Naujausios
Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras teigia, kad iki šiol Lietuvoje dauguma resursų buvo nukreipta į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą. Visgi toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, taigi dėl šios priežasties valstybės institucijos siekia kreipti išteklius į kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – sako R. Gatautis.
Kvartalinės renovacijos etapai
Kvartalinė renovacija turėtų būti vykdoma sistemiškai. Pirmasis žingsnis turėtų būti pastatų – daugiabučių, mokyklų, poliklinikų ir kitų privačių arba viešos paskirties pastatų atnaujinimas. Vėliau seka kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir tik tada vertėtų imtis kvartalo aplinkos – takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių.
„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – teigia pašnekovas.
Svarbu įvertinti inžinerines galimybes
Planuojant kvartalinę renovaciją, kiekvienam kvartalui atskirai turėtų būti įvertintos visos inžinerinės ir ekonominės galimybės. Visų inžinierinių tinklų atnaujinimo, plėtros planų ir techninių sprendimų suderinimas – dažnai būna iššūkis, tačiau tik taip galima siekti tvarių, ilgalaikių sprendimų.
Anot pašnekovo, siekiant geriausio kvartalinės renovacijos rezultato, svarbu sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat elektros tiekimo sistemas. Skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga. Jos išnaudojame vis daugiau – namuose atsiranda naujų elektros prietaisų, daugėja elektromobilių.
Kvartalinė renovacija – racionaliausias sprendimas
R. Gataučio nuomone, techniškai ir ekonomiškai racionaliausia yra visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu – remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto tokiam sprendimui reikia tinkamai pasiruošti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – pasakoja pašnekovas.
Užs. Nr. 534157
