Naujausios
Teks pakloti dešimtis tūkstančių
Už įvairias nusikalstamas veikas – kyšininkavimą, papirkimą, dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – nuteistas dabar jau buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Artūras Aušra, buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas, UAB „Šiaulių plentas“ buvęs vadovas Juozas Aleksa, šios bendrovės buvęs komercijos direktorius Darius Strioga ir trys kitų privačių bendrovių vadovai – Viktoras Vachteris, Erlandas Baliutavičius ir Rimantas Vaitkus.
Teismas nuteistiesiems bendrai skyrė daugiau nei 45 tūkstančius eurų baudų ir nusprendė konfiskuoti daugiau nei 41 tūkstantį eurų.
Buvusiam LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui A. Aušrai teismas skyrė laisvės atėmimą 3 metams, jo vykdymą atidedant 2 metams. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 941 euro dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo sprendimu, iš nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 29 078 eurai.
Laisvės atėmimo bausmę 2 metams su jos vykdymo atidėjimu 1 metams teismas paskyrė ir buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A. Androsovui. Iš nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 12 750 eurų.
Kelių rekonstravimo, remonto bei priežiūros darbus atliekančios įmonės „Šiaulių plentas“ vadovui J. Aleksai paskirta 18 830 eurų dydžio bauda.
D. Striogai už papirkimą skirta 11 298 eurų dydžio bauda.
V. Vachteriui, E. Baliutavičiui ir R. Vaitkui atitinkamai skirtos 5 649, 3 766 ir 5 649 eurų baudos.
Ranka – rankon
Bylos duomenimis, buvęs LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. Aušra sudarydavo kelių rekonstravimo, remonto bei priežiūros darbus atliekančiai įmonei „Šiaulių plentas“ palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
Teismas nustatė, kad A. Aušra su bendrove „Šiaulių plentas“ „bendradarbiavo“ nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų liepos mėnesio. Jis informuodavo minėtos įmonės direktorių J. Aleksą apie organizuojamus valstybinės reikšmės kelių tvarkymo viešuosius pirkimus, derindavo pirkimo procedūrų eigą įmonės naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas bendrovei laimėti pageidaujamus viešuosius pirkimus Šiaulių regione.
Veikdamas minėtos bendrovės naudai, iki pirkimų paskelbimo leido J. Aleksai pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas – kokių kelių atkarpų remontu „Šiaulių plentas“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime. Už tai A. Aušra iš šios įmonės atstovų iš viso priėmė daugiau nei 29 tūkstančių eurų vertės kyšių.
Pavyzdžiui, 2016 metų birželį LAKD vykdant viešąjį pirkimą dėl projekto „Valstybinės reikšmės kelio Joniškis – Linkuva ruožo nuo 26,8 iki 28,3 kilometro asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. Aušra dar iki viešojo pirkimo paskelbimo pradžios kreipėsi į bendrovę „Šiaulių plentas“, kad ši pateiktų viešojo pirkimo poreikį – informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su tuometiniu bendrovės vadovu J. Aleksa.
Minėtos bendrovės vadovai per Šiauliuose veikiančią vieną bendrovę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, kelių rekonstravimo, remonto bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ lėšomis apmokėjo dalį A. Aušros įsigyjamo automobilio vertės, taip pat bendrovės lėšomis jo sodo name buvo atlikti remonto darbai.
J. Aleksa pavaldiems bendrovės darbuotojams nurodė atlikti A. Aušrai reikalingus daiktų pervežimo, montavimo, statybos darbus: Molėtų rajone esančioje jo sodyboje už konkursus laimėjusios bendrovės lėšas buvo nupirkta ir sumontuota židinio kapsulė, statybinių medžiagų, įrankių, iš kito miesto į tą pačią sodybą pervežti jam ir jo sutuoktinei priklausantys daiktai. Tik vien tai viešųjų pirkimų konkursus laiminčiai bendrovei kainavo apie 9 000 eurų.
Šioje byloje kaltinimai dėl kyšininkavimo taip pat buvo pareikšti ir pagal panašią schemą veikusiam buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A. Androsovui.
Pastarasis, susitaręs su „Šiaulių plento“ vadovais, juos informuodavo apie Šiaulių miesto savivaldybėje numatomus ir vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir įmonei sudarydavo išskirtines sąlygas, nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Už tai jam buvo atsilyginta didelės vertės, daugiau nei 16 tūkstančių eurų kyšiu.
Per Šiauliuose veikiančią kitą privačią įmonę, jai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, „Šiaulių plentas“ savo lėšomis apmokėjo dalį įsigyjamo automobilio vertės, taip pat iš įmonės lėšų nupirko mobiliuosius telefonus, kompiuterius, kurie buvo perduoti A. Androsovui.
Teisme tuometinis „Šiaulių plento“ vadovas J. Aleksa sakė, kad byloje nurodyto dydžio kyšis nebuvo duotas. Anot jo, A. Androsovui buvo tik padėta kiek įmanoma pigiau įsigyti automobilį – paprašyta padaryti nuolaidą. J. Aleksa tvirtino, kad bendrovė konkursus laimėdavo, nes atitikdavo sąlygas ir pasiūlyta mažiausia kaina.
Teismas konstatavo, kad visiems kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, specialistų duotais parodymais, kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga.
46 tomų baudžiamojoje byloje teisme buvo apklausta daugiau kaip 60 liudytojų.
