Naujausios
Krepšinio akademija kuriama be krepšinio
Šiaulių politikai Krepšinio akademiją kuria nuo plano, kaip į privačias rankas atiduoti jauniesiems sportininkams ugdyti skiriamus pinigus ir Sporto rūmų pastatą. Krepšinio trenerių nuomonės akademijos kūrėjai neklausia, net rekomenduoja „nesikišti“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vizija – kaip atiduoti pinigus
Šiaulių miesto Tarybos nariams yra paviešintas siūlymas kurti Krepšinio akademiją per koncesijos sutartį. Iš konkursą laimėjusio koncesininko Savivaldybė 15 metų pirktų ugdymo paslaugą ir mokėtų už pastato eksploatavimą. Krepšinio akademijai atiduotų „Saulės“ sporto mokyklos ugdomus vaikus ir Sporto rūmus Pramonės gatvėje.
Tvirtinama, jog Savivaldybė koncesijos mokesčio mokėtų ne daugiau nei šiemet skiria krepšininkams ugdyti „Saulės“ sporto mokykloje ir Sporto rūmams išlaikyti. Koncesininkas įsipareigotų pastatyti priestatą su trimis aikštelėmis.
Kas gali tapti potencialiu koncesininku? Aiškinama, jog būtų steigiama viešoji įstaiga, kurioje Savivaldybės dalis sudarytų du trečdalius. Likusią dalį, galima spėti, valdytų laimėjęs konkursą koncesininkas.
Anksčiau tvirtinta, jog akademijos steigėjais taptų Savivaldybė, Lietuvos krepšinio federacija ir „Šiaulių“ krepšinio klubą remianti bendrovė „Šiaulių plentas“.
Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas „Šiaulių kraštui“ yra teigęs, jog koncesija siūloma, nes tai aiškiausias akademijos finansavimo modelis. Kitaip tariant, Savivaldybė perka paslaugą ir už ją moka.
Treneriai – paskutinėje vietoje
„Mes, treneriai, matyt, esame paskutinėje vietoje, nes mūsų nuomonės niekas neklausia,“ – sakė „Šiaulių kraštui“ treneris Antanas Sireika.
Akdemijos kūrėjams neįdomi ne tik A. Sireikos, Šiaulių miesto garbės piliečio, buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir buvusio „Šiaulių“ klubo komandos vyriausiojo trenerio nuomonė. „Saulės“ sporto mokyklos treneriai Arūnas Kačerauskas, Egidijus Vasiliauskas, kuris dirba ir su Lietuvos jaunių rinktine, neslepia, jog apie akademiją daugiau žino tik iš spaudos.
„Mus tik supažindino, kad eisime akademijos link, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Kačerauskas. – Į jokias darbo grupes mes neįtraukti.“
Trenerių teigimu, dar „rekomenduota nė nesikišti“.
Vizija – ugdyti iki vyrų komandos
„Krepšinio akademija yra reikalinga, pagerintų mūsų apsnūdusį darbą, – teigia A. Sireika. – Įsivaizduoju, jog būtų taikomi pažangesni ugdymo metodai. Pavyzdžių yra: Šarūno Marčiulionio, Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos – iki šiol joms niekas neprilygsta.“
Trenerio nuomone, Šiaulių akademija turėtų būti Šiaurės Lietuvos krepšinio centras, kuris ieškotų talentų ir juos rengtų. Bet tam reikia bazės sportininkams apgyvendinti.
„Gal ne viešbučio, bet nors bendrabučio 10–15 jaunuolių, kurie siektų aukšto meistriškumo“ – sako treneris.
A. Sireika kelia jaunųjų sportininkų ugdymo iki vyrų komandos problemą. Dabar šis procesas nutrūksta.
„Baigia vaikai 11 klasę ir palieka sporto mokyklą, toliau nebesportuoja, į vyrų komandas nepatenka, – sako treneris. – Gal akademijoje galėtų atsirasti vyresniųjų grupė, kuri galėtų tapti „Šiaulių“ klubo jaunimo komanda, išlaikoma klubo.“
Trenerio nuomone, akademijoje galėtų dirbti ir agentai, kurie toliau rūpintųsi jaunųjų sportininkų ateitimi, jų žaidimu regioninės lygos ar aukštesnėse komandose.
„Dabar nėra tam sudarytos sąlygos. Po sporto mokyklos su ašaromis atsisveikiname ir vaikai yra palikti patys blaškytis, – sako A. Sireika. – Nėra pereinamumo nuo moksleiviško sporto į profesionalųjį. Visi profesionalais netaps ir negali būti, bet atitinkamo lygio akademijoje galėtų siekti.“
A. Sireika apie koncesiją nei girdėjo, nei ką gali pasakyti: „Esu treneris, rūpinuosi, kaip vaikus ir vyrus padaryti geresniais krepšininkais, o finansus turi tvarkyti, kas juos išmano.“
Bet prisipažįsta neįsivaizduojąs, jog akademiją valdytų verslininkas: „Jeigu Savivaldybė steigia akademiją, tai ji ir turėtų ją valdyti, o pagal sutartį remti Krepšinio federacija ir privatus verslas. Jeigu verslininkas valdytų, jam kas nors atsitinka ar nebepatinka, parduoda verslą ir dingsta akademija.“
Tikslas – keisti pavadinimą?
„Kas pasikeis nuo to, jeigu „Saulės“ sporto mokykla bus pervadinta akademija?“ – klausia treneris A. Kačerauskas.
Treneriams neišku nei dėl sporto mokyklos, nei dėl pačių ateities. Juos pasiekia tik kalbos, kad neva mokykla neparuošia žaidėjų, jog bus surinkta naujų trenerių.
A. Kačerausko nuomone, steigiant akademiją pagrindinis klausimas turėtų būti, ar bus statoma, plėtojama bazė. „To mums labiausiai trūksta, – sako treneris. – O jeigu ji bus statoma, tai kodėl negalima jos jungti prie „Saulės“ mokyklos?“
Juolab kad rankininkams nėra kur dėtis. Jiems „Saulės“ sporto mokyklos salė vienintelė tinkama treniruotėms.
Kieno interesai svarbiausi
Treneris E. Vasiliauskas, neneigia – idėja yra gera. Bet turi būti aišku, kas stovės už akademijos vairo.
„Jeigu „Šiaulių“ klubo interesai bus svarbiausi, tai klausimai bus sprendžiami ne vaikų naudai. Masinis sportas bus sužlugdytas“, – mano E. Vasiliauskas.
Jis įsitikinęs, jog turi išlikti valstybinė sporto mokykla, kaip alternatyva privačioms. Dauguma tėvų negali vaikų leisti į privačią sporto mokyklą. Klubas, anot trenerio, gali pats kurti mokyklą ir konkuruoti, o ne „prichvatizuoti Savivaldybės mokyklą.“
Trenerio nuomone, ant popieriaus pirmiausia reikia užfiksuoti, kas bus daroma, kas darys, kiek metų, ar bus suteikamos treneriams kategorijos, ar statoma bazė.
„Tai reikia spręsti, o pavadinimą pakeisti nieko nereiškia“, – tvirtina treneris.
KOMENTARAS
Privačios akademijos filialas Šiauliuose?
Šiaulietis Valerijus Simulik, kuris yra Lietuvos moksleivių krepšinio lygos kūrėjas, mano, jog Šiaulių savivaldybėje kvepia dar viena afera: „Kokią materialinę naštą neš koncesininkas?“
„Kodėl nepasitelkiamas toks autoritetas kaip Antanas Sireika? Jo vardu galima būti pavadinti akademiją. Toks vardas pritrauktų ir verslą,– siūlo V. Simulik. – Ir kodėl verslas dabar negali remti sporto mokyklos? Pagal įstatymus turėtų mokesčių nuolaidų. Dabar tik tvirtinama, jeigu pasikeis sporto mokyklos valdymo forma, tai įvyks kone stebuklas.“
Parlamentaras pasidomėjęs, kiek gali tėvams kainuoti vaikų krepšinis „po reformos": privačiose sporto mokyklose įmoka nuo 80 litų šoka iki 200 litų.
„Saulės“ sporto mokykloje yra 350 vaikų.
Politiko nuomone, reikia apsispręsti, ar ugdome kuo daugiau vaikų, ar rengiame aukšto meistriškumo sportininkus ir kuriame olimpinį centrą. „Jeigu centrą – tai statome bazę, bendrabutį“.
Jis primena, jog dar yra Vijolių mokykla, kuri puoselėja vilti tapti sporto gimnazija: "Tai gal sujunkime pajėgas?“
„Kai Arvydas Sabonis buvo atvažiavęs su akademijos idėja, visi pritarė. Bet reikia ir savo galva galvoti. Norime antrą tokią koncesiją kaip su arena turėti? O gal tik padaryti kokios privačios akademijos filialą Šiauliuose?"– klausė V. Simulik.
Jono TAMULIO nuotr.
VIZIJA: Šiaulių politikų vizija – kurti Krepšinio akademiją šiuose Sporto rūmuose, o būsimus čempionus ruoš nebe „Saulės“ sporto mokykla, o koncesininkas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Antanas Sireika, garsus krepšinio treneris ir Šiaulių miesto garbės pilietis, mano, jog akademija turėtų tapti Šiaurės Lietuvos krepšinio centru, ieškoti talentų ir ugdyti juos iki vyrų komandos. Bet jo nuomonė politikams neįdomi.
SALĖ: Šia sale dabar dalijasi jaunieji krepšininkai ir rankininkai, kuriems reikia rasti kitą pastogę.
PERSPĖJIMAS: Seimo narys Valerijus Simulik, kuris yra ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygos kūrėjas, perspėja: „Savivaldybė prisiims įsipareigojimų krūvas, o kokią materialinę naštą neš partneriai?“
