Naujausios
Joniškyjeatlyginimai gerokai didesni nei Šiauliuose
Išvažiuojamąjį posėdį Šiauliuose inicijavo Sveikatos reikalų komiteto nariai ir jo vadovas Antanas Matulas. Prie parlamentarų prisijungė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, premjerės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais dr. Živilė Gudlevičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Algirdas Utkus, Valstybinės ligonių kasos vadovas Gintaras Kacevičius.
SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus direktorė Raimonda Janonienė pristatė sveikatos sektoriuje vykstančias reformas.
„Lietuvos gyventojų sveikatos būklė nėra gera, esame vieni prasčiausių Europos Sąjungos šalyse pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį. Pertvarkos galėtų padėti šią situaciją spręsti“, – teigė savo pristatymą pradėjusi R. Janonienė.
Sveikatos sistemoje įgyvendinamos 6 reformos: visuomenės sveikatos priežiūros pertvarka, greitosios medicinos pagalbos centralizavimas, asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymas, psichikos sveikatos priežiūros pertvarka, pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų vystymas.
Pristatyta, kad šiomis reformomis siekiama iki 2030 metų pailgintini vidutinę Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja, einanti direktorės pareigas, Dalia Miniauskienė pristatė informaciją, kokius atlyginimus moka ligoninės.
Šiaulių ligoninėje gydytojų atlyginimų vidurkis siekia beveik 5 tūkstančius eurų, neatskaičius mokesčių ir yra aukštesnis nei šalies vidurkis, tačiau slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis 1 850 eurų be mokesčių yra vienas mažesnių pagrindinių šalies ligoninių grupėje ir šalies vidurkio nesiekia. Apskrityje gerokai išsiskiria Joniškio rajono ligoninė. Čia gydytojai vidutiniškai uždirba 7 154 eurus be mokesčių, o slaugytojos – 2 074 eurus. Tačiau net ir tokie dideli atlyginimai sudaro 75 procentus iš privalomojo sveikatos draudimo gaunamų lėšų dalį. Panaši dalis yra ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors čia atlyginimai yra gerokai mažesni. Buvo pabrėžta sėkminga Joniškio ligoninės vadyba.
D. Miniauskienė akcentavo, kad ligoninėms yra apmokamos visos paslaugos, net ir tos, kurių įstaiga suteikia daugiau, nei numatyta sutartyje su Ligonių kasa, o eilės pas gydytojus susidaro ne dėl pinigų stygiaus, bet dėl specialistų trūkumo. Pavyzdžiui, RŠL pas 19 iš 29 įvairių sričių specialistų laukti reikia ilgiau nei mėnesį.
Reformos vyksta – niekas negerėja
Posėdžio metu kalbėję savivaldybių atstovai minėjo pagrindinę bėdą – specialistų trūkumą, norint juos privilioti tenka siūlyti itin didelius atlyginimus. Kviečiant jaunus specialistus, jiems svarbu, kokią įrangą turi ligoninė, o rajonų ligoninės nėra aprūpintos moderniausia technika. Kalbėta apie gydytojų atlyginimų lubų nustatymą, tačiau komiteto pirmininkas tokiam siūlymui nepritarė.
Akivaizdus privačios ir valstybinės medicinos susipriešinimas. Nors buvo bandyta aiškinti, kad tiek valdiška, tiek privati medicina gauna finansavimą už suteiktas paslaugas, todėl esą yra vienodose pozicijose, tokia pozicija buvo paneigta. Privatus sektorius gali pasirinkti, kokias paslaugas teikti, todėl renkasi mažiausiai rizikingas, tačiau gerai apmokamas, be to, gali iš pacientų imti priemokas. Tuo tarpu valstybinė medicina turi užkamšyti visas skyles ir teikti tokias paslaugas, kokių reikalaujama teisės aktais.
Apskrities rajonų merai akcentavo komunikacijos trūkumą su Respublikine Šiaulių ligonine, kai savivaldybės neinformuojamos apie ligoninės paslaugų teikimo sutrikimus. Pavyzdžiui, sugedus įrangai, pacientai su įtariamu insultu buvo vežami į Panevėžio ligoninę. Pacientai iš Joniškio galėjo būti vežami tiesiai į Panevėžį, jei būtų žinota iš anksto.
Kai kurios rajonų gydymo įstaigos mieliau bendradarbiauja su Panevėžio ligonine nei su Šiaulių.
„Esu meru penktą kadenciją. Prieš mane sėdi du ministrai (buvę sveikatos ministrai Aurelijus Veryga ir Rimantė Šalaševičiūtė – aut. past.). Ir vienas darė reformas, ir kitas darė, trečia Vyriausybė... Nu niekas nepagerėjo. Prisimenu 2010 metus – uždarėme chirurginius, reabilitacijas, žalius koridorius. 10 metų ligoninę remontavome. Prasidėjo kovidas, priimta ekonominio skatinimo programa, gavome 2 milijonus, pabaigėme remontą. Kur anksčiau buvo sprendimai?“ – kalbėjo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Jis norėtų žinoti, kur link reformos eina ir kokie jų tikslai. Jis pasigedo planavimo. Per meravimo metus sakė nėra matęs Akmenės ligoninėje nė vieno praktikanto. O gal atvykęs į praktiką, pamatęs, kad Akmenėje gyventi gera, medikas čia liktų. Dabar rajoną gelbėja Ukrainos medikai. Čia dirba 8 gydytojai ir 6 slaugytojos, atvykę iš šios šalies.
„Ar yra koks nors planavimas? Mes patys save pjauname. Vieni 60 tūkstančių, kiti – butus (skiria gydytojams – aut. past.). Kuo čia girtis? Čia yra skaudulys. Mes, mažosios savivaldybės, taškome biudžeto pinigus, siekdamos padaryti savo savivaldybes patrauklesnes, kai tuo tarpu nei Vilniaus, nei Kauno savivaldybėms nereikia rengti gydytojų pritraukimo programų“, – skaudulius vardijo meras.
Jis pažymėjo, kad visada tokio susitikimo norisi Seimo kadencijos pradžioje, o ne pabaigoje.
Meras vakar norėjo išgirsti atsakymą, kodėl, norint patekti pas specialistą, pirmiausia reikia užsirašyti į eilę, kad gautum taloną, jį gavus laukti dar porą mėnesių. Tačiau jei susimokėsi, pas tą patį specialistą gali apsilankyti po 3 dienų.
„Mes to paaiškinti gyventojams nemokame. Jei jūs mokate, paaiškinkim. Reformos tikslas – kad prieinama būtų paslauga, o pinigų yra“, – akcentavo rajono vadovas, suabejojęs, ar iš piršto laužtas posakis, kad bendra Lietuvos medicina kryptį turi autostradinę: Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Ar vis dėlto RŠL lieka šitam žemėlapyje? Ši ligoninė svarbi visam regionui.
V. Mitrofanovas priminė, kad rajonų ligoninėse turi likti terapija, slauga, reabilitacija, antro lygio konsultacijos. Jei neliks rajonuose ligoninių, užsprings ir Kaunas, ir Vilnius. Visa Lietuva nesuvažiuos į du centrus gauti konsultacijų.
Komiteto pirmininkas A. Matulas pasiūlė V. Mitrofanovui atsilaisvinusią sveikatos viceministro vietą.
Šiaulių meras posėdyje iškėlė filosofinį klausimą. Ar mūsų sistema yra pasiruošusi mokėti gydytojams pinigus, kad pacientai nebūtų guldomi į ligoninę, kad būtų sveiki? Ar privati medicina išgyventų, jei žmonės nesirgtų? Gyventojų mažėja, gydymo įstaigų (ir privačių) daugėja.
„Kažkas ne taip su logika. Kodėl stiprėja ne valstybinis, o privatus sektorius, kuris yra suinteresuotas, kad žmonės sirgtų, nes kitaip jis neturės uždarbio. Kažkokioje vietoje turime sustoti ir permąstyti. Turime užsiimti profilaktika, kūno kultūra. Turime suvokti, kad sergamumas tragiškai per didelis“, – filosofiškai dėstė meras.
Jam buvo priminta, kad savivaldybėse tam ir buvo įsteigti visuomenės sveikatos biurai. Merai ir savivaldybės turi visas galimybes užsiimti profilaktinėmis ir sveikatinimo programomis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovams teks išmokti dirbti su kolektyvu
LR Sveikatos reikalų komiteto nariai, lankydamiesi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, atskirai susitiko su jos vadovais ir atskirai su darbuotojais. Seimo nariai kalbėjo, kad juos neramino ligoninėje išgirsti darbuotojų pasisakymai apie prastą mikroklimatą įstaigoje, apie vadovų nesiskaitymą su darbuotojais. Komiteto pirmininką nustebino, kad iš kito miesto atvykusiam konsultantui ligoninė moka 700 eurų už konsultaciją, tuo tarpu slaugytojos vidutinis mėnesinis atlygis – apie 1 100 eurų į rankas.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasibaigus posėdžiui pakomentavo, kad viena iš komiteto atvykimo priežasčių – pažiūrėti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tvyrantį psichologinį klimatą, nes skaitė keletą straipsnių laikraščiuose, be to, buvo gavę anoniminį laišką dėl ligoninės vadovo Mindaugo Pauliuko darbo.
„Deja, išgirdome įvairių nuomonių. Vieni gyrė, tačiau buvo pasakyta ir daug kritinių pastabų. Nežino, ką daro. Pilna laikinai einančių (padalinių vadovų – aut. past.) pareigas. Jei kitur yra konkurencija, niekas nenori išeiti iš vadovų, čia išeidinėja, paskirti laikinai nauji. Mūsų sprendime ministerijai bus įrašytas reikalavimas sustiprinti steigėjo funkcijas, aktyviau kontroliuoti Šiaulių ligoninės darbą. Jaunai vadovų komandai norisi palinkėti, kad visiškai kitaip dirbtų su kolektyvu, bendradarbiautų, bendrautų, išklausytų nuomones, o tada priimtų sprendimus“, – komentavo A. Matulas.
Ligoninės direktorius gyrėsi, kad ši įstaiga pirmoji šalyje ketina pereiti prie trijų pamainų grafiko. Anot komiteto pirmininko, toks kitų šalių praktikos kopijavimas, akivaizdu, yra per ankstyvas. Gal 24 valandas medikams ir sunku išdirbti, gal verta pereiti prie 12 valandų, reikia tartis. Bet trys pamainos, kai medikams reikės išvykti vakare sutemus ir ne tik į Šiaulius, priimtinas ne visiems. Kolektyvas tokioms pertvarkoms turi subręsti.
„Perspektyvos nematymas, nebendravimas, nesusikalbėjimas. Patys vadovai bandė girtis, kad daugybėje sričių šalyje ligoninė pirmauja, bet, kaip matėme iš pranešimų, taip nėra. Manau, kad vadovai susivoks, pakeis bendravimo formą su savo darbuotojais. Jei darbuotojai pajaus pagarbą ir įvertinimą, tikrai neišeidinės iš tokios stambios ir reikalingos ligoninės. Buvo naujiena. Jei kitur iš rajonų medikai siekia pereiti į centrus, tai čia atvirkščiai – bėga į rajonus. Ir ne tik dėl atlyginimų, bet ir dėl pagarbos stokos“, – įspūdžiais pasidalijo A. Matulas.
Priminus skandalingas ir brangias ligoninės 180 metų sukakties paminėjimo iškilmes, Seimo narys sakė taip pat turėjęs kvietimą atvykti į jas, bet nevažiavo, nes norėjo objektyviai ištirti iš ligoninės darbuotojų gautą skundą.
„Ar tas laikas buvo švęsti, aš nežinau“, – suabejojo A. Matulas.
