Naujausios
Apžvelgiant atsinaujinančios energetikos klausimą konferencijoje, pabrėžta, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina vis mažėja. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, tam įtakos turi keli veiksniai. Vienas jų – tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Jei anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, tai dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – sakė pranešėjas.
Saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina, dėl šių tobulėjimų jau prieš kelis metus sumažėjo iki žemesnės nei rinkos kainos. Tokiu atveju, elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglį ar dujas.
Lietuvoje žaliosios energijos pagaminama tik 21 proc.
Atsinaujinančios energetikos vystymas Lietuvoje taip pat buvo apartas kaip labai aktualus klausimas. M. Nagevičius pažymi, kad elektros energijos poreikis šalyje ženkliai auga. Energijos, kurią išnaudojame kiekis siekia 12 TWh per metus, o didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio. Pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Visgi gera naujiena ta, kad situacija po truputį pradeda keistis.
Pranešėjas pasakoja, kad vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jį realizavus, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas galimai bus padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Gaminančių vartotojų sistema ir kitos galimybės
Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta ir atsinaujinančios energijos gamybos Lietuvoje plėtrai. Norint ją užtikrinti, svarbu skatinti privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Tai reiškia, kad bent jau pradiniame etape, reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų renovaciją.
„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – konferencijos metu pasakojo Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas.
Tapo pavyzdžiu kitiems projektams
Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad saulės energiją vertėtų panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Įgyvendinus gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti būtų galima ir šilumos gaminimui, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai.
S. Daukanto g. 19C Varniuose renovuotame daugiabutyje panaudota būtent tokia sistema. Šio daugiabučio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Pastate įdiegus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo kaip įmanoma labiau sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą, o pastatas tapo pavyzdžiu ateities projektams.
Užs. Nr. 534955
