Kokiems projektams telkiami milijonai eurų?

Kokiems projektams telkiami milijonai eurų?

Ko­kiems pro­jek­tams tel­kia­mi mi­li­jo­nai eu­rų?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ra­šiu­si pre­li­mi­na­rias pro­jek­ta­vi­mo pa­slau­gų su­tar­tis už dau­giau nei 15 mi­li­jo­nų eu­rų. Juo­kau­ja­ma, kad už to­kią so­li­džią su­mą ga­li­ma pa­reng­ti ke­lis šim­tus Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tų ir dar apie šim­tą Pri­si­kė­li­mo aikš­čių tech­ni­nių pro­jek­tų. Ky­la ir rim­tų klau­si­mų – kam tel­kia­mos di­džiu­lės su­mos, kai ne­su­ge­ba­ma pra­dė­ti net ir tų dar­bų, ku­riems tech­ni­niai pro­jek­tai jau yra pa­reng­ti?

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

„Šiau­lių kraš­tas“ ga­vo do­ku­men­tus, 2016 me­tų gruo­džio 15 die­ną pa­si­ra­šy­tus bu­vu­sio Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus, mies­to me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko rė­mė­jo ir bend­ra­žy­gio Eduar­do Bi­vai­nio. Nors po tri­jų pa­rų mies­to Ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą at­leis­ti E. Bi­vai­nį iš šių pa­rei­gų, ta­čiau jo pa­si­ra­šy­ti do­ku­men­tai – pre­li­mi­na­rios pro­jek­ta­vi­mo pa­slau­gų su­tar­tys – ga­lio­ja. Šio­se su­tar­ty­se vien už tech­ni­nių pro­jek­tų pa­ren­gi­mą ir pro­jek­tų vyk­dy­mo prie­žiū­ros pa­slau­gas Sa­vi­val­dy­bė nuo 2016 me­tų pa­bai­gos iki 2020 me­tų pa­bai­gos ga­li įvai­riems pro­jek­tuo­to­jams ir pro­jek­tuo­to­jų bend­ro­vėms su­mo­kė­ti per 15 mi­li­jo­nų eu­rų.

„Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tams pra­dė­jus nag­ri­nė­ti 15 mi­li­jo­nų eu­rų pro­jek­ta­vi­mo dar­bams is­to­ri­ją, rug­sė­jo 26 die­ną ren­gia­ma vie­ša dis­ku­si­ja „Už kiek mi­li­jo­nų ir kas pro­jek­tuos Šiau­lių mies­to vie­šą­sias erd­ves?“. Dis­ku­si­ją ren­gia aso­cia­ci­ja „Lais­vie­ji pi­lie­čiai“, ją mo­de­ruos Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za, aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas.

– Ren­gia­te vie­šą dis­ku­si­ją, kad iš­siaiš­kin­tu­mė­te 15 mi­li­jo­nų eu­rų, nu­ma­ty­tų iš­da­ly­ti Kau­no ir Vil­niaus pro­jek­tuo­to­jams, is­to­ri­ją? – „Šiau­lių kraš­tas“ klau­sė R. Bal­zos.

– Aki­vaiz­du, kad už­kliu­vo tos pre­li­mi­na­rios su­tar­tys, ku­rios bu­vo pa­si­ra­šy­tos ir la­bai keis­to­ku lai­ku – me­tų pa­bai­go­je. Pi­ni­gų su­mos ten yra di­džiu­lės, gal­būt už to­kias su­mas rea­liai įgy­ven­di­na­mų su­tar­čių ir ne­bus pa­si­ra­šy­ta. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, ką už to­kius pi­ni­gus bū­tų ga­li­ma su­pro­jek­tuo­ti, ma­tyt, nau­ją Šiau­lių mies­tą bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti.

Pro­jek­ta­vi­mo klau­si­mas yra įdo­mus ke­liais as­pek­tais.

Pir­miau­sia, pa­si­gen­da­me vie­no la­bai svar­baus da­ly­ko – ar mies­to gal­vos, Ar­chi­tek­tū­ros sky­rius, vy­riau­sio­ji mies­to ar­chi­tek­tė val­do tuos pro­ce­sus? Juk šiuo me­tu jau yra pro­jek­tuo­ja­mos pa­čios pa­grin­di­nės mies­to vie­šo­sios erd­vės, ku­rios rea­liai duos to­ną mies­to vys­ty­mui­si, kurs čia gy­ve­nan­čių žmo­nių ap­lin­ką ke­liems de­šimt­me­čiams į prie­kį. Var­gu ar per 30 ar­ti­miau­sių me­tų mes vėl priei­si­me prie mies­to Pri­si­kė­li­mo aikš­tės, bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos, Auš­ros alė­jos, P. Vi­šins­kio, cent­ri­nio par­ko, Talk­šos eže­ro pa­kran­tės, Sau­lės Laik­ro­džio aikš­tės tvar­ky­mo dar­bų.

Tvar­ko­mos svar­biau­sios erd­vės mies­te ir vi­suo­me­nei tu­ri kil­ti klau­si­mas, ko­dėl šių re­konst­ruk­ci­jų ne­pro­jek­tuo­ja, pro­jek­tuo­se ne­da­ly­vau­ja Šiau­lių mies­to ar­chi­tek­tai, kū­ry­bi­nė vi­suo­me­nė, ku­ri čia gy­ve­na, dir­ba, pa­žįs­ta mies­tą, pa­me­na, koks jis bu­vo, iš ko jis išau­go, ži­no mies­to ir jo kul­tū­ros kon­teks­tą.

Ko­dėl is­to­ri­nės mies­to erd­vės kaž­ko­dėl yra trak­tuo­ja­mos, kaip gat­vių su­tvar­ky­mas? Ko­dėl jas ini­ci­juo­ja ke­lius pro­jek­tuo­jan­čios įmo­nės, ku­rios per­sam­do vie­ti­nius ar­chi­tek­tus tik kaip su­bran­go­vus – nie­ko ne­le­mian­čius, tik įgy­ven­di­nan­čius kaž­kie­no idė­jas.

Vi­sos tos erd­vės mies­tui yra la­bai svar­bios, nes bū­tent jos ku­ria mies­to iden­ti­te­tą. Jas da­bar kei­čiant, re­konst­ruo­jant, per­tvar­kant, kei­čia­si pa­ts mies­to įvaiz­dis. Vie­ni pro­jek­tuo­to­jai pro­jek­tuos vie­ną mies­to ga­ba­liu­ką, ki­ti – ki­tą, bet ar mies­to gal­vos su­pran­ta, kad iš tų ga­ba­liu­kų su­kli­juo­ta mo­zai­ka ga­li išei­ti keis­to­ka.

Kai at­ski­ros už­duo­tys ne­tu­ri bend­ro, vie­nin­go mies­to ma­ty­mo – la­bai pro­ble­miš­ka. Juk pa­skui erd­vių su­tvar­ky­mą ateis ir vers­las su sa­vo no­rais, pa­sta­tų, skly­pų sa­vi­nin­kai, ku­rie taip pat bus įpa­rei­go­ti čia tvar­ky­ti sa­vo tur­tą ar plė­to­ti vers­lą plė­to­ti. Kol kas ne­si­ma­to mies­to bend­ro kar­ka­so kū­ri­mo – tik no­ras pa­re­mon­tuo­ti at­ski­rus ga­ba­liu­kus, erd­ves, ša­li­gat­vius, šiukš­lių dė­žes, vie­nus me­džius nu­pjau­ti – ki­tus pa­so­din­ti.

Bet ši­to juk ma­ža, nes mies­tas lau­kia nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo, kad tap­tų jau­kes­nis, ma­lo­nes­nis. To­dėl dau­ge­lis to­kių re­konst­ruk­ci­jos ir pro­jek­ta­vi­mo dar­bų mies­to pi­lie­čius tik­rai ne­ra­mi­na.

– Apie ke­li­nin­kus ir jų pro­jek­tus ne kar­tą dis­ku­tuo­ta, bet at­sa­ky­mas bu­vo vie­nas – to­kios vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­lės.

– La­bai ne­ra­mi­na, kad mies­to kū­ry­bi­nė vi­suo­me­nė yra vi­siš­kai nu­stum­ta nuo tų pro­ce­sų. Cent­ri­nės mies­to vie­šo­sios erd­vės tu­ri sa­vo is­to­ri­ją, ta­čiau, kiek te­ko su­si­dur­ti, nie­kur nė­ra nu­ma­ty­ti jo­kie is­to­ri­niai ty­ri­mai, ku­rie iš prin­ci­po su pro­jek­ta­vi­mu kai­nuo­tų apie vie­ną-du pro­cen­tus nuo bend­ros su­mos. Is­to­ri­niai ty­ri­mai su­ku­ria pa­grin­dą su­vok­ti, kaip ta mies­to erd­vė vys­tė­si, kas jo­je yra ver­tin­ga.

Dar vie­nas svar­bus mo­men­tas, ku­rį ini­ci­ja­vau ir pa­lai­kiau dėl mies­te iš­li­ku­sių mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nių, ku­rių są­ra­šas bu­vo pa­teik­tas mies­to Ta­ry­bai, tuo­me­ti­niam Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui. Spren­džiant mies­to tvar­ky­mo klau­si­mus, rei­kia ypa­tin­gą dė­me­sį at­kreip­ti į tuos pa­sta­tus, nes bū­tent jie tei­kia mies­tui sa­vi­tu­mo, spal­vos, kva­po. Tas są­ra­šas yra nu­ma­rin­tas, į jį nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio, for­muo­ja­mos pro­jek­ta­vi­mo už­duo­tys, ku­rios ne­tu­ri vie­nin­gos kon­cep­ci­jos, vys­ty­mo­si ideo­lo­gi­jos.

To­dėl ky­la klau­si­mas, ko­kį jo­va­lą pa­tys sa­vo ran­ko­mis su­si­kur­si­me ir kiek in­ves­tuo­si­me pi­ni­gų į mies­to cent­ri­nę da­lį, o po to dū­sau­si­me, ką mes pa­da­rė­me, mes to ne­no­rė­jo­me!

Kal­bė­tis rei­kia ne ta­da, kai jau vis­kas pa­da­ry­ta, o ta­da, kai ren­gia­ma­si pro­jek­tuo­ti.

Žmo­nės tu­rė­tų do­mė­tis, no­rė­tų su­vok­ti, kas yra da­ro­ma su mies­tu. Per "Šiau­lių die­nas" ir "Šiau­lių nak­tis", Mu­zie­jų nak­tis mies­te pil­na žmo­nių, bet ko­dėl jie men­kai da­ly­vau­ja spren­džiant es­mi­nius mies­to rei­ka­lus?

Ne­rei­kė­tų skirs­ty­ti žmo­nių į kaž­kie­no ša­li­nin­kus ar prie­ši­nin­kus. Tu­ri­me su­vok­ti, kad mies­tas trau­kia­si! Ta­čiau net ir trau­kian­tis mies­tui dė­me­sys mies­to cent­rui tu­ri iš­lik­ti uni­ka­lus. Šiau­lie­čiai tu­ri su­vok­ti, kad pro­ce­sai vyks­ta ir ne­ga­li­ma nuo jų nu­si­ša­lin­ti, o rei­kia juo­se da­ly­vau­ti ir la­bai ak­ty­viai. Spręs­ti tuos klau­si­mus, ku­riuos dar ga­lima iš­spręs­ti, nes kai ku­rie pro­ce­sai jau pa­ju­dė­ję.

– Jei­gu ne­spręs mies­tie­čiai – spręs už juos?

– Ar­chi­tek­tai, ku­rie at­va­žia­vo pro­jek­tuo­ti Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos, pri­si­pa­ži­no, kad jie mies­te lan­ko­si tik ant­rą kar­tą! Džiu­gu, kad jie iš­klau­sė mies­to pi­lie­čių ar­gu­men­tus ir atė­jo į mu­zie­jų, pa­pra­šė se­nų­jų nuo­trau­kų, in­for­ma­ci­jos apie mies­tą. Tai jau yra ju­de­sys, nes žmo­nės pra­dė­jo gal­vo­ti, siū­ly­ti ki­tus spren­di­nius!

Ma­nau, kad žy­miai la­biau suak­ty­vin­tų žmo­nes, jei­gu pro­jek­ta­vi­mo už­duo­tys bū­tų skel­bia­mos vie­šai. Nes da­bar vi­si mies­tie­čiai tam­pa­me Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo įkai­tai. Sa­vi­val­dy­bė pa­ren­gia už­duo­tį, vie­ša­sis pir­ki­mas at­lik­tas, o lai­mė­jo tas, ku­ris pa­siū­lė ma­žiau­sią kai­ną ir da­bar pro­jek­tuos nė kar­to Šiau­liuo­se ne­bu­vę, o mies­to žmo­nės nie­ko ne­be­ga­li keis­ti?! Pa­lau­kit, kam mes tą mies­tą tvar­ko­me? Žmo­nėms, ku­rie čia gy­ve­na ar Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mui? Ar tas įsta­ty­mas tu­ri tar­nau­ti bend­ruo­me­nei, ar bend­ruo­me­nė tu­ri prie jo tai­ky­tis ir ne­ga­lė­ti nie­ko no­rė­ti pa­ti?

Bend­ruo­me­nė tu­ri už­duo­ti to­ną, ko ji no­ri. Gal­būt no­rus ri­bo­ja pi­ni­gai? Kaip ro­do 15 mi­li­jo­nų eu­rų, nu­ma­ty­tų vien pro­jek­ta­vi­mo dar­bams, pi­ni­gai ne­ri­bo­ja, tai bent tu­rė­ki­me ga­li­my­bę kur­ti to­kius Šiau­lius, ku­rie tu­rė­tų sa­vo vei­dą, o ne su­dė­jus Kel­mės, Ak­me­nės, Kur­šė­nų ar Šiau­lių trin­ke­les ne­be­ži­no­tu­mei, ko­kia­me mies­te esa­me ir ar lik­si­me tik „mies­te­lis ša­lia Kry­žių kal­no“?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za ma­no, jog šiau­lie­čius tu­rė­tų do­min­ti ne tik nu­ma­ty­tos pro­jek­tuo­to­jams di­džiu­lės su­mos pi­ni­gų, bet ir tai, kas pro­jek­tuo­ja­ma.