,4 proc.).
„2010-2012 m. šis santykis ir toliau didėjo vidutiniškai po 1,2 proc., o tai jau kelia grėsmę šalies stabilumui ir skolos grąžinimo galimybėms“, – teigė profesorė.
Būtina stiprinti regionus
Kalbama, jog besaikis skolinimasis Graikiją privedė iki salų išpardavimo. Pasak D.Cibulskienės, jau ir anksčiau buvo kalbama, kad Graikijos didžiąją dalį obligacijų išpirko Kinija ir kai kurias salas ar žemes Graikija jau pardavinėja. „Tai akivaizdus pavyzdys to, iki kokių sprendimų gali tekti prieiti šaliai, norint padengti susidariusias skolas. Pastaruoju metu Graikijos valstybės skola sudaro apie 140 proc. BVP, o palūkanoms sumokėti skiriama 7,5 proc. BVP“, – sakė ji.
D.Cibulskienė atkreipė dėmesį, jog siekiant ateityje sumažinti mūsų valstybės skolos dydį ir skolų naštą mūsų gyventojams, reikia stiprinti regionus: skatinti naujų verslo įmonių, darbo vietų kūrimą ne tik Vilniuje, bet atskiruose Lietuvos regionuose, stengtis pritraukti investicijas ne tik į infrastruktūros gerinimą, bet ir į inovatyvias sritis, aukštesniąsias ir aukštąsias technologijas, kurios sukurtų didesnę pridėtinę vertę.
„Labai svarbu, kad Lietuva taptų patrauklia šalimi mūsų jaunimui čia studijuoti, dirbti, kurti ir gyventi. Tik tuomet galimas spartesnis ekonomikos atsigavimas, galimybė mažinti valstybės skolas. Jaunimui emigruojant iš šalies mažėja produktyvios darbo jėgos, kuri gali kurti, dirbti, mokėti mokesčius, dalis. Jeigu viskas vyks taip, kaip vyksta dabar, gali būti, kad po 20-30 metų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų sudarys pensinio amžiaus žmonės, kuriems nebebus iš ko mokėti pensijų“, – sakė ekonomistė.
Algis KRUPAVIČIUS, politologas:
- Finansų ministras per televiziją yra užsiminęs, jog valstybė stengsis mažinti skolą ir eis link to, kad skolintis nebereikėtų.
- Ministras, matyt, garsiai sapnavo, nes šiuolaikiniame pasaulyje visos valstybės skolinasi, kreditai šalims yra įprastas dalykas. Kol kas visos tendencijos Lietuvoje rodo, kad be kreditų mūsų šalis tikrai neišsivers. Jokioje perspektyvoje kalbėti apie galimybę nesiskolinti argumentų nėra ir nebus.
- Jeigu paprastas žmogus pasiima kreditą ir jo nesugebėdamas grąžinti pasiima kitą kreditą, kad grąžintų pirmąjį, tai toks asmuo laikomas, švelniai tariant, neatsakingu. Tačiau mūsų valstybė būtent taip ir elgiasi.
- Noriu akcentuoti, kad tokių žmonių visuomenėje, kurie taip skolinasi, nėra daug, jų daugiau buvo prieš finansų ir ekonominę krizę, 2008-2009 metais. Visuomenė ir finansų institucijos jau pasimokė ir skolinasi atsakingiau. Kalbant apie žmones, manau, kad visada dauguma jų atsakingai skolinosi. Beje, ankstesnės mūsų Vyriausybės, bent iki Kubiliaus, tikrai nebuvo labai išlaidaujančios. Mūsų šalies skola labiausiai išaugo krizės laikotarpiu, kai mes pirmiausia skolinomės daug, o kitas dalykas, skolinomės tomis palūkanomis, kurios Lietuvai buvo pačios nepalankiausios. Be abejo, reikia verkti ir atgailauti, nes mums reikia išleisti milijardus litų valstybės skolai dengti.
- Kokią įtaką valstybės skolai ir jos mažinimui daro valstybės vadovų, kitų aukštų politikų susiskaldymas, skirtinga nuomonė?
- Jeigu krizės laikotarpiu Lietuvoje būtų atsiradęs nors vienas protingas politikas valdžioje – įskaitant ir prezidentę – kuris būtų sakęs, kad skolinkimės ne iš komercinių bankų, o iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris siūlė mažesnes palūkanas, tai šiandien nemokėtume 9 ar daugiau procentų palūkanų už buvusius kreditus. Tuo laiku jokio susiskaldymo tarp politikų nebuvo, manau, kad neretai nuomonių skirtumas yra gerai, nes tai provokuoja diskusijas, verčia ieškoti argumentų, kurie pagrįstų pozicijas. Tada atsiranda sprendimai, kurie naudingi visuomenei. Labai svarbu, kam yra skolinamasi.
- Tačiau skolintis tam, kad padengtume skolas, absurdiška.
- Lietuvos valstybė po Kubiliaus yra panaši į greitųjų kreditų bendrovę. Nes skolinamės tam, kad vieną skylę padengtume kita skyle.
Faktai
Per ketverius konservatorių ir liberalų valdymo metus (nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų pabaigos) valstybės skola išaugo net 27 mlrd. litų. Tai daugiau negu per visą Nepriklausomybės laikotarpį! O 2013 m. pabaigoje valstybės skola sudarė 39,5 proc. BVP arba 47,1 mlrd. litų. 2013 metais mūsų valstybė vien palūkanoms mokėti skyrė 2,1 mlrd litų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
