Naujausios
Gyventojai didžiausiu miesto privalomumu įvardijo bulvarą
Savivaldybės užsakymu Strateginį plėtros planą rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovė Vaiva Garlinskė pristatė auditorijai jau atliktos šiauliečių apklausos rezultatus.
Buvo apklausta 513 miesto gyventojų. Didžiausiais miesto privalumais miestiečiai įvardijo pėsčiųjų bulvarą, gerą susisiekimą, miesto dydį, eismo spūsčių nebuvimą, teigiamus pokyčius. Didžiausi trūkumai – trūksta laisvalaikio veiklų, prastos gatvės, ilgos eilės pas gydytojus, trūksta automobilių parkavimo vietų.
Vertinant Šiaulių patrauklumą, 27 procentai apklaustųjų nurodo, kad Šiauliai geras miestas gyventi, 18 procentų – auginti vaikus, 24 procentai – gyventi pensininkams.
Tarp socialinių problemų žmonės vardijo mažas žmonių pajamas (68 proc.), pragyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių žmonių grupių, emigraciją, nedarbą, atotrūkį tarp valdžios ir žmonių.
Apklaustieji teigiamai vertino miesto saugumą, patogų susisiekimą, patrauklias viešąsias erdves. Vertinant atskiras sritis, žmonės geriausiai atsiliepė apie viešąjį saugumą, aplinką, transportą, o blogiausiai – sveikatos apsaugą bei verslą ir darbą.
Paklausus apklausoje dalyvavusių šiauliečių, kokius Savivaldybės darbus vertina teigiamai, daugiausiai pažymėjo tvarkomas gatves, sankryžas, šaligatvius, tačiau problemą matė su tiesiamais naujais ir prižiūrimais aplinkkeliais. Žmonėms patinka tvarkomi parkai, prižiūrima miesto švara, tačiau pasigenda Savivaldybės iniciatyvumo ir progreso, viešųjų pastatų statybų ir renovacijos, infrastruktūros gerinimo.
Tarp neigiamai vertinamų Savivaldybės darbų miestiečiai mini ilgai trunkančius remonto ir renovacijos darbus, netvarkomus dviračių ir pėsčiųjų takus, Prisikėlimo aikštės remontą ir „raudų“ sieną, medžių kirtimą ir žaliųjų erdvių trūkumą, netvarkomus pastatus, automobilių stovėjimo aikštelių trūkumą.
Didmiesčiu išliko imigracijos dėka
Kita strateginės plėtros plano rengėja Agnė Kurklietytė-Zikė įvertino Šiaulių pokyčius 2015–2023 metais. Ji pažymėjo, kad miestui pavyko išlaikyti 100 tūkstančių gyventojų skaičių, nuolatinių gyventojų mieste pastaruosius kelerius metus daugėja ir 2022 metais siekė 106 tūkstančius.
Konsultantė patvirtino, kad gyventojų skaičius didėja dėl imigracijos. Salėje sėdėję žmonės iškart priminė, kad tai pavyksta padaryti dėl į miestą atvykstančių Ukrainos karo pabėgėlių bei iš įvairių šalių atvykstančių tolimųjų reisų vairuotojų.
Rengėja patvirtino, kad mieste natūralus gyventojų skaičius yra neigiamas: žmonių gimsta mažiau, nei miršta, o tai reiškia, kad bendruomenė sensta. Senyvo amžiaus žmonių per minėtą laikotarpį padaugėjo 10 procentų.
Darbingų žmonių paskutinius kelerius metus sumažėjo, kaip ir ilgalaikių darbuotojų skaičius. Darbo užmokestis augo visoje šalyje, tačiau Šiaulių miesto savivaldybėje jis kilo mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais miestais.
Konsultantė pabrėžė, kad mieste auga, didėja investicijos. Šiauliai nuolat buvo linksniuojami, kad nepritraukia tiesioginių užsienio investuotojų, tačiau per minėtus 8-erius metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo net 214 procentų. Daugiausia investuota paslaugų sektoriuje, pramonėje.
Į Šiaulius atvykstančių turistų skaičius krito daugiau nei 40 procentų. Nors apgyvendinimo vietų užimtumas išaugo, tai aiškinama tuo, kad apie 50 procentų viešbučių, svečių namų gyventojų yra NATO misijų kariai ir iš trečių šalių atvykę tolimųjų reisų vairuotojai.
Šiaulius lanko vienadieniai turistai
Vertinant sveikatos sferą, pastebėta, kad žymiai sumažėjo lovų stacionare, gydytojų – tūkstančiui gyventojų, išaugo patekimo pas gydytoją laikas. Tyrėjai akcentavo, kad prevencinės priemonės duoda rezultatų, todėl žmonių mirštamumas nuo pagrindinių ligų mažėja, o vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 74 iki 75,5 metų. Bet verta susirūpinti faktu, kad Šiauliai lenkia kitus šalies didmiesčius savižudybių skaičiumi, ypač tarp vyrų.
Dar viena sritis, kur miestui reikėtų pasitempti – ekologinis transportas. Pagal elektrinių automobilių skaičių 1 000 gyventojų Šiauliai yra 13 vietoje, o pagal elektros įkrovimo stotelių – tik 44 vietoje.
Šiauliams trūksta savitumo
Į susitikimą atėjusiems gyventojams rengėjai pasiūlė bendrauti moderniai – atsakinėti į jų klausimus per internetinę platformą, kad atsakymai matytųsi ekrane. Vyresnio amžiaus žmonės priekaištavo, kad nori ne žaidimus žaisti, o išsakyti bėdas, kurias mato mieste.
Raštu žmonės įvardijo Šiaulius šiandien kaip jaukų, kylantį Saulės miestą, o po 10 metų jį norėtų matyti inovatyviu su daug jaunimo ir studentų.
Žmonės kalbėjo apie tai, kad reikia išsaugoti ir plėsti miesto aukštąsias mokyklas, įrengti ir sutvarkyti dviračių ir pėsčiųjų takus, pasirūpinti, kur žmonėms leisti laisvalaikį, panaudoti mieste esančius ežerus, pritaikyti jų infrastruktūrą poilsiui. Šiauliečiai norėtų geresnės sveikatos priežiūros ir didesnių atlyginimų. Mieste reikėtų baseino, koncertų salės, apžvalgos bokšto, daugiau žiedinių sankryžų.
Susirinkusieji akcentavo, kad reikia rasti Šiaulių identitetą, originalumą, dėl to ir turistai čia praleistų ilgiau nei vieną dieną. Siūlyta miesto parkus padaryti teminiais, kaip, pavyzdžiui, Raganų parką Juodkrantėje, arba įrengti atvirą baseiną. Senstant visuomenei, reikėtų privačių pensionatų.
Kalbėta apie tai, kad buvo ignoruoti miesto architektų pasiūlymai dėl Talkšos ežero ir jo apylinkių sutvarkymo, nors tai galėjo suteikti centrui savitos dvasios, o Kalniuko rajonas jau dabar būtų buvęs kaip Vilniaus Užupis, tačiau nerasta finansų, nuspręsta pataupyti.
„Politikas tam ir yra politikas, kad surastų galimybę, kuri yra naudinga žmonėms“, – pabrėžė šiaulietė.
Šiauliečiams reikia ne tik baseino, bet ir viešosios pirties. Kalbėta, kad tai socialinė paslauga, kodėl krepšininkus puse milijono eurų galima remti, o pirčiai lėšų nėra.
„Per 10 metų nieko nepadarėme, kad turistai liktų Šiauliuose. Darykime irklavimo bazę prie Talkšos. Hipodromą darysim? Gerai, atvažiuos turtingi žmonės. Bet ir kitiems reikia pasiūlyti, kur leisti laisvalaikį. Baseinų yra Joniškyje, Radviliškyje, Akmenėje žada statyti. Tai nedideli atstumai, galima nuvažiuoti. Gal sugalvoti ką nors originalesnio?“ – siūlė miesto Tarybos narė Roma Janušonienė.
Žmonės klausė, ką reiškia Saulės miesto įvaizdis, koks jo turinys. Įvertinta, kad didžiausia miesto netektis – Šiaulių universiteto uždarymas.
Susitikime dalyvavo vicemeras Justinas Švėgžda ir Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Pastarajam kelis kartus teko atremti gyventojų priekaištus.
Vyks dar du strateginio plėtros plano rengėjų susitikimai su pietinio rajono ir Rėkyvos gyventojais.
Strateginio plano rengėjams Savivaldybė už darbą sumokės per 111 tūkstančių eurų. Užbaigti jį planuojama 2024 metų pavasarį.
