Naujausios
Planas yra, bet neišbaigtas
Analizuojant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pateiktą programą matyti, kad regioninei politikai skiriamas nemenkas dėmesys. Galima išskirti švietimo, kultūros, sveikatos, ekonomikos bei aplinkosaugos sritis.
Kultūroje srityje žadama daugiau dėmesio skirti regioninei kultūros politikai. Nustebino tai, kad programos kultūros srityje minima regioninė spauda, kurioje turi atsirasti kultūros rubrika. Atrodytų, kad partija nepasidomėjo tuo, kad tokios rubrikos ir šiuo metu yra populiarios regioninėse medijose.
Minima, kad bibliotekos bus aprūpintos naujausiais leidiniais (ar bibliotekos šiuo metu negauna naujausių leidinių?) ir jose vyks bendruomenių švietimo renginiai. Tačiau trūksta konkretumo, į kokias visuomenes grupes tokie renginiai bus orientuoti.
Programoje regionai tarsi suprimityvinami: siūlomi „kultūros autobusai“, kurie padėtų susijungti su regionais; antram gyvenimui siekiama prikelti kino erdves. Tokia kultūros politika būdinga pokario laikams, bet ne XXI a. su visiems lengvai pasiekiamais dideliais prekybos ir kultūros centrais.
Švietimo srityje TS-LKD numatė, kad nepaisant gyvenamosios vietos ir specialistų trūkumo bus stengiamasi, jog visi vaikai galėtų pasirengti studijoms universitetuose ar profesinėse mokyklose. Bus organizuojami mokinių ir klasių pavėžėjimai iš nutolusių vietų – tarsi to nebūtų dabar.
Programoje kalbama, kad kolegijos bus įtrauktos į konkrečių savivaldybių ir regionų plėtros planavimą bei tai, kad būtent jos taps regionų pokyčių varikliais, nes užtikrins pramonės ar verslo sričių vystymąsi.
Švietime numatyta padaryti prieinamą aukštąjį mokslą kiekvienam asmeniui.
Sveikatos srityje TS-LKD mato ligoninių dubliavimą, kurį sieks panaikinti.
Visgi numatytos reformos panašios į paskutinę kadenciją vykdytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politiką. Žadama išgryninti ligoninių funkcijas, sumažinti eiles pas specialistus, panaikinti ligonių diskriminaciją.
Bus skatinamas vadinamų „šiltų kambarių“ kūrimas. Tai turėtų spręsti vienišumo problemą. Žadama teikti pagalbą regionuose nuo COVID-19 nukentėjusiems asmenims.
Programoje regionai mažiausiai įtraukiami ekonomikos bei aplinkosaugos srityse. Numatyta užtikrinta tinkamą infrastruktūrą, plėsti laisvąsias ekonomines zonas, kur bus kviečiami įsikurti užsienio ir Lietuvos investuotojai. Būtent „Investuok Lietuva“ bei „Versli Lietuva“ turės padėti vystytis regionų centrams. Žadama užtikrinti patogų susisiekimą tarp regionų ir centrų.
Aplinkosaugos srityje TS-LKD žada sumažinti bei suvienodinti vandens tiekimo ir nuotekų valymo tarifus regionų gyventojams. Apibendrinus galima teigti, kad planas, kaip skatinti regionų vystymąsi yra, bet ne visai išbaigtas.
Deklaruojama, bet nedetalizuojama
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) 2020 m. rinkiminėje programos devizu galima įvardinti –Tęsime pradėtą regioninę politiką. Dabartinės Vyriausybės patvirtintas 2021–2030 m. „Nacionalinės pažangos planas“ tarnauja kaip partijos programa.
Pagal plano strateginį tikslą Nr. 7 LVŽS numato tvariai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Tai bus įgyvendinama perskirstant BVP per valstybės biudžetą.
Viena svarbiausių sumanaus valdymo srities pokyčių iniciatyvų, numatytų Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ – užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo galimybes visos šalies gyventojams, nesvarbu, kur yra asmens gyvenamoji vieta.
Plane žadama skatinti keltis jaunas šeimas gyventi į regionus. Kaip paskata yra siūlomos subsidijos. Taip siekiama atjauninti gyventojų sudėtį regionuose.
Programoje akcentuojama, kad per praeitą kadenciją LVŽS suteikė didesnes galias regionams. Antra vertus, tos „galios“ buvo sukoncentruotos tik lėšų skirstymo srityje per Kultūros tarybą (programa „Tolygi raida“), remiant įvairius nedidelius projektus.
LVŽS teigia, kad jų puoselėjamos vertybės skatina regioninę politiką, tačiau plačiau nedetalizuoja, kokia ir kaip bus ji vykdoma.
Apie regionus – mažai
Daugelį nustebino visai naujos, tik 2019 m. birželio 1 d. įkurtos, Laisvės partijos (LP) sėkmingas dalyvavimas paskutiniuose rinkimuose.
JAV mokslininkas Bernardas Berelsonas (1912–1979) pasiūlė partijų programas vertinti per skirtingus punktus-temas.
LP savo politinėje programoje pristatė dešimt komunikacijos temų. Programos pradžioje išsakyta kritika dabartinei Vyriausybei, nes jai trūko liberalių idėjų. Tokiu būdu nurodyta priešprieša LVŽS vykdytai politikai. Kaip žinia, ši partija siekia puoselėti liberalias vertybes ir tai programoje akcentuoja.
Pirmiausia programoje išdėstytas požiūris į švietimą, vėliau – į talentus, žmogaus teises, aplinką ir t. t. Matyti, kad LP svarbiausia yra švietimas, talentingi žmonės, galintys sukurti savo verslą bei žmogaus teisės kurti kokią nori šeimą ir pan.
Analizuojant partijos programą susidaro įspūdis, jog ji įvairias visuomenės gyvenimo sritis yra linkusi vertinti neutraliai. LP programoje, kaip kokiame studentiškame rašto darbe, pateikiama daug įvairių visuomenės ir politikos veikėjų citatų (E. Hemingvėjaus, B. Dylano, Sokrato, L. Donskio ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurios citatos yra angliškos, neišverstos į lietuvių kalbą. Tai galimai koreliuotų su siekiu uždaryti valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Toks pareiškimas drastiškas, kaip ir siekis apie kanapių legalizavimą. Tokie ir kiti panašūs LP pareiškimai gal ir galėjo dalį žmonių paskatinti balsuoti už šią partiją. Antra vertus, įtakos turėjo ir tai, jog jos nariai yra jauni, išsilavinę žmonės (daugiausia nariai 25–45 metų.
Atkreiptinas dėmesys, jog partijos programoje gana mažai kalbama apie regionus: minima, jog LP organizuos muziejus ant ratų ir keliaujančius teatrus, bibliotekos bus aprūpintos geriausiomis knygomis, o kultūros centruose bus rodomi patys geriausi kūriniai. Iš dalies šios idėjos susišaukia su TS-LKD siūlymais.
Daugiau savivaldos
Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis (LRLS) savo programoje turbūt daugiausia dėmesio skyrė įvairiems regionų plėtros ir savivaldos stiprinimo aspektams, pateikiami socialinio ir ekonominio vystymosi netolygumų šalinimo būdai.
Vienas iš svarbiausių programoje numatytų prioritetų yra siekis suteikti savivaldybėms daugiau galimybių pačioms valdyti savo finansus.
Programoje konstatuojama, kad Lietuvos savivalda stokoja savarankiškumo. Pabrėžiama, kad čia vis dar dominuoja perteklinė biurokratija, uždarumas, skaidrumo stoka. LRLS siūlo atlikti funkcijų ir efektyvumo analizę bei pašalinti valstybės ir savivaldybės funkcijų dubliavimą, dalį funkcijų perduoti savivaldybėms.
Programoje yra nurodomas siekis mažinti biurokratinę naštą, savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus, suteikti didesnius įgaliojimus viešajai tvarkai užtikrinti, apleistam nekilnojamam turtui tvarkyti, užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą.
Vienas iš konkrečių pasiūlymų yra peržiūrėti ir tobulinti GPM paskirstymo savivaldybėms metodiką, siekiant užtikrinti sumokamų mokesčių ir gaunamų asignavimų proporcingumą bei skatinant savivaldybes siekti veiklos efektyvumo ir konkuruoti tarpusavyje dėl daugiau ir geresnių darbo vietų.
Programos nuostatose yra akcentuojamas mažų miestelių išnykimo stabdymas bei darbo vietų kūrimas, kuris bus vykdomas įgyvendinant ekonomikos skatinimo priemones.
Teigiama, kad bus siekiama skatinti kaimo ir miesto bendradarbiavimą, diegti socialines inovacijas, formuoti kaimo regionų gyventojų pajamų šaltinių įvairovę, pasitelkiant ir miesto išteklius, užtikrinti kaimiškųjų regionų žmogiškųjų išteklių atnaujinimą, didinti šių vietovių patrauklumą gyventi ir plėtoti verslą, skatinti jaunimą ir kitus kaimo gyventojus įsitraukti į šeimos verslą. Taip pat teigiama, kad bus remiami verslai ir socialiniai projektai.
Partija užsibrėžė tikslą mažinti paslaugų prieinamumo netolygumus rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose. Teigiama, kad bus skatinamas gydytojų pritraukimas į pirminės sveikatos priežiūros centrus, konsultacines poliklinikas.
Visgi apibendrinant LRLS programos požiūrį į regioninę politiką galima teigti, kad visas dėmesys bus skiriamas „išlaisvinti ir sukurti tikrą savivaldą“.
Socialdemokratai kurs gerovę
Regionų politikos srityje Lietuvos socialdemokratų partija savo programoje išskyrė kultūrą. Planuojama didinti kultūros prieinamumą ne tik didiesiems Lietuvos miestams, bet ir regionams bei teikti jiems didesnį finansavimą. Žadama rūpintis kultūros darbuotojų kvalifikacija, finansinėmis paskatomis skatinti regionų kultūrinės edukacijos iniciatyvų kūrimą ir vykdymą.
Švietimas – LSDP programoje antras svarbus tikslas. Regionuose LSDP žada didinti kokybiško ugdymo visuotinį prieinamumą, suformuojant finansinių paskatų sistemą savivaldybėms ir mokykloms, įvedant papildomą koeficientą darbui mažiau patraukliose ar rečiau apgyvendintose teritorijose.
LSDP šiais metais į rinkimus ėjo su devizu socialinėje ir sveikatos srityje – kurti gerovės valstybę. Sveikatos sistemos srityje LSDP daug dėmesio skiriama būsimai ligų prevencijai, į sveikatinimo planų koordinavimą įtraukiant savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Taip pat numato regionuose sukurti vieningai koordinuojamą ir visiems prieinamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
Socialinėje regionų politikos srityje didžiausią dėmesį planuojama skirti vaikų skurdo, vaikų teisės augti mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje bei smurtaujančių vaikų problemoms spręsti.
Pastebėtina, kad vaikų skurdo, vaikų teisės augti mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje bei smurtaujančių vaikų problemos jau yra sprendžiamos įgyvendinant atskirus projektus.
Plėsti ir stiprinti demokratinį valdymą šalyje, socialdemokratai planuoja inicijuojant konstitucines pataisas, reguliuojančias vietos savivaldą, didinant savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, plečiant seniūnijų kompetencijas, stiprinant regioninių plėtros tarybų vaidmenį sprendžiant regionų gyventojams aktualius regioninės reikšmės klausimus.
Taigi galima matyti, kad regionų politikos problemos žadamos spręsti gana kompleksiškai.
––
Kurios iš aptartų partijų turės galimybę įgyvendinti numatytas programose regioninės politikos nuostatas parodys laikas. Tačiau kokios politinės jėgos įgaus tokią teisę, pamatysime jau labai greitai, t. y. po Seimo rinkimų antrojo rinkimų turo. Nepamirškime pasinaudoti savo balsavimo teise ir išreikšti pilietinę valią!
