Naujausios
Kolekcininką sugundė kariška tematika
Nuolatinis „Šiaulių krašto“ skaitytojas Dovydas Malieška Radviliškio šaulių namuose surengė paties surinktų eksponatų — ženklelių, medalių, kitų šalies istoriją menančių daiktų parodą. Dovydas pasakoja apie savo pomėgį kolekcionuoti. Dalis eksponatų — jo giminės istorija.
Sudomino senoviniai daiktai
Domėtis senoviniais daiktais pradėjau būdamas penkiolikos metų, kai iš prosenelės gavau senovinių monetų. Pradžioje rinkau tik monetas, popierinius pinigus. Maždaug po metų susidomėjau tarybinių laikų apdovanojimais. Vėliau ėmiau domėtis tarpukario Lietuvos apdovanojimais, ženkleliais, kokardomis, sagomis. Tai tiesiog „užvedė“. Supratau, kiek daug mes nežinome apie savo šalį.
Tapęs jaunuoju šauliu, susidomėjau kariška simbolika. Pernai, baigęs mokyklą, įstojau į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą.
Kolekcijoje yra ir retų daiktų
Parodoje yra nemažai mano šeimos narius ar giminaičius menančių eksponatų.
Štai — proprosenelio lietuviškas pasas. Jis vertingas jau vien tuo, kad yra autentiškas dokumentas. Tačiau jis turi ir kolekcinę vertę. Ant paso pavaizduoti Gedimino stulpai atspausdinti atvirkščiai. Pasakysit — brokas. Taip. Tačiau su šiuo dokumentu proprosenelis išgyveno nemažai metų.
Miškininko uniformą dėvėjo mano proprosenelis, tarpukariu dirbęs miškininku, o vėliau eiguliu. Proprosenelį mena ir jo darbo užrašai, miškininko žurnalai. Tarp šių daiktų yra ir miškininko kokarda. Net žinomo kolekcininko Algimanto Astiko 1993 metais išleistame veikale „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918— 1940 metais“ nėra kokardos nuotraukos.
Vertę tarp kolekcininkų turi ir tarpukario Lietuvos šaulių sąjungos uniforminė saga. Jau maniau, kad niekada jos nepavyks gauti, nes tarp kolekcininkų tai labai retas daiktas.
Brangus širdžiai ir dar vienas eksponatas — tarpukario Lietuvos kariuomenės 1923 metų modelio kokarda, kurią nešiojo tik karininkai. Ant jos išlikę žalių ir geltonų dažų pėdsakai. Galima tik spėti, kad ji buvo įsegta į kažkurio pokario partizano kepurę.
Dar vienas vertingas eksponatas — pokario partizano antsiuvas. Kai pagalvoju, kad vien už jo saugojimą šeima galėjo būti išvežta į Sibirą, pradedu apie šį eksponatą galvoti kitaip. Tai — ir istorija, ir atmintis.
Mano kolekcijoje yra ir Lietuvos nepriklausomybės, Šaulių sąjungos medalių. Šioje parodoje eksponuoju ir tarpukario Lietuvos karininkų radviliškiečių nuotraukų. Vienos jų paimtos iš savo šeimos ar artimųjų albumų, kitos padovanotos pažįstamų ar draugų. Ne visų nuotraukose užfiksuotų kariškių likimai yra žinomi.
Išsaugoti ateities kartoms
Nemažai mano sukaupta ir dabartinės Lietuvos kariuomenės simbolikos. Surinkta beveik visa dabartinės Lietuvos kariuomenės antsiuvų kolekcija, nemažai turiu ir įvairių karinių dalinių ženklų.
Eksponuoju ir įvairių knygų, žurnalų. Tarp jų — 1938 metais išleista knyga, kurią gaudavo kiekvienas gimnaziją baigiantis moksleivis.
Gyvename informacinių technologijų amžiuje, todėl mūsų laikų laikraščius ar žurnalus proanūkiai vargu ar galės kolekcionuoti. Pas prosenelę, kuri prenumeruoja ir skaito „Šiaulių krašto“ leidinius, radau nemažai senovinių žurnalų.
Šioje parodoje, kurią paskatino surengti šaulių kuopos vadas Pranas Sluckus, — tik nedidelė dalis surinktų eksponatų. Kiti savo eilės dar laukia.
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
AUTORIUS: Dovydo Malieškos kolekcijos parodoje — prieškario Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos simbolika, spaudos leidiniai.
PRISIMINIMAS: Parodoje vienas stendas skirtas kolekcininko proproseneliui.
ŽENKLAI: Tarpukario Lietuvos kariuomenės simbolika.
NUOTRAUKOS: Nuo laiko pageltusiose nuotraukose — kolekcininko artimieji bei kariuomenėje tarnavę radviliškiečiai.
SPAUDA: Parodoje nemažai periodikos leidinių, knygų, žurnalų.
EKSPONATAI: Jaunasis kolekcininkas renka ir istorinę vertę turinčias nuotraukas, ir dabartinę karinę simboliką.
