Naujausios
Spėjama, kad savo populiarumą M.K. ėmė išnaudoti verslo sandėriuose su nesąžiningais karininkais, ir dalį paramos pasisavina bei iš to lobsta. Tokius įtarimus didina gandai, jog savanoris jaunystėje tris kartus buvo teistas už vagystes.
Šią informaciją patvirtinti yra beveik neįmanoma, nes Ukrainoje, praėjus penkiems metams po teistumo, bylos yra sunaikinamos. Mano pagalbos demaskuoti M.K. paprašė vieno miesto karininkas, įtaręs, kad pratybų poligoną iš jų norima atimti, siekiant pelningai parduoti žemę, o aferai vadovauja būtent M.K.
Pažadėjau pasigilinti į istoriją, nors abejoju, ar pavyks viską išsiaiškinti. Toks prašymas mane paskatino susitikti su kitu karininku, pažįstamu nuo karo pradžios. Domino, ar jis pajautė oficialiai deklaruojamą kovą su korupcija.
– Ar sutinki su teiginiu, kad nemažą dalį paramos, kurią atveža Vakarai, „pradangina“ vietos savanoriai, valdininkai ir net karininkai?
– Aš su tuo nesusidūriau, bet taip rašoma ir kalbama, yra iškeltos bylos, teisiami nusikaltę žmonės.
–Teko skaityti, kad „išgaravo“ ištisi traukinių vagonai su humanitarine pagalba, ir dingo net iš JAV kariams atsiųstos vaistinėlės, be to, vietoje žieminių striukių kariams buvo nupirktos pigesnės rudeninės, o sutaupyti pinigai pradingo; pereitą savaitę vieni aferistai pasisavino žmonių suaukotas lėšas skraidyklėms, o kiti paspruko į užsienį su pinigais, skirtais mašinoms kariams; be to, užsieniečių dovanotomis kariams mašinomis dažnai važinėjasi karininkų žmonos Kijeve, o ne kovotojai fronte; dėl tokių sukrečiančių faktų kai kuriose valstybėse raginama mažinti pagalbą Ukrainai, raginama jūsų nepriimti į NATO ir ES. Kaip tu vertini tokią situaciją problemą, ir kaip ją būtų galima išspręsti?
– Man teko tarnauti sovietų kariuomenės dalinyje Latvijoje, vėliau verslo reikalais važinėjau ir į Lietuvą, tad žinau, kad jūs Maskvos laikais irgi susidūrėte su deficito reiškiniu, kai visko trūko, ir viską reikėjo sukombinuoti. Pas mus sovietmetis užtruko gerokai ilgiau, o atgavus nepriklausomybę daug kam vėl reikėjo gudrauti, nes gamyklos užsidarė, darbo nebuvo, o algos ir pensija varganos. Valdininkai tiesiog reikalavo kyšio, nes iš algos pragyventi buvo sunku ir bijojo, kad dėl reformų ar etatų mažinimo kitą dieną praras darbą ir liks be nieko, jei kyšiais nesurinks pinigų juodai dienai. Kyšius imti ir duoti įprato visi.
– O susiformavusi oligarchinė sistema prie to neprisidėjo?
– Kas be ko. Gal ji labiausiai ir buvo tokia sistema suinteresuota, nes oligarchai kyšiais sprendė viską – gaudavo kitiems neprieinamus leidimus, laimėjo privatizacijos konkursus, pelnėsi iš šešėlinės prekybos ir mokesčių slėpimo, išsisukdavo nuo teisingumo. Keli milijardieriai pasidalijo šalį ir ekonomikos sritis, susikūrė partijas ir pasėjo savus žmones prokuratūroje, teismuose, muitinėje, mokesčių inspekcijoje.
– Mane sukrėtė per Ukrainos radiją išgirsta žinia, jog net 55 procentai dabar parduodamo alkoholio yra neapmokestinama mokesčiais, nes jis parduodamas nelegaliai, pavagiant iš valstybės milijardus mokesčių, nors tuo pačiu milijardinės paramos yra prašoma iš Vakarų.
– Mums, kovojantiems fronte, yra labai pikta girdėti, jog kažkas šiuo metu apgaudinėja valstybę ir lobsta, o kariams trūksta ne tik naktinio matymo prietaisų ar duslintuvų automatui, bet ir elementarių dalykų – vaistinėlių ar turniketų.
– Kai lankausi kaimuose, tai juose beveik nebematau vyrų, nes jie yra pašaukti į frontą, o tuo tarpu didmiesčiuose vyrų pilna, nes vieni yra gudriai apsiforminę, kaip „volontiorai“, kiti susiveikė pažymas, kad dėl ligos netinka tarnybai, o dar kiti turi atleidimą, nes dirba svarbiose valstybei ar miestui įmonėse. Pats didžiausias kyšininkavimo skandalas dėl išsipirkimo iš kariuomenės kilo Odesoje, kai paaiškėjo, jog karinio komisariato viršininko žmona ir mama perkasi milijonus eurų kainuojančius namus bei prabangias mašinas Ispanijoje. Neseniai buvau Odesoje, kur vienas pažįstamas verslininkas pasakė, jog po skandalo pasikeitė vien tai, jog paslaugos kaina per pusę pakilo. Karo pradžioje nuo kariuomenės išsisukti esą buvo galima už du, vėliau už 5–7, o dabar už 10 tūkst. eurų. Ar tu pats jauti, kad kariuomenėje padidėjo kova su korupcija?
– Negaliu to vertinti, nes neturiu reikalų su komisariatais, ir nesu susijęs su užsakymais armijai, tačiau kiek girdžiu iš kitų kariškių, tam tikrų pokyčių į geresnę pusę yra.
– Vienoje internetinėje Ukrainos žurnalistų diskusijoje išgirdau „pagyrą“ Rusijai, jog ši sugebėjo pasimokyti iš klaidų, ir dabar daro dvi gynybos linijas bei labiau jas užminuoja; gyrė ir Rusijos sugebėjimą skubiai ekonomiką pertvarkyti karo reikmėms taip, jog konditerijos fabrikai vietoj bandelių imtų „kepti“ skraidykles, o tuo tarpu Ukrainoje jų gamyba nesuklestėjo dėl biurokratinių trukdžių ir tenka maldauti, kad dronus atvežtų Vakarai. Ką manai apie tai?
–Taip, su Rusijos armija dabar kovoti žymiai sunkiau, nes ji padarė išvadas iš mūsų pernykščio kontrpuolimo, kai išvadavome Charkovo regioną. Mes juos lenkiam kovos ryžtu ir pasiaukojimu, ir dalis mūsų ginkluotės yra modernesnė, tačiau tai, kad nesugebam pasigaminti dronų yra labai apmaudu. Dar labiau apmaudu yra dėl to, jog Vakarai neatsiuntė lėktuvų, išminavimo mašinų bei puolimo technikos, bet kritikuoja dėl nenusisekusio kontrpuolimo, nors pagal NATO vadovėlius be reikalingos ginkluotės toks puolimas net nepradedamas.
– Lenkijos pulkininkas, karo Afganistane ir Irake dalyvis Piotras Levandovskis teigia, kad Ukrainos kariuomenės problema yra ta, kad ji labai nevienalytė. Dalis karių apmokyta Vaklaruose pagal NATO standartus, daliai vadovauja SSSR karo mokyklas baigę žmonės, o dalį kariuomenės sudaro savanorių būriai, besivadovaujantys savo taisyklėmis. Vienas ukrainiečių karininkas paliudijo, jog dėl bendro puolimo buvo susitaręs su dvejų kitų batalionų vadais, tačiau, prasidėjus puolimui, persigalvojo. Apie tai, jog dalis senųjų vadų vadovaujasi sovietine mokykla ir nesiskaito su karių gyvybėmis man kalbėjo savanoris australas, be to, internete daug kariškių nusiskundimų vadais bei ginkluotės trūkumu.
– Aš nepaneigsiu šių priekaištų. Realybė yra tokia, kokia yra – tik nedidelė mūsų kariuomenės dalis yra parengta pagal NATO, ir ne visi kariai yra tinkamai paruošti, be to, kariuomenėje ne visada yra geras skirtingų padalinių tarpusavio ryšys ir pasitaiko korupcijos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau mes kito pasirinkimo neturime – privalome kovoti ir turėdami tokią armiją, o ne kitokią. Kito pasirinkimo neturite ir jūs – Lietuva bei visos Vakarų šalys – arba remiate mus tokius ir mes įveiksime priešą, arba pralaimėsim ir Maskva savo iltis atsuks į jus. Kova su korupcija bei kariuomenės pertvarkymas yra ne kelerių metų darbas, tai bus padaryta, tačiau užtruks laiko, o kraują liejame dabar ir jūsų palaikymu džiaugiamės dabar.
