Naujausios
Krepšinio užkulisiuose keliamos dulkės
„Šiaulių“ komandos kapitonas Mindaugas Žukauskas, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalio laimėtojas, nori tikėti, kad žaidimas krepšinio aikštelėje tebėra švarus. Nors neatmeta, kad gandai apie perkamas— parduodamas rungtynes gali būti ne iš piršto laužti. Pačiam su negarbingais pasiūlymais karjeroje neteko susidurti. O mikroklimatu “Šiaulių“ komandoje Mindaugas nuoširdžiai džiaugiasi.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kovoja ne tik aikštelėje
— Pastaraisiais metais mažajame finale vykdavo intensyvi kova, šiemet teprireikė trijų rungtynių. Kaip pasikeitė šio sezono LKL komandų pajėgumas?
— Šiemet komandos labai išsiskyrė: dvi stipriausios, tarsi antra lyga — „Šiauliai“, trečia — visas kitas LKL-as. “Šiauliams“, žaidžiant su kitomis komandomis, nekildavo didesnių problemų, tik kartais atsipalaiduodavome. Norėtųsi lygesnio čempionato. Komandų diferencijavimosi priežastys, manau, ekonominės.
— Didžiajame finale kovos vyksta ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Kaip vertinate šią nesportinę kovą?
— Cirkas be klouno. Tik gaila, kad žaidėjai jame turi dalyvauti, užkulisiniame žaidime bėgioti kaip marionetės. Liūdna. O juk žaidėjai finalui turi būti šimtu procentų nusiteikę, apie nieką kitą negalvoti. Svarbiausios sezono kovos, žaidėjai ateina į treniruotę, o nėra trenerio.
Su „žalgiriečiais“ dabar nebendravau, nelindau į širdį — ir taip sunku. Džiaugiuosi, kad “Šiauliuose“ viskas gerai, mikroklimatas — super, o tai rodo ir rezultatas.
— Ar kalbose apie perkamas— parduodamas rungtynes gali būti tiesos?
— Jei yra gandas, vadinasi, nėra visiškai iš piršto laužtas. Tik, jei visa tai vyksta, gaila žaidėjų, kurie paverčiami geriausiais aktoriais. Žaidėjai žaidžia garbingai, yra sportinis principas — nugalėti, būti stipriausiu, siekti aukščiausių tikslų. Komercija — užkulisiai.
Kita vertus, dvi Lietuvos komandos Eurolygoje visiems būtų gerai. Bet turi laimėti stipriausias.
— Ar pačiam kada teko susidurti su nešvariu pasiūlymu?
— Ne. Aš dar galvoju, kad žaidimas yra švarus. Tikiu ar bent jau noriu tuo tikėti.
Kai žaidžiau Italijoje, buvo kilęs didžiulis šios šalies futbolo skandalas, į kurį buvo įveltos aukščiausio lygio komandos. Gaila sirgalių, kurie serga už savo komandą, šventai tiki, kad žaidėjai kaunasi, o čempionas jau nuspręstas sezono pradžioje.
Pilamos šiukšlės
— Pastaraisiais metais vienas po kito buvo keičiami treneriai ir rinktinėje. Kas komandai yra treneris? Ar jis dar turi autoritetą?
— Lietuvoje ir Europoje visi labai nori pergalės, niekas nežiūri į tolimesnę ateitį. Visi rezultato nori šiandien, kas bus rytoj — niekam nesvarbu.
O kad žaidėjas vadovautų... Įvykių sūkuryje jis negali mąstyti: dalyvauja vienoje mikrodvikovoje, bet jis nemato kitos. Yra daug dalykų, kuriuos treneris turi matyti iš šono.
Ar aš turiu trenerio autoritetą? Visi, pas kuriuos žaidžiau, daug padėjo, prie visų pritapdavau. Mano treneris — Antanas Sireika, su kuriuo užaugau ir su kuriuo savo saulėlydyje galiu pažaisti.
Visur labai daug politikos: kas, kur, ką. Lietuvoje jau pati politika baisi, tas pats vyksta ir krepšinyje — postų pasidalijimai, cirkai. Bet kažkas už tų žmonių stovi, kažkam jie reikalingi.
— Ko gero, ne paskutinė priežastis yra ir artėjantis 2011 metų Europos čempionatas Lietuvoje?
— Kokia finansinė nauda iš to, aš nežinau. Bet, matyt, kažkam yra naudinga.
Anksčiau povandeninių srovių gal ir būdavo, bet nepildavo viešai šiukšlių vienas ant kito. Dabar šiukšlės išpilamos ir ant savęs, ir ant kitų. Ir tos žinios akimirksniu pasklinda po pasaulį. Pasak Š. Marčiulionio, autoritetą susigadinti galima labai greitai, o vėl pakelti į buvusį lygmenį reikia ilgų metų.
— Artėja pasaulio krepšinio čempionatas, paskelbti kandidatai į rinktinę. Kaip jums atrodo šiemetė komanda?
— Žaidėjai paskelbti, bet dar neaišku, kas iš jų atvažiuos. Reikia sulaukti galutinio dvyliktuko. Nemanau, kad rungtynės prieš čempionatą Lietuvoje ką nors parodys, nes varžovai yra silpni. Naujas treneris, naujos schemos, naujas požiūris į krepšinį — viskas bus nauja. Komanda, manau, irgi bus stipriai atnaujinta. Reikia palaukti.
Šis pasaulio čempionatas — tarsi paskutinis pasirengimas prieš Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą. Reikia bandyti įtraukti žaidėjus, kurie, galvojama, dalyvaus 2011-ųjų čempionate. Namuose nebūtų galima pasirodyti negražiai.
Sportinių batelių nekabina
— Esate Europos, Eurolygos čempionas, Slovėnijos, Italijos, NEBL pirmenybių, R. Saportos, Europos taurės turnyrų nugalėtojas. Ką tarp šių garbingų apdovanojimų reiškia LKL bronza?
— Apdovanojimas svarbus vien jau dėl to, kad laimėtas su savo miesto komanda. Tuo labiau — tokio titulo neturėjau. Nemažai žaidėjų šį apdovanojimą irgi gavo pirmą kartą: jie džiaugiasi ir aš džiaugiuosi.
— Esate komandos žmogus, ekspertai jus išskiria gebėjimu puikiai gintis. Niekada nekilo ambicijų ryškiau matytis protokoluose?
— Mano statusas — krašto puolėjas. O gero gynėjo vardą užsitarnavau: trenerio stengiuosi nenuvilti, duotas užduotis įvykdyti. Nemanau, kad vien gynyboje — ir puolime daug padedu. Esu tas, kurio nesimato, individualių laurų nepasiimu. Bet komandoje esu naudingas, žaisti gaunu daug. To nesimato popieriuje, bet treneris žino ir mato.
— Bet „Šiaulių“ komandos rezultatyvumo rekordas — 45 taškai — priklauso būtent jums. Prisimenate tas rungtynes?
— Neseniai susidėliojau senąsias vaizdajuostes ir vaikams parodžiau: „Pažiūrėkit, kaip įmečiau 45 taškus.“ Tai buvo 1995-aisiais. Dabar žiūrint, lėtesnis krepšinis atrodo. Kokius metimus bemečiau, pataikiau. Jei gerai atsimenu, tais pačiais metais dar buvau įmetęs 40 taškų.
Vėliau užtekdavo 20 taškų vidurkio, „Žalgiryje" — 10-ies ar 12-os. Vienas žaidėjas negali visą laiką rinkti taškus. Gal NBA kiti prioritetai, Europoje labiau priimtinas komandinis žaidimas.
— Sezonas baigėsi. Kokie planai kitam sezonui?
— Dabar nieko negalvoju. Mėnesis — poilsiui. Norisi išvalyti galvą, o toliau — žiūrėsim. Kokį mėnesį norėčiau pasigydyti traumas, nes organizmas sensta. Paskui — lengvas bėgiojimas. Nežadu dar sportbačių kabinti. Malonumą jaučiu, matau, kad dar komandai kažką galiu duoti.
— Galbūt kitais metais būtent su „Šiauliais“ iškovosite dar vieną medalių komplektą?
— Kodėl gi ne. Galima pabandyti. Tikslus reikia išsikelti aukščiausius. Lietuvoje susidaręs stereotipas, kad finale turi būti „Žalgiris“ ir “Lietuvos rytas“, jau nuo sezono pradžios pradeda skaičiuoti, kiek finale bus rungtynių. Bet niekas nekalba apie “Šiaulius“. O jau šiais metais buvo galima įsiterpti į šią dvikovą.
DALYBOS: „Šiauliams“ daviau tai, ką turėjau — patirtį. O iš “Šiaulių“ gavau medalį“, — sako bronzinės “Šiaulių“ komandos kapitonas Mindaugas Žukauskas.
DVIRATININKAS: Į redakciją Mindaugas Žukauskas atriedėjo su dviračiu: „Andrius Kubilius liepė persėsti ant dviračio, tad klausau“. Su dviračiu krepšininkas šį sezoną mynė ir į krepšinio treniruotes.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
